Pastarosiomis savaitėmis visa Lietuva sėdi prilipusi prie įvairių informacijos šaltinių – naujienų portalų, televizijos ir radijo laidų, iki smulkmenų stebime tą siaubą Ukrainoje. Kai kurie net miegoti normaliai nebegali – įsijungia naujienų srautą net prabudę naktį. Daug kas asmeniškai stengiasi prisidėti prie pagalbos ukrainiečiams – renka labdarą, aukoja pinigus, siūlo nemokamą būstą pabėgusiems iš ten. Ne vieni mano draugai ukrainiečius jau priėmė ir į savo namus. Net Lietuvos vaikai piešia kaip jiems gaila Ukrainos ir kaip jie nekenčia Putino.
Būnant mūsų šalyje atrodo, kad šiuo metu visame pasaulyje visi tik ir kalba apie Ukrainą, kad ten vykstantis karas yra didžiausias pasaulio įvykis vienaip ar kitaip palietęs visus. Man irgi taip atrodė, tačiau nuvykęs į Dubajų supratau, kad tai ne visai tiesa. Mes lietuviai gyvename savo informaciniame burbule, o štai ten toli – pas arabus – aktualijos ir problemos visai kitokios.
– Iš kur tu esi, – manęs klausia padavėjas pakistanietiško maisto restorane, Dubajaus Jumeiros rajone.
– Iš Lithuania esu, – angliškai jam atsakau.
– O, Ukrainia – nuostabu. Ten labai gražios merginos, – atsako šis man.
– Ne Ukrainia, o Lithuania, – patikslinu jį.
– Lietuvos nežinau, bet Ukrainoje labai gražios merginos, – dar kartą pakartoja pakistanietis.
– Ukrainoje dabar vyksta karas. Visos gražios merginos kariauja, ten labai bloga situacija, – sakau jam.
– Atleisk, nežinojau. Labai gaila, užjaučiu. Kas ten kariauja? – klausia nustebęs.
Tai buvo pirma situacija, kai supratau, kad kitoje planetos pusėje žmonės gyvena savo gyvenimą ir į tai, kas šiuo metu dedasi viduryje Europos per daug nesigilina. Ne dėl to, kad jiems nerūpėtų, o todėl, kad tai per daug toli, dar todėl, kad ir savo problemų jiems pakanka.
Lygiai taip pat apie rusų armijos užpultą Ukrainą nieko nežinojo kvepalus viename didžiausių pasaulio prekybos centrų „Dubai Mall“ parduodantis indas Toofan. Jį stipriai nustebino mano klausimas, ar karas Ukrainoje kaip nors paveikė pardavimus. „Koks karas?“ – sutrikęs perklausė jau penkiolika metų Dubajuje dirbantis vyras. Dar labiau Toofan nustebo išgirdęs, kad tą karą sukėlė rusai, pagrindiniai jo pirkėjai. Anot pardavėjo, rusų Dubajuje pastarosiomis savaitėmis nė kiek nepamažėjo, o ir pirkti jie nė kiek nesustojo. Mano pašnekovas neslėpė simpatijų šiai tautai. „Gal jie dėl ko nors ginasi? Man atrodo, kad rusai geri žmonės, jie daug perka ir palieka arbatpinigių“, – sunkiai suprasdamas kas dedasi Ukrainoje kalbėjo kvepalų pardavėjas. Gilintis į karinę situaciją jis labai nenorėjo, vietoj to, toliau siūlė uostyti aromatus ir išsirinkti labiausiai patikusį. Toofan atlyginimas tiesiogiai susijęs su parduotų kvepalų skaičiumi, štai todėl parduoti jam daug svarbiau, nei išgirsti apie karą šalyje, kurioje jis niekada nebuvo ir greičiausiai ateityje nesilankys.
Šioje vietoje aš tik dar kartą priminsiu, kad žmonės iš Indijos, Nepalo, Afganistano, Pakistano, Sirijos, Bangladešo, Šri Lankos, Libijos, Madagaskaro, Etiopijos ir kitų skurdžių šalių Dubajuje dažnai gyvena itin sudėtingomis, vergiškomis sąlygomis. Prieš dvejus metus esu apie tai parengęs laidą, kurioje rodžiau, kaip daugelis jų gyvena dešimtviečiuose ar net dvylikaviečiuose kambariuose, kai kurie net dalijasi viena lova su draugais atskiromis pamainomis. Vieni joje miega naktimis, kiti dienomis. Būna ir tokių variantų, kai lova padalinta trims pamainoms miegotojų.
