Pusryčiai dideliame viešbutyje Soho rajone Niujorke. Svečiai iš viso pasaulio į lėkštes kraunasi lašišos, kiaušinių, daržovių, avižinės košės, blynelių. Tuo tarpu televizoriai pusryčių restorane transliuoja „CNN“ naujienų kanalą, kuriame žurnalistė virtualiai kalbina Lietuvos užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį. Ką jiedu kalba – nesigirdi, televizoriuje išjungtas garsas. Tik naujienų kanalo titrai ekrane išduoda, kad pokalbis – apie įvykius Ukrainoje. Valgytojai į tai daug dėmesio nekreipia, tik aš spoksau į ekraną ir negaliu atplėšti akių. Kai esi toli nuo Lietuvos – tokie savų pasirodymai tarptautiniuose kanaluose nori nenori glosto širdį.
Netrukus prieina padavėjas, klausia ar mums su kolega nieko netrūksta, ar viskas gerai. Sakau jam: „Viskas labai gerai, skanu. Ir dar mūsų ministrą per „CNN“ rodo. Tobuli pusryčiai“. Beveik dvidešimt metų Niujorke gyvenantis padavėjas italas iš mandagumo, o gal iš smalsumo teiraujasi, iš kokios šalies esame. Žinoma, pasigiriu, kad iš Lietuvos. „Žinau Lietuvą, labai neblogai varote. Gerai jūs ten gyvenate, maža šalis – mažai problemų“, – staiga atšauna jis. Tikriausiai pasakė bet ką, kad tik įsiteiktų – galvoju. Bet ne, padavėjas dar turi ką pasakyti: „Jūsų šalis labai padeda Ukrainai, jūs šaunuoliai“. Smagiausia, kad Gabrielius Landsbergis padavėjui patiko, nors net negirdėjo, ką šis kalba. „Labai gražus vyras, prie jo turėtų visos moterys lipti“, – bandė nuspėti italas.
Drąsią Lietuvos stovėseną Ukrainos karo metu pagyrė ir aukščiausio Amerikos pastato „One World Trade Center“ apžvalgos aikštelėje dirbanti mergina. Ji visų pakilusių į 102 aukštą padangėse paklausia „Iš kur atvykote?“. Kai pasakiau, kad iš Lietuvos – mergina nusišypsojo. „Aš esu iš Slovėnijos. Lietuvoje buvau pas savo kursiokę, kartu mokėmės Londone“, – pasidžiaugė ji.
Natūraliai paklausiau, ar patiko mūsų šalis, kas įstrigo labiausiai. „Buvau birželio mėnesį, keliavome po Vilnių, Alytų ir Nidą, tikrai labai graži šalis“, – neblogomis žiniomis apie mūsų šalį pasidalino ji. Ir ėmė pasakoti, kad dažnai per įvairius Amerikos televizijos kanalus mato Lietuvos vadovus. „Man atrodo, kad turite gerus politikus, juos pastoviai rodo per „CBS“, „NBC“, „Bloomberg“. Labai protingai kalbantys žmonės, daug padarė dėl Ukrainos“, – nenustoja girti mūsų šalies. Mane žinoma pradžiugino tokia nuomonė, negalėjau nepaklausti, o kurie tiksliai politikai jai įstrigo. „Jūsų prezidentas, man atrodo. Nežinau jo pavardės, bet tikrai dažnai jį matau. Gaila, kad Slovėnijos lyderių Amerikoje visai nerodo, arba aš nepataikau, kai rodo jų interviu“, – mūsų trumpą pokalbį užbaigė aukščiausio Amerikos pastato darbuotoja.
Praėjusią savaitę apie Lietuvą labai įdomiai pakalbėjome su vokiečių turistais Fuerteventūros saloje, nedideliame pajūrio miestelyje Ajui (tariasi juokingai – Achui). Nustebsite, bet jie mūsų šalį ėmė girti ir vadino „labai sėkminga“. Vokiečiai!
