Užteks rudenį liūdėti ir tūnoti užsidarius namuose – nusprendė lietuviai, pagaliau. Mūsų šalyje plinta amerikietiška mada švęsti Heloviną, o specialiai tam atsidaro vis daugiau šiai progai skirtų teminių parkų. Šį savaitgalį paskyriau kelionei po vidurio Lietuvą ir lankiau tokias vietas, kartu su šimtais šeimų, jaunų porų ir draugų kompanijų.
Neabejotinai Kauno apskritis yra Heloviniškiausias regionas Lietuvoje. Būtent aplink šį miestą veikia daugiausiai tokių parkų, o linksmintis juose vyksta žmonės iš Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus, Marijampolės ir kitų vietovių.
Pusvalandžio atstumu nuo laikinosios sostinės suskaičiavau bent keturias vietas, kuriose žmonės gali atvykti fotografuotis tarp moliūgų. Tai labai populiari mada Amerikoje ir Kanadoje, o dabar ir pas mus. Pagrinde tokią „pramogą“ siūlo moliūgus auginantys ūkininkai, kurie tuo pačiu lankytojams ir parduoda šias daržoves.
Kaip pačią populiariausią moliūginių fotosesijų vietą išskirčiau Bubių kaime esantį „Dexterių ūkį“, apie kurį socialiniuose tinkluose žinią skleidžia tūkstančiai lietuvaičių. Moterys, vyrai, vaikai keičia savo „Facebook“ ir „Instagram“ profilių nuotraukas – vietoj saulėtų paplūdimių, geltonų rapsų pievų ir ežerų pakrančių dabar madingiausia nuotrauka oranžiniame moliūgų fone. Vieni sėdi ant jų, kiti guli, treti laiko rankose.
Važiuodamas į „Dexterių ūkį“ maniau, kad papulsiu pas kokį nors lietuvę vedusį britą ar airį, poną Deksterį, bet gi nieko panašaus. Tai ne šeimininko pavardė. Deksteriai yra mažiausios Europoje karvės, kurios šiame ūkyje gyvena, o jas auginantys Adelė ir Vytautas Astromskai prieš ketverius metus nusprendė savo žemėse prisisodinti daugybę moliūgų. Planavo jais šerti karvutes, o kitus suvartoti. Bet ūkininkų nuostabai, moliūgų užaugo tiek daug, kad reikėjo juos imti siūlyti svetimiems žmonėms. Kelios į socialinius tinklus įkeltos moliūgų derliaus nuotraukos „Dexterių ūkį“ išpopuliarino keliose virtualiose mamų grupėse, o vėliau žinia apie šią vietą ėmė plisti nevaldomai.
Kaip pasakoja šeimininkai – iš pradžių buvo mintis tiesiog išparduoti moliūgus, bet atvykstančių pirkėjų elgesys padiktavo idėją iš viso šito padaryti kažką originaliau.
„Supratome, kad miestuose gyvenantiems žmonėms moliūgai yra savotiška atrakcija ir kad daug kas pas mus atvyksta ne kaip į ūkį, o tarsi į pramogų parką, tikisi kažko įdomaus“, – aiškina Astromskai. Daržoves šeimininkai sudeda į specialias kompozicijas, joms taip pat panaudoja įvairius ūkio rakandus. Taip pat rengia moliūgų degustacijas: spaudžia jų sultis, pjausto gabaliukais, kepa blynus, gamina specialią želė.
Savo ūkyje svečius Adelė ir Vytautas priima nuo rugsėjo pabaigos iki spalio vidurio, tol kol yra moliūgų. Bet kiekvienais metais terminas vis labiau trumpėja, nes didėja lankytojų skaičius, jie greičiau viską išperka. Pavyzdžiui, šiemet visą 2022-ųjų metų derlių – tūkstančius moliūgų išgraibstė beveik per dvi savaites, ir šį savaitgalį ūkininkai lankytojams tegalėjo pasiūlyti likučius.
Įdomiausia, kad „Dexterių ūkis“ yra nemokamas, o kiekvieną svečią Adelė su Vytautu priima plačiai išskleidę rankas, tarsi gimines ar draugus. Apsikabina, pasikalba, duoda patarimų. Adelė jau įprato moliūgų pirkėjams diktuoti receptus. Ypač visus domina kaip ji iškepa tokius skanius blynus: „Viskas paprasčiau nei atrodo. Sutarkuoji moliūgą, dedi šaukštelį krakmolo, druskytės pagal skonį, vos vos aliejaus ir kepi. Aš kepu „čirvinių“ blynų aparate, taip greičiau ir gražesnės formos blynai išeina“, – pasakoja ji. Nenuostabu, kad daugelis lankytojų čia atvyksta metai iš metų, kai kuriems žmonėms tai jau tapo savotiška rudens tradicija.
