Žmogaus organizmas turi apsiprasti su laiko juostos pasikeitimu, kita vertus, miego lėktuve kokybė irgi lemia, ar greitai atsigausite ir prisitaikysite prie naujo ritmo.
Bendrosios praktikos gydytoja Ginni Mansberg ir fitoterapeutė Ann Fong pataria, kaip maksimaliai sumažinti ilgo skrydžio ir laiko zonų pasikeitimo poveikį organizmui.
Jei skridote ilgą atstumą, tikriausiai žinote – didžiąją laiko dalį vartysitės lovoje nuo vieno šono ant kito.
Kad ir kaip norėtųsi maksimaliai atlošti sėdynę, to daryti nepatartina. Anot fitoterapeutės Ann Fong, kėdę reikėtų tik vos vos atlošti atgal (ne iki galo), tada sumažinamas krūvis nugarai, nesikaupia skysčiai. A. Fong aiškina, kad gulint tokia poza, raumenys, organai ir nervai ilsisi. Galima pasidėti po nugara nedidelę pagalvėlę.
Skristi lėktuvu saugu, kita vertus, skrydžio metu patiriama nepatogumų. Pavyzdžiui, organizmui sunku, nes sėdint, mažai judant sulėtėja kraujotaka. Tai gali paskatinti giliųjų venų trombozę (GVT), kuri atsiranda, kai organizme, dažniausiai – kojose, atsiranda kraujo krešulių.
Sutrikus kraujotakai į plaučius, į širdį ar į smegenis, galimi daugybė sveikatos sutrikimų, netgi širdies smūgis ar insultas. Yra buvę ir mirtimi pasibaigusių sveikatos problemų.
Gydytojos G. Mansberg teigimu, tyrimai parodė, kad būtent ilgi skrydžiai pavojingi tiems, kuriems didesnė minėtų ligų rizika. Pasak medikės, tyrimai rodo – po 10 val. skrydžio toliau kas valandą rizika didėja 10 proc. „Kuo ilgiau skrendate, tuo didesnė rizika, ypač jei ilgai sėdite, nekeisdami kojų padėties.“
GVT gali atsirasti netikėtai, kita vertus, trims grupėms yra jos rizika. G. Mansberg pataria būti ypač atsargiems žmonėms po sudėtingų operacijų, nes po jų gali atsirasti kraujo krešulių. Jų atsiradimą po operacijos gali paskatinti ir dehidratacija bei mažas judėjimas.
Medikė aiškino: „Dar viena didesnės rizikos grupė – nėščiosios, moterys per pirmas šešias savaites po gimdymo, sergantieji vėžiu.“
Rizika didesnė ir turintiems antsvorio, vyresnio amžiaus žmonėms, rūkantiems.
G. Mansberg pataria vyresnio amžiaus žmonėms gerti vandens, judinti kojas, pavaikščioti, jei įmanoma – pasimankštinti, nerūkyti.
Dar vienas patarimas – jei jums didesnė kraujo krešulių rizika, padės kompresinės kojinės. Tik atsiminkite, kad kompresines kojines reikia keisti kas tris mėnesius, antraip jos praranda elastingumą ir nebeduoda naudos.
G. Mansberg teigimu, yra ir medikamentų, kurie mažina GVT riziką.
Profesorius Nialas Wheate‘as įspėja, kad skrendant reikėtų atsargiau vartoti kai kuriuos vaistus. Jo teigimu, žinoma, kad kontraceptinės tabletės (taip pat kontraceptinės spiralės ir pan.) gali sukelti kraujo krešulių, tiesa, rizika nedidelė.
Profesorius N. Wheate‘as pridūrė, kad hormonų pakaitinė terapija, ypač medikamentai su estrogenų, taip pat vaisingumą skatinantys medikamentai irgi didina kraujo krešulių riziką.
