Žydinčios japoninės vyšnios, mūsuose vadinamos sakuromis – visuotinis laimės hormonų sukėlėjas, ir kas jau kas, bet lietuviai tai šimtu procentų žino. Užtenka pažiūrėti, kas kiekvieną pavasarį dedasi Vilniuje prie Baltojo tilto, Kaune Nemuno saloje, Šiauliuose Dainų parke, Alytuje Žaliojoje gatvėje, Druskininkuose Vijūnėlės parke, Kėdainiuose Atminties skvere, Pakruojyje miesto parke. Žmonės eina iš proto, kad tik pasidarytų nuotrauką prie baltai rožinių žiedų, uosto juos, dedasi ant galvos, lenda po šakom. Originalumui ribų nėra. Faktas vienas – lietuviai – sakurų mylėtojų tauta, kaip ir japonai. Bet, pykit nepykit, brangūs tautiečiai, japonai vis tik, sakuras myli dar labiau už mus. Ir nors Lietuvoje šie medžiai žydi be galo gražiai, sakurų žydėjimo tėvynė oficialiai yra Japonija. Tai jų tautos medis, reiškiantis kur kas daugiau, nei vien pavasarines nuotraukas socialiniams tinklams.
Tiksliai nuspėti dieną, kada tiksliai pražys sakuros – tai tas pats, kaip laimėti loterijoje – sako japonai, kurie tomis dienomis stengiasi nedirbti, nesimokyti ir neužsiimti niekuo kitu, o tik stebėti visą tą grožį. Jie ima atostogų dienas ir leidžia jas su šeimos nariais, draugais ir giminėmis. Sakurų žydėjimo savaitė šioje šalyje tiek svarbi, kaip pas mus Kalėdos, tik mes tiksliai žinome jų datą ir viską aplink ją galime susiplanuoti, o sakurų žydėjimas Japonijoje slankioja, pagal šios šalies orus. Jeigu kovo pradžia šiltesnė – vadinasi ir jos pražys anksčiau, jeigu vėsesnė – vadinasi žydėjimas šiek tiek pasislinks. Tačiau pastaruosius trejus metus pastebima nauja tendencija – sakurų žiedai išsiskleidžia vis anksčiau ir anksčiau, tai siejama su pasauline tragedija – klimato atšilimu.
Šiemet sakurų žydėjimas Japonijoje buvo kaip niekada laukiamas, dėl koronaviruso pandemijos, keletą pastarųjų metų nei užsieniečiai, nei patys japonai negalėjo visu tuo grožėtis taip, kaip pridera. Užsieniečiams išvis buvo uždrausta atvykti į šią šalį, o vietiniai turėjo laikytis įvestos griežtos tvarkos ir nesibūriuoti. Daugybė griežtų taisyklių ir valdžios nurodymų buvo sugalvota specialiai sakurų žydėjimo laikotarpiui. Atsakingi pareigūnai baiminosi, kad švęsti prasidėjusio gamtos atbudimo susirinkę gyventojai sukels užsikrėtimų bangą ir tai peraugs į katastrofą šalies medicinos sistemoje. „Sakuromis grožėkis pro langus ir kompiuterio ekrane“, – ragino Japonijos lyderiai. O šalies žiniasklaidos kompanijos sugalvojo įvairių būdų, kaip sakurų žydėjimą perkelti į gyventojų namus. Rengė ypatingas vaizdo transliacijas, telemaratonus, žydėjimui skirtus koncertus, net per radiją diktoriai vaizdžiai pasakojo apie žiedus. „Jie tokie balti, pasakiški, kvepiantys, jie skleidžiasi vis labiau ir labiau“, – negailėjo skambių epitetų. Japonai klausėsi transliacijų ir ašarojo, kad negali patys, viso to jausti ir užuosti, kaip pridera, iš arti. Ką jau kalbėti apie užsieniečius, svajojančius pamatyti sakurų žydėjimą Japonijoje, tūkstančiai žmonių į šiukšlių dėžę išmetė savo iš anksto padarytas rezervacijas. Kai kuriems pavyko suplanuotas keliones perkelti metus ar dvejus į priekį.