Į Dubajų imigrantai iš Azijos ir Afrikos atvyksta ne tik bėgdami nuo žiauraus skurdo savo gimtinėse, kai kurie taip pat bėga nuo karo. Todėl daugelis užsimerkia prieš sudėtingas sąlygas turtingoje arabų šalyje, nes daugelis čia atvykusių tikisi praturtėti ir padėti savo šeimoms likusioms gimtinėse.
Kad Ukrainoje vyksta „kažkoks konfliktas“ iš televizijos buvo girdėjęs trisdešimtmetis Arifas iš Bangladešo. Arifas paminėjo, kad per žinias kasdien rodo kažkokį karą, bet jis nespėjo įsigilinti, kur ir kas ten vyksta. Jis tik nedrąsiai manęs paklausė, kurią pusę reikėtų šiame kare palaikyti, nes pats nesigaudo. Daug dirba, todėl nelieka laiko įsigilinti.
Arifas į Dubajų persikėlė prieš trejus metus. Iš pradžių dirbo statybose, o dabar vairuoja taksi, taip pat papildomai kartais dirba apsauginiu. Savo gimtajame mieste Rangpūre, kuris yra šiaurės vakarų Bangladeše, Arifas paliko sužadėtinę, kuriai pažadėjo sugrįžti, vos tik uždirbs vestuvėms ir vaikams. Vyras sako, kad jo šalyje taip priimta – vaikų galima susilaukti tik tada, kai tėvas yra pasirengęs juos pilnai išlaikyti. Arifas nuolat siunčia pinigų perlaidas savo mylimajai ir tėvams, taip pat jis nori sutaupyti tarp 5 ir 10 tūkstančių eurų. Vyras paskaičiavo, kad tai pavyks padaryti per ateinančius dvejus metus. Taupyti ir daug dirbti jam dabar daug svarbiau nei domėtis karu.
Štai arabiško maisto restorane dirbanti padavėja Marjani iš Centrinės Afrikos Respublikos neslėpė, kad apie Europą žino mažai. Ji neįsivaizduoja, kur yra Ukraina, anksčiau net nebuvo girdėjusi šios šalies pavadinimo, taip pat nežinojo ir apie ten vykstantį karą. „Kiekvienoje šalyje savo problemos. Pas mus Centrinėje Afrikoje taip pat labai daug bėdų, jos niekada nesibaigia, gyvenimas ten yra sunkus, todėl ir esu čia. Atvykau su tėvais ir dviem sesėmis“, – papasakojo padavėja. Ji buvo įsitikinusi, kad ir koks karas vyktų Europoje – mūsų žemyne niekada nebus taip blogai, kaip yra jos gimtinėje.
Panašios nuomonės laikėsi ir pabėgėlis iš Sirijos Ahmedas, dirbantis automobilių parkuotoju prabangiame penkių žvaigždučių viešbutyje „Pullman“. Apie karą Ukrainoje jis sužinojo pamatęs viešbutyje visą parą transliuojamo naujienų kanalo „CNN“ laidas. Vyras piktinosi, kad karas Ukrainoje tarptautinėje žiniasklaidoje gauna daugiau dėmesio nei įvykiai jo gimtinėje. „Europiečiams rūpi tik tos problemos, kurios vyksta pas juos. Niekam neįdomu, kad Sirijoje jau daug metų miršta žmonės, žūsta nekaltos moterys, vaikai. Dabar visur rodo tik Ukrainą, o Sirija liko pamiršta“, – apgailestavo vyras. Paklausiau, ar šis žino, kodėl kilo karas Ukrainoje, tačiau jis negalėjo tiksliai atsakyti į šį klausimą. Vyras bandė spėlioti, kad Ukrainos teritorijoje šiuo metu kariauja Rusija ir Amerika, arba Prancūzija ir Rusija. „Visur ta Rusija lenda, žudo žmones“, – piktinosi siras.
