Kol Lietuvos miestai kiekvienais metais kardinaliai keičia savo kalėdines eglutes ir varžosi, kurį iš jų įdomesnė bei gražesnė, mūsų kaimyninėje Lenkijoje tokių peripetijų nėra. Lenkai labai mėgsta Kalėdas, stipriai jas švenčia, bet savo miestų puošybą jie naudoja metai iš metų tą pačią. Ir tai nieko nestebina. „Jeigu atrodo gerai, jeigu visiems patinka – kam keisti ir investuoti dar daugiau pinigų“, – sako varšuvietė Aneta. Jai pritaria ir mano kalbintas Varšuvos kalėdinėje mugėje dirbantis Kalėdų senelis, vardu Jokūbas. „Dekoracijos tokios pačios kaip ir pernai, bet žmonėms nuo to džiaugsmo nė kiek nemažiau, pažiūrėkite, kokie visi laimingi. Per metus žmonės spėja pasiilgti visų tų papuošimų“, – sako Kalėdų senelis, uždirbantis iš pozavimo nuotraukoms.
Kalėdinę Varšuvą lankau nebe pirmą kartą, buvau čia 2020-ais, 2021-ais, o dabar atvykau pasidairyti ir 2022-ais. Būsiu atviras: to, kad papuošimai šiame mieste nesikeičia iš pradžių net nepastebėjau. Ir tik tada, kai šį faktą išgirdau iš vietinių, ėmiau žiūrėti savo anksčiau darytas nuotraukas – supratau, kad tikrai dauguma vietų atrodo beveik identiškai, kaip pernai ar užpernai. Nors reikia pažymėti, kad kai kurios parduotuvės ar kitos privačios įstaigos – dekoracijas vis tik pasikeitė.
Varšuva man labai patinka, giriu šį miestą visais metų laikais ir tiems, kas iki šiol niekur nekeliavo, ar keliauja labai mažai – rekomenduoju ją aplankyti, nes tai artimiausias, vakarietiškas didmiestis. Niekuo nenusileidžiantis, pavyzdžiui, Vokietijos didiesiems miestams. Varšuvoje yra daug kultūrinių vietų, gerų restoranų, viešbučių, barų ir naktinių klubų. Kitaip sakant – turistinės pramogos visiems skoniams.
Kalėdos šiame mieste atskira tema. Lenkams ši šventė labai svarbi ir tai jie stengiasi parodyti visomis išgalėmis. Tad savo kalėdinėmis dekoracijomis Varšuva stipriai lenkia didžiuosius Lietuvos miestus, du kovingai nusiteikusius konkurentus Vilnių ir Kauną. Nors, privalau pripažinti, kad mūsų sostinės eglutė tikrai daug didesnė ir ryškesnė, vis tik, čia tas atvejis, kai ne visada dydis yra svarbiausia. Pagrindinė Varšuvos eglė atrodo daug natūraliau ir jaukiau, kaip iš kokios pasakos. Nors ji taip pat nėra atvežta iš miško, o sukonstruota iš metalo ir plastmasės dalių, savo išvaizda ši eglė daug labiau panaši į tikrą.
Dar vienas palyginimas. Kol mūsų Vilnius ir Kaunas pagrindiniu Kalėdų akcentu laiko savo eglutes, Varšuva ties vienu objektu neapsistoja. Vos atvykus į šį miestą nustebina didingas jų gatvių apšvietimas. Vien papuošti apšvietimo stulpus lenkams buvo per maža, todėl su privačių rėmėjų pagalba jie papildomai įrengė visokias dekoracijas, papuošimus ir kalėdines arkas. Įspūdingiausiai atrodo pagrindinė šio miesto pasivaikščiojimų ir apsipirkimų gatvė Nowy Swiat. Pakraščiuose, kas keletą metrų čia išstatytos auksinės eglutės su auksiniais burbulais, o virš jų – kaspinu perjuostos arkos. Visur vieno italų saldainių gamintojo logotipai – ne tik reklama, bet ir paaiškinimas, kas už visą šitą grožį sumokėjo. Ramiai praeiti šia gatve kalėdiniu laikotarpiu negali nei turistai, nei patys varšuviečiai, visi stoja fotografuotis.
Dar daugiau grožybių prasideda įžengus į Varšuvos senamiesčio dalį, kur miesto valdžia ir įvairūs verslininkai žmonėms įrengė įvairiausių šventinių dekoracijų. Pavyzdžiui, šviečiančių žirgų tempiamas vagonas, į kurį galima įlipti, pasislėpti nuo lietaus ar sniego, arba tiesiog dėl gražių nuotraukų, ką dažniausiai žmonės ir daro. Kelios turistės vokietės nustebo, kad šio vagono niekas neprižiūri ir jis yra nemokamas. Ponios buvo pasiruošusios susimokėti.
Jau ne pirmus metus prie Lenkijos prezidento rūmų praeivius džiugina lemputėmis iš šonų ir viršaus išpuošta alėja, kuria mėgsta vaikščioti susikibusios porelės. Jos eina, o iš paskos kažkas filmuoja, vėliau tokius filmukus talpina į socialinius tinklus. Tikrai labai romantiškai atrodo.
Perėjus šią alėją patenki į tikrą žiemos pasaką. Vienoje vietoje sustatyta daugybė ryškiai šviečiančių, už žmogų didesnių šachmatų figūrėlių, kuriomis praeiviai taip pat gali naudotis nemokamai. Kaip žmogus, du kartus buvęs pas Kalėdų senelį Laplandijoje, Rovaniemio mieste – galiu pasakyti, kad net ten šviečiančių dekoracijų buvo mažiau. Ir tos kurios buvo, šiek tiek kuklesnės. Taigi, Varšuva lenkia ne tik Lietuvos miestus, bet ir pagrindinę pasaulio Kalėdų senelio gimtinę.
