Geriausios kelionės yra tos, kurios primena vieną didelį, nesuplanuotą nuotykį – ne kartą ir ne du taip yra pasakęs kelionių žurnalistikos asas, a. a. amerikietis Anthony Bourdainas. Jis mokėjo keliauti bei iš kelionių semtis neįkainojamos patirties. Tas pats žurnalistas visus mokė nebūti užsispyrusiems ir, jeigu aplinkybės dėliojasi kitaip nei jūsų susigalvoti planai, keiskite tuos planus.
Šie protingi pamokymai man labai tiko gegužės pirmomis dienomis, kai pradėjau planuotis kasmetines savo gegužės mėnesio atostogas prieš prasidedant intensyviausiam metų laikui kelionių žurnalistikoje – vasaros sezonui. Metai iš metų gegužės viduryje kur nors keliauju su tikslu pailsėti, skaniai pavalgyti ir atsigauti nuo kasdienio patiriamo darbų streso. Tokio atsipūtimo reikia visiems.
Šiemet jau nuo vasario galvoje sukosi mintys, kad skrisiu atostogauti į Italiją. Gėda prisipažinti, bet labiausiai ko pasiilgau – tai itališko, gero, kokybiško ir be galo skanaus jų maisto. Makaronų, picų, troškinių, salotų, raviolių bei viso kito. Betgi vien dėl maisto neskrisi, taip pat norėjau pamatyti tas vietas, kuriose dar niekada neteko būti.
Florencija ir visas Toskanos regionas, Genuja, Sicilija – galėčiau vardyti ir vardyti. Taip pat norėjosi sugrįžti ir į Neapolį, vėl aplankyti netoliese esančią Amalfio pakrantę. Teko ten būti ir negaliu slėpti – įsimylėjau tas vietas.
Skrydžių bilietų stipriai iš anksto pirkti nepuoliau, norėjau pasilikti sau pasirinkimo laisvę, bet tai ir buvo mano didžiausia klaida. Nepirkau vasarį, nepirkau kovą, bet jau pradėjau jų ieškoti balandžio pradžioje. Tada aš gavau lengvą šoką, kainos buvo žvėriškai padidėjusios. Visai kitokios, nei daug metų prieš tai keliaujant į tą pačią Italiją.
Prisimenu, kad, pavyzdžiui, už bilietus iš Vilniaus į Florenciją ir atgal kelios oro linijos pageidavo tarp 400–500 eurų. Nesąmonė – tada sumurmėjau, juk ne taip seniai už 350 eurų suskraidžiau pirmyn atgal iš Vilniaus į Niujorką, už tuos pačius 500 eurų skridau iš Vilniaus į Tailandą ir atgal. Negaliu juk dabar tokios sumos mokėti už Florenciją. Nusprendžiau palaukti gegužės pradžios, galvojau, gal ta kaina susispaus, ims ir stebuklingai nukris.
Naivuoliai daug ką galvoja ir svajoja, bet ne visada jų norams lemta išsipildyti. Gegužės pirmomis dienomis vėl tikrinuosi skrydžius į savo pasirinktus Italijos miestus: Florenciją, Genują, Neapolį. Mane ištinka šoko būsena. Kainos dar labiau pakilo. Gerai, galvoju – skrisiu ten, kur visada būna pigu – į Milaną, su pigiomis oro linijomis, kurios skraido iš mūsų šalies oro uostų, ir tada iš to Milano traukiniu nuvažiuosiu ten, kur man reikia.
Dvi Lietuvos skraidytojus aptarnaujančios kompanijos – vengrų „Wizz Air“ ir airių „Ryanair“ – mane nustebina labiau už visas tradicines, klasikines bei brangiomis laikomas oro linijas. Šitos dvi, pigumu pagarsėjusios kompanijos, savo bilietų kainomis lenkia eilę kitų kokybę pasižyminčių kompanijų.
Už skrydį iš Vilniaus į Milaną ir atgal prašo... apie 500–550 eurų žmogui su įskaičiuotu registruotu bagažu. Du kartus patikrinau, ar tikrai neįvėliau klaidos, ar tikrai gerai ieškau, bet patikrinimai rodė tą patį – jie už skrydį į Milaną sugalvojo plėšti kažkokią kosminę kainą. Na jau ne – pagalvojau. Už tokius pinigus aš nuskrisiu kur nors įdomiau. Italija bus kitam kartui.