Tačiau vien tik fotografuotis su moliūgais lietuviams negana. Pastaruoju metu vienas po kito mūsų šalyje ėmė dygti specialūs gąsdinimo parkai. Nemažai bendravau su juos lankančiais žmonėmis, išklausiau daugybės atsiliepimų ir komentarų. Ne visi jie geri, kai kurių parkų šeimininkai akivaizdžiai bando užsidirbti neįdėdami per daug pastangų. Tačiau yra tokių vietų, kurias aplankius būna sunku užmigti.
Kaip vieną įdomiausių ir šiurpiausių vietų Helovino parkų lankytojai įvardina „DeadTown” nuotykių parką Novos kaime, prie Zapyškio, Kauno rajone. Šiemet – antrasis jo sezonas. Veiksmas čia vyksta apleistoje vaikų stovykloje, prastokos būklės senuose pastatuose ir miškingoje teritorijoje aplink. Tikrai ne pati jaukiausia vieta rudenį, kuomet pučia stiprūs vėjai, krenta medžių lapai, o kartais ir šakos. Idealios sąlygos gąsdinimams ir nejaukiai atmosferai kurti.
Šios vietos šeimininkai – karinių pramogų organizatoriai Donatas ir Dominyka Antonovai, bei jų bičiulis Algirdas Juknevičius savomis rankomis įrengė „siaubo mišką“, o du apleistus stovyklos pastatus pavertė siaubo kambariais, kuriuos pavadino „beprotnamiu“ ir „skerdykla“. „3 hektarų teritorijoje išnaudojome 3 tonas moliūgų, virš tūkstančio makroflekso flakonų, kilometrą laidų, 600 metrų LED apšvietimo lempų“, – pasakoja vienas iš idėjos sumanytojų Donatas. Tačiau dekoracijos skirtos tik atmosferai įkaitinti, o visą gąsdinimo darbą šiame parke atlieka ne tik patys įkūrėjai, bet ir 20 darbuotojų komanda.
„DeadTown” dirba tik vakarais, nuo ketvirtadienio iki sekmadienio tarp 16 ir 22 valandos. Šeimininkai rekomenduoja lankytojams su mažamečiais vaikais atvykti kol dar šviesu, tada atmosfera būna kiek jaukesnė, mažiau gąsdinanti. Miške jus pasitiks ragana, pakvies į savo trobelę, kuri realybėje atrodo žymiai baisiau, nei toje pasakoje apie Raudonkepuraitę. Taip pat vaikščiodami sutiksite zombių, visokių keistuolių. Pavyzdžiui, vienarankį su kirviu. Kažkur tolumoje girdėsite benzininio pjūklo garsą, net pajausite jo kvapą. Tai švelnesnė programos dalis.
Bet vos tik pasislepia saulė – parke pasidaro tikrai nejauku. Gąsdintojai slepiasi pačiose netikėčiausiose vietose, čia taip pat naudojami šviesų ir garso efektai. Stebėti visą tai iš šalies labai juokinga, iš visų pusių girdysi išgąsdintų lankytojų klyksmai. Bet kai vienu iš organizatorių paruoštų maršrutu eini pats – per kūną bėgioja šiurpuliukai, įtampa nepaleidžia nuo pradžių iki galo. Rekomenduojama po parką vaikščioti kuo mažesnėmis grupėmis, geriausia po vieną ar po du. Kuo didesnė kompanija – tuo mažiau baimės, o juk dėl jos čia atvyksta daugelis.
„DeadTown“ teritorijoje galima susipažinti su 73 metų ponu Kazimieru, kuris važinėja nedideliu traktoriuku. Jis Novos kaimo vietinis gyventojas, vienas iš Helovino parko darbuotojų. Kazimieras mielai papasakoja lankytojams čia iki 1998-ų metų veikusios vaikų stovyklos istoriją ir tai nėra labai jaukus pasakojimas, ypač išgirdus apie kai kurių darbuotojų likimą. Todėl patariu su Kazimieru susipažinti po to, kai viską apeisite, nes kitaip baimės bus dar daugiau.
Šiurpusis parkas veiks tik iki antrosios Vėlynių dienos, tačiau šeimininkai rekomenduoja atvykti kuo anksčiau, nes paskutinėmis spalio dienomis pernai „DeadTown” susidarė milžiniškos spūstys. Per dieną atvykdavo po 2000 lankytojų, kai tuo tarpu spalio viduriniosiomis savaitėmis – per dieną apsilanko per 200 žmonių.