Žinodamas, kad šiemet laukia nenormalus ažiotažas dėl sakurų – dar vasario gale nutariau, kad noriu būti viso to stebėtoju ir privalau nukeliauti į Japoniją, jums, gerbiami mano skilties skaitytojai, papasakoti, kas toje šalyje dėsis. Tačiau vien noro nepakanka, reikia būdrauti, planuoti, o svarbiausia – atsidėti nemažą pinigų sumą. Tai labiausiai ir neramino – kiek kainuos 2023-ųjų žydėjimo stebėjimas, negalėjo pasakyti net ir didžiausi kelionių profesionalai. „Viskas priklausys nuo žmonių apsukrumo“, – mane ramino viena, žinoma kelionių organizatorė. Tuoj paaiškinsiu, ką tai reiškia.
Norint išleisti kuo mažiau – reikia susiplanuoti iš anksto. Bet to padaryti beveik neįmanoma, nes vasario gale dar niekur nerasite paskelbtos šimtu procentų tikslios žydėjimo datos. Būna tik apytiksliai spėjimai, kiekviename japoniškame naujienų portale skirtingi, beveik kaip horoskopai. Palmyra sako vienaip, Naglis kitaip, o Lolita turi dar vieną, visai kitokią prognozę. Kuris iš jų teisus?
Kaip į sakurų šalį atskristi ne per anksti, o taip pat ir nepavėluoti? Jokios taisyklės nėra, reikia kantrybės, atidumo ir šiek tiek sėkmės. Nuo pirmųjų kovo dienų situaciją pagrindiniuose Japonijos miestuose stebiu per visas įmanomas orų programėles. Bet užtempti su tuo negalima, orus stebi sakurų aistruoliai visame pasaulyje. Ir daug kas nelaukia, puola užsisakinėti skrydžių bilietus kuo anksčiau, nes jeigu užtemps – jie pabrangs iki kosminio lygio. Pavyzdžiui, jeigu įprastai gegužės ar birželio mėnesį atskristi iš Vilniaus į Tokiją ir atgal kainuoja apie 1000 eurų, tai kovo gale – balandžio pradžioje, per numanomą sakurų žydėjimą bilietų kaina pakyla iki 2000 ar net 2500 eurų. Kuo arčiau žydėjimo skrydžius perki, tuo kaina didesnė. O jeigu, pavyzdžiui, pultumėte bilietus į Japoniją pirkti dieną prieš kelionę, jau pražydus sakuroms, kada garantuotai pataikysite pamatyti šitą grožį – mokėtumėte ir 4000 ir 5000 eurų, nes ekonominės klasės bilietų gauti jau būna neįmanoma, lieka tik verslo ir pirmosios klasės. O kartais net ir jų nelieka.
Kovo 7-oji, buvo antradienis. Vėlus vakaras, Vilniuje, Konstitucijos prospekte, kur yra mano biuras, pustė. Tuo metu Japonijos sostinėje Tokijuje, nakties temperatūra buvo pasiekusi 15 laipsnių šilumos, programėlės rodė, kad dieną šiluma kils iki 19-os laipsnių. Stebėjau tuos šylančius orus su didžiausiu pavydu. Kitaip sakant – tai buvo tvirtas ženklas, kad pavasaris į šią tolimąją šalį jau atėjo ir, kad sakuros tuoj tuoj ims žydėti. Tada jau pasirodė daug tikslesnės specialistų prognozės, kad žydėjimas šiais metais vyks kovo 20-30 dienomis. Pasirodė labai aiškūs, Japonijos meteorologijos agentūros sukurti žemėlapiai, kur jie tiksliai nurodo, kurią dieną, kuriame mieste žydėjimas jausis labiausiai. Neįtikėtina, kiek visam tam skiriama resursų ir dėmesio.
Tą vakarą ir visą tą savaitę, daugybės Europos, Azijos, JAV ir Australijos aviakompanijų internetiniuose puslapiuose skrydžiai į Japoniją buvo pati ieškomiausia prekė. Jeigu minėtą kovo 7-ą bilietas iš Vilniaus į Tokiją ir atgal, vienam žmogui kainavo 1890 eurų, tai kovo 8-os vakare kaina jau buvo pašokusi iki 2200 eurų, kovo 12-ą, rodė, kad ekonominės klasės bilietų skrydžiams iš Frankfurto, Helsinkio, Paryžiaus ir Stambulo – kovo 20-ajai dienai nebėra!
Jeigu lėktuvų bilietus būtų lengva perpardavinėti, jie neabejotinai taptų labai paklausia ir labai brangia preke. Kai kurie sakuromis apsėsti amerikiečiai ir australai šiam reikalui netaupo ir paskiria labai solidžius biudžetus. Organizuotos draugų, įvairių draugijų, turistinių klubų grupės net ima specialius, užsakomuosius reisus. „Sakurų žydėjimo stebėtojai“, – vadinasi toks skrydis iš Sidnėjaus į Tokiją.