Smagiausias dalykas vaikams – senamiesčio Krakowskie Przermiescie gatvėje stovinti karuselė. Ta, tokia senovinė, kurios viduje ratu sukasi įvairios figūros, ant kurių galima užlipti. Įvairiose Europos miestuose, tokios karuselės lygiai taip pat sėkmingai sukasi ir kainuoja 5-8 eurus už vieną pasisukimą, o štai Varšuvoje prie jų nėra jokių bilietų pardavėjų, jokių prižiūrėtojų. Kas nori – lipa ir sukasi, po to užleidžia vietą kitiems vaikams ar suaugusiems. Žmonės labai gražiai naudojasi šia pramoga, niekas nesistumdo ir nesipeša, net ir didelės eilės nesusidaro.
Nuo karuselės paėjus keliasdešimt metrų – ir vėl prasideda kalėdinės dekoracijos. Pavienės, įvairios figūros skirtos puošti miestui ir, žinoma, praeivių nuotraukoms. Jeigu norėtume prie jų visų įsiamžinti – tam tikriausiai reiktų paskirti kokias dvi-tris valandas. Visų ten stovinčių figūrų tikrai neišvardinsiu, tačiau pati populiariausia iš jų – įvairiaspalvius balionus laikantys tėtis su sūnumi. Metalinė, gražiai lemputėmis apklijuota dekoracija kai kuriems mano kalbintiems Varšuvos gyventojams ir lankytojams – net gražesnė už jų kalėdinę eglę. „Labai gražu, tai ne šiaip sau statula, tai tėčio ir sūnaus santykiai, jų laikas kartu ir bendras pomėgis“, – apibūdino viena ponia. Na, galima tik pasidžiaugti, kad žmonės turi tiek fantazijos. Bet šviečianti dekoracija tikrai puiki.
Lenkai nenori nusileisti ir kalėdinėmis mugėmis garsėjantiems vokiečiams – rengia savo muges, kurias taip pat, kaip ir gatves, labai ryškiai papuošia lemputėmis. Na, ko jau ko, Lenkijos sostinėje nėra – tai elektros taupymo. Varšuvos centre vyksta net kelios mugės, o pati įspūdingiausia senamiesčio turgaus aikštėje (Old town market place). Taip kaip ir vokiškose Kalėdų mugėse – čia daug maistu ir gėrimais prekiaujančių kioskų darbuotojų. Nors meniu pasirinkimas gana skurdokas. Žinoma, visi siūlo karštą vyną, kainos daugumoje kioskų panašios. Siūlomi trys skirtingi dydžiai – pigiausiai – supraskite mažiausia stiklinė už 3 eurus, brangiausiai – didžiausia stiklinė už 5 eurus. Palyginimui reiktų priminti, kad šiemet Vilniaus kalėdinėje mugėje karštas vynas parduodamas taip pat trimis skirtingais dydžiais, o jo kaina svyruoja nuo 4 iki 8 eurų, t. y. brangiau nei pas lenkus. Skiriasi ir paprasčiausios arbatos kainos. Varšuvos kalėdinėje mugėje puodelis kainuoja 2 eurus, Vilniuje 3.
Lankantis lenkiškose kalėdinėse mugėse labai rekomenduoju paragauti jų tradicino rūkyto sūrio, kurį specialiai pakepa ir patiekia su spanguolių uogiene. Jis tikrai ryškaus skonio, labai dera prie uogienės ir kainuoja nedaug – vos 1,70 Eur. Patariu iškart užsisakyti dvigubą porciją, dauguma lenkų taip ir daro.
Varšuvos kalėdinėse mugėse parduoda ir grilyje keptas dešreles. Bet jos man pasirodė ne tokios skanios, kaip Vokietijos miestų mugėse, o ir kainą šio mugės patiekalo – didoka, net 4 Eur už vieną dešrelę patiekiamą su bandele ir kečupu arba garstyčiomis.
Iš įdomesnių patiekalų Varšuvos mugėje, tai, ko nerasite pas vokiečius – man patiko karštas kisielius, kurio stiklinę čia parduoda už 3 eurus, taip pat barščiai su džiovintais grybais už 3,66 Eur, lenkiški pyragaičiai, primenantys didelius koldūnus – su kopūstais arba grybais, kuriuos čia parduoda po 1,70 Eur.
Nors meniu pagrindinėje Varšuvos kalėdinėje mugėje toks kuklokas, vis tik vokiškas muges jie lenkia tuo, kad viduryje maisto ir gėrimų kioskų įtaisė didžiulę čiuožyklą. Tai pagrindinis mugės akcentas ir traukos objektas. Ratu ant pačiūžų vienu metu sukasi keli šimtai žmonių – vaikai ir suaugę. Norinčių tiek daug, kad daugumai tenka palaukti eilėje. Atmosfera čia tikrai labai šventiška, tik keista, kad čiuožyklą administruojanti įmonė nusprendė nenaudoti jokios foninės muzikos, kas pridėtų dar daugiau gerų emocijų. Bet matyt tam yra svarbių priežasčių.
Skubėkite į Varšuvą, kol joje tvyro kalėdinė nuotaika. Šio miesto gyventojai sako, kad miestas panašiai atrodys iki trijų karalių šventės. O pagrindinė kalėdinė mugė veiks ir dar ilgiau, net iki sausio galo ar vasario pradžios, tik jau vadinsis ne kalėdine, o žiemos muge.