Bilietai į šį parką, perkant internetu žmogui kainuoja 12 Eur, jeigu perkate vietoje 15 Eur, jeigu norite papulti į siaubo kambarius reikės pirkti papildomus bilietus už 5 Eur.
„Kol kas nebuvo nė vieno nusivylusio ar pasakiusio, kad buvo nebaisu. Atvirkščiai, išeidami visi klausia ar kitais metais bus dar baisiau. Sakome, kad pasistengsime“, - juokiasi parkui vadovaujantis Donatas.
Nelaukti Vėlinių, atvykti dabar pat rekomenduoja ir vieno iš pirmųjų Lietuvoje atsiradusių „Adomaitynės“ Helovyno parko šeimininkai Dovilė ir Gytis Gaubiai. Prieš trejus metus nusprendę šiai Amerikoje išpopuliarėjusiai šventei paruošti savo mini zoologijos ir botanikos parką, šiemet jie pasistengė kaip reikiant. Be to, kad čia atvykę galite sutikti nuolatinius parko gyventojus stručius, fazanus, antis, žąsis, povus, triušius ir daugybę kitų gyvūnų, nuo praėjusio penktadienio pamatysite ir Helovino dekoracijas. „Kiekvienais metais mūsų Helovino parko populiarumas vis labiau auga, todėl kiekvieną sezoną norisi pasiruošti dar gėriau, dar įdomiau. Šiemet nupirkome net 4 tūkstančius moliūgų, iš jų sukūrėme naujas dekoracijas, specialias fotografavimosi erdves“, – pasakoja vampyre persirengusi ir parko kasoje dirbanti Dovilė.
Jos vyro Gyčio projektas – specialus, siaubo miškas, į kurį įkūrėjai rekomenduoja tėvams su vaikais eiti tik tada, kai lauke dar šviesu. O sutemus kviečia tuos, kurie ieško tikro adrenalino. „Pas mus atvyksta labai daug jaunimo, kurie įsivaizduoja, kad nieko nebijo. Bet mes tam esame pasiruošę, kilometrą trunkantis maršrutas yra nenuspėjamas ir nepaliekantis abejingų. Net ir patys drąsiausi išbėga klykdami, todėl galiu drąsiai pasakyti, kad rezultatu esu labai patenkintas“, – velniškai šypsosi Gytis, palydėjęs mane per savo sugalvotą miško taką. „Štai, čia scena iš siaubo filmo „Skambutis“, pas mus irgi skamba telefonas...“, – intriguoja parko vadovas ir siūlo pakelti ragelį.
Kiekvienais metais vyras stengiasi sugalvoti naujų gąsdinimo būdų, įrengti lankytojams netikėtų spąstų. „Adomaitynės“ miške taip pat, kaip ir „DeadTown” dirba specialūs gąsdintojai, kurie yra pasiruošę įvairių, skirtingo lygio triukų. Vienus naudoja baikštesniems lankytojams, kitus drąsesniems, kurie įsivaizduoja, kad jų niekam nepavyks išgąsdinti.
Aplankyti šio parko gyvūnėlius ir baisųjį Helovino maršrutą miške galima su vienu bilietu. Vaikams dienos metu nuo 12 iki 18 valandos kainuoja 4 Eur, suaugusiems tokiu laiku 5 Eur. Vakarais nuo 18 iki 23 val. bilietams vaikams 6 Eur, suaugusiems 8 Eur.
„Pas mus atvyksta šeimos su vaikais, jaunos ir vyresnės poros, mokyklinės ekskursijos, studentų draugų kompanijos. Nėra jokio amžiaus ribojimo, visi atranda sau patinkančių dalykų. Žmonėms norisi to adrenalino, nekasdieniškų jausmų, todėl ir tokie parkai tampa vis labiau populiarūs“, – sako Dovilė ir Gytis. Tačiau jie perspėja lankytojus, kad prieš eidami pas zombius į mišką šie gerai pagalvotų, ar tikrai yra tam pasiruošę, nes jauku nebus. „Didžiausias džiaugsmas, kad dauguma žmonių sugrįžta, jie pas mus buvo pernai ar užpernai, žino, ko čia tikėtis. Jie nori patirti tų pačių baisių jausmų“, – juokiasi Gytis.
Lietuviai savo pasiruošimu ir originalumu nenusileidžia Helovino parkų pradininkams amerikiečiams, tik mūsų parkai ženkliai mažesni, turi mažiau pramogų, maisto erdvių, mažiau įmantrios technikos. Bet juk ne tai svarbiausia. Tokių parkų esmė – gąsdinti, o lietuviams tai puikiai sekasi daryti. Išgirstumėte kaip klykia jų lankytojai, suprastumėte.