Kovo 21-ąją nusileidęs tarptautiniame Tokijo „Narita“ oro uoste sutikau ir ne vieną lietuvį, kurie atskrido vedini to paties tikslo – dėl sakurų žydėjimo. Viena draugų trijulė pasakojo, kad kelionės bilietus pirko iš Tailando, kuriame prieš tai atostogavo.
„Pamatėme, kad Japonijoje prasideda žydėjimas ir greitai nusipirkome skrydį su Vietnamo avialinijomis, žmogui bilietai kainavo 300 eurų pirmyn atgal iš Bankoko“, – sakė Dariumi prisistatęs vaikinas. Kita, vyresnio amžiaus vilniečių pora džiaugėsi, kad skrydžius užsisakė dar praėjusių metų gruodį. „Mes pažiūrėjome, kada vyšnios žydėjo pernai ir užpernai, maždaug taikėm į tą pačią datą ir labai gerai išėjo“, – džiaugėsi sutikti keleiviai, už bilietus mokėję po 1500 eurų žmogui.
Tačiau vien tik pasirūpinti skrydžiais į Japoniją ir atgal – neužtenka. Kitas dalykas – vietiniai viešbučiai, kurie šiuo laikotarpiu taip pat tampa didžiuliu deficitu. Puikiai suprasdami, kad yra viso labo dvi-trys savaitės metuose, kai Japonija bus perpildyta turistais, viešbučių savininkai ir vadovaujantys vadybininkai svečiams iš viso pasaulio padaro „specialią kainą“ – pabrangina kambarius dvigubai ar net trigubai. Daug kas panaikina galimybę šiuo laikotarpiu rezervuotis kambarį su atšaukimo galimybe. Todėl verta užsisakinėti nakvynes iš anksto (iki kovo pradžios), dar tiksliai nežinant, kada žydės japoninės vyšnios, tada kainos būna gerokai mažesnės.
Viešbučių rezervavimo sistemose Booking.com ir Expedia.com savo akimis stebėjau, kaip nuo kovo pradžios didžiausiuose Japonijos miestuose tirpo laisvų kambarių ir apartamentų skaičius. Ne savaitėmis, ne dienomis, o valandomis. Kovui persiritus į antrąją pusę – dvi populiariausios pasaulyje rezervacijų sistemos rodė, kad Tokijas, Osaka, Kijotas turistų apgyvendinimo įstaigose užpildyti apytiksliai 92 procentais – beveik pilnai. Žinoma, laisvų kambarių dar yra, bet jų kainos skaudžiai kandžiojasi. Mažiau patrauklūs, ekonominiai viešbučiai už naktį prašo nuo 140-200 eurų, geresni, prašmatnesni nuo 400 iki 600 eurų už vieną naktį dviem asmenims. Yra ir gerokai brangesnių variantų, bet net ir, pavyzdžiui, tokiame turtuolių viešbutyje kaip „Four Seasons Hotel Tokyo at Otemachi“ nebėra geriausių kambarių, o paprastesni apartamentai vienai nakčiai kainuoja 1600 eurų. Žiaurus piniginės nuskausminimas. „Bet ko dėl sakurų nepadarysi“, – pasakytų japonai.
Užtat kitai savaitei, iškart po sakurų žydėjimo – kainos vėl grįžta į normalumo ribas, ir apsistoti Japonijos viešbučiuose bei privačiuose apartamentuose galima už padorią kainą, maždaug tokią, kaip ir daugelyje Europos didmiesčių. Anksčiau Tokijas garsėjo savo brangumu, tačiau dabar, senajam žemynui išgyvenant infliaciją, kainos, galima sakyti, susilygino. Nepaisant to, bendras žydinčių sakurų Japonijoje kelionės paketas žmogui, atvykusiam iš Lietuvos kainuoja tarp 3-5 tūkstančių eurų savaitei, priklausomai nuo pomėgių, pageidaujamo komforto ir panašiai.
Praėjusią savaitę priėmusi šimtus tūkstančių turistų – Japonija šiuo metu rodo gražiausią savo veidą, ypatingai kvepia ir tuo visus be proto džiugina. Tiek turistai, tiek vietiniai, kartu su žydinčiomis sakuromis švenčia gamtos atgimimą – kaip tai vyksta, kiek laimės aplinkui – papasakosiu kituose savo rašiniuose, netrukus. Tie, kas sako, kad verta Japoniją lankyti žydėjimo laikotarpiu – nė trupučio neperdeda.