Maždaug keturiasdešimties metų pora su dviem vaikais į Kanarus atvyko peržiemoti, jau ne pirmus metus taip daro. Iš čia sėkmingai dirba per nuotolį. Kai prisistačiau, kad esu iš Lietuvos – pora nudžiugo. „Nemažai lietuvių čia sutinkame. Atrodo, kad jūs esate laiminga tauta, gerai gyvenate, daug keliaujate“, – sako jie. Vokiečiams pasirodė, kad turistai iš mūsų šalies daug šypsosi, kur kas daugiau nei jų tautiečiai. Tas aišku labai malonu, aš neišsidaviau, kad mes patys apie save galvojame kiek kitaip. Bet įdomiausia, kad mano sutiktoji pora apie Lietuvą nemažai žino. „Kai išsivadavote iš sovietų – padarėte didžiulę pažangą, pas mus Vokietijoje rodė labai įdomų reportažą, kaip gerai technologiškai išsivysčiusi šalis yra Lietuva. Žinau, kad pas jus veikia daug startuolių ir juose dirba nemažai vokiečių“, – nesustojamai Lietuvą liaupsino pora iš Miuncheno. Niekada anksčiau iš šios šalies atstovų tiek komplimentų mūsų mylimai tėvynei negirdėjau.
Ką mano apie lietuvius, paklausiau ir tame pačiame Kanarų salyne esančios Gran Kanarijos sostinėje Las Palme kelias kavines valdančio Rodrigo. Šis ispanas iš kelių pas jį valgiusių lietuvių girdėjo, kad Lietuvoje žmonės vidutiniškai uždirba apie 1500-2000 eurų per mėnesį, todėl jam susidarė įspūdis, kad lietuviai ne tik laimingi, bet ir finansiškai apsirūpinę. „Geri klientai yra lietuviai, visada palieka arbatpinigių. Jeigu ispanai uždirbtų tiek daug, kiek jūs – tiek vis tiek nepalikinėtų. Mes taupūs žmonės, pinigais nesišvaistome“, – saviškiams įgėlė Rodrigas. Lietuvoje jis niekada nebuvo ir vargu ar kada nors bus, nes nukeliavęs yra toliausiai iki Madrido, savo šalies sostinės, žemyninėje dalyje. Norėtų nuvykti nebent iki Argentinos, kur turi giminaičių, bet ten kur šalta, pavyzdžiui, į Lietuvą – nelabai nori.
„Pas mus Gran Kanarijoje žmonės apie Lietuvą žino du dalykus. Jūs geri krepšininkai ir turite labai kietą blondinę valdovę, ją dažnai per televiziją rodo“, – kikendamas pasakojo jis.
– Kas toji blondinė valdovė, gal žinai? – ėmiau domėtis.
– Jūsų prezidentė ar premjerė, aš nelabai žinau, kas vadovauja tai šaliai, bet ta pati pagrindinė. Ji gerai kalba, teisingai valdo šalį. Net kai Rusija taip arti jūsų – galite jaustis saugūs, tokios politikės niekas nepuls, – toliau blondinę gyrė vyras.
Paaiškinau, kad anksčiau turėjome prezidentę Grybauskaitę, o dabar turim premjerę Šimonytę ir abi jos šviesiais plaukais. Net parodžiau abiejų nuotraukas, bet tada Rodrigo pasimetė: „Nežinau kuri, neprisimenu, labai panašios abi“.
Kuo daugiau kalbėkite per tarptautinius kanalus, brangūs Lietuvos valdovai ir vadovai. Atrodo, kad tai darote neblogai, užsieniečiams patinka. Žiūrėkit, gal ateis laikais ir pas mus ims plūsti geresnio gyvenimo ieškantys ispanai, vokiečiai ar amerikiečiai. Per TV ekranus galima padaryti neblogą įtaką.