Čia ir šio straipsnio pamokymas, patarimas – dar galima sakyti. Daug žmonių savo galvose susikuria kokį nors atostogų planą, nes matė kelionių laidą, nes skaitė kokį nors įdomų straipsnį, nes matė gražius vaizdus socialiniuose tinkluose arba girdėjo gerus atsiliepimus iš draugų, kaimynų, bendradarbių. Tik tuo ir būna paremtas noras nuvykti į vieną ar kitą kraštą. Dažnai juk būtent taip ir yra, sutikite.
Didžiausia bėda, kai žmogus užsiciklina ir kitų variantų net nesvarsto. Renkantis keliones prie gero tai visai nepriveda. Todėl aš ir pradėjau dairytis kitų krypčių, kur už tuos 500 eurų be Italijos galima nuskristi. Mano nuostabai, radau itin pigių (250–300 Eur pirmyn–atgal) bilietų į Dubajų (Jungtiniai Arabų Emyratai), į Riadą (Saudo Arabijos sostinė), į Dohą (Kataro sostinė).
Bet tada patikrinau kokie orai ten, pamačiau, kad temperatūra siekia +40 ir persigalvojau, nepirkau aš jų. Tada su keliomis oro linijomis radau palyginus pigių (450–500 Eur į abi puses) skrydžių į jau minėtą Niujorką, Los Andželą. Ten, į angelų miestą, kino meką, Kalifornijos pasididžiavimą ir būčiau skridęs, bet pernai, lygiai tokiu pačiu metu jau buvau Los Andžele ir jo apylinkėse. Neįdomu ten pat grįžti po metų tuo pačiu laiku.
Mano nuostabai, dar gerai paieškojęs, išsianalizavęs šimtus skrydžių, radau keletą labai egzotiškų kelionės variantų. Tikrinau tokius dalykus, kaip orai, vizos, ribojimai dėl COVID-19, kriminalinė situacija ir t. t. Galiausiai iš didelio sąrašo, kur galima nuskristi, išsirinkau vieną gražiausių, įspūdingiausių pasaulio salų, labai brangiai skambantį Mauricijų.
Indijos vandenyno skalaujama sala garsėja kaip įspūdinga kryptis povestuvinėms kelionėms. Dar, bent jau aš taip visada galvojau, Mauricijus buvo žinomas dėl įspūdingo brangumo. Bet gal tai tik įvaizdis, kurį kuria visokie turtuoliai metai iš metų keliaujantys čia.
Į Mauricijų gegužės 7 dieną iš Vilniaus per Frankfurtą su vokiečių oro linijomis „Eurowings Discover“ vienam asmeniui buvo galima nuskristi už 650 Eur (mokant už bilietus pirmyn–atgal). Taip, šimtu eurų brangiau nei pigių oro linijų bilietai į Milaną, bet gal dabar nelyginkime toliausiai už Madagaskaro esančio Mauricijaus, į kurį iš Frankfruto reikia skristi 12 valandų, su Milanu, kuris iš Vilniaus tiesiogiai pasiekiamas per 2–3 valandas. Su visa pagarba Milanui, su visa pagarba visai Italijos istorijai, jos kulinarijai, jos žmonėms.
Žinoma, aš pasirinkau Mauricijų, nes tokių bilietų šia kryptimi dažnai nebūna. Nes Mauricijus iš daugybės keliautojų atsiliepimų yra rojus žemėje. Mauricijus lyginamas su Maldyvais, Bahamais, Havajais, Seišeliais. Mauricijus papuola į gražiausių pasaulio vietų sąrašą. Šį pasakojimą aš jums jau rašau iš šitos nuostabios salos, sėdėdamas viešbutyje, netoli gražuolio Poste Lafayette paplūdimio.
Ten nusvirusios palmės, ten skaidrus Indijos vandenyno vanduo. O jau orai čia šiuo metu laiku tiesiog tobuli. Internete nesunkiai galite rasti informaciją, kad gegužė yra tobuliausias laikas norint aplankyti rojų. Mauricijuje tokiu metu naktį būna +23, o dienos metu pakyla iki +28. Būtent tokius rodmenis termometrai ir rodo visą savaitę.
Kartais pakeisti planus – labai verta. Dabar kaip tik toks kartas. O į Italiją dar nuskrisiu, jau radau pigesnių bilietų.
