Nustokite išlaidauti. Keliaujant po Lietuvą galima rasti ne tik gražių gamtos kampelių, bet ir labai naudingų vietų taupantiems. Gali būti, kad po šio straipsnio pasirodymo – kelyje į Alytų nusidrieks tokios eilės, kaip prie geriausių prekybos centrų sostinėje.
Yra manančių, kad šiais laikais nebūna nieko nemokamo. Atseit, jeigu jau kažkur kažkas sako, kad duos ką nors be jokio atlygio – vadinasi bus paslėpta kokia nors gudrybė, specialios sąlygos ar panašiai. Ir tikra tiesa, dažnu atveju žodyje „nemokamas“ būna kažkas užmaskuota. Tik užtrunka laiko, kol tai imi suprasti. Tai tikrai erzina, ilgainiui į tokius „nemokamus“ pasiūlymus jau pradedi net nereaguoti.
Tačiau šįkart jums papasakosiu apie vietą, kur jokių gudrybių nėra. Nors daugeliui lietuvių tuo bus sunku patikėti, bet Alytaus pakraštyje suradau milžinišką sandėlį, kur daiktus tiesiog dalina. Jiems ten nesvarbu, nei jūsų išsilavinimas, nei finansinė padėtis, nei amžius, nei akių spalva – atvažiuojate, renkatės, ir tai, kas patiko vežatės namo. Tikra svajonė šiuo kalėdiniu laikotarpiu, kai norisi visus pasveikinti, apdovanoti ir pradžiuginti. Perkam kaip pamišę tas dovanas, galiausiai žiūrime, kad banko sąskaita beveik tuščia. Mano minimame sandėlyje taip nenutiks, nes jūsų pinigų ten niekam nereikia.
Jeigu patiems trūksta daiktų, drabužių, knygų ar indų, jeigu trūksta dovanų giminėms, draugams ir šeimos nariams – į „Google Maps“ navigacijos laukelį reiktų įvesti „TikoTiks“ pavadinimą, tai yra Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro pakartotinio naudojimo padalinys. Jo pagrindinė funkcija: antram gyvenimui prikelti daiktus, kurių buvusiems šeimininkams nebereikia. Kažkas išmetė kasetinį magnetofoną, kažkas atsikratė sena skalbimo mašina, kažkas nebenaudoja nešiojamo kompiuterio, kažkam nebereikia tik vieną kartą nešiotų odinių batų. Žmonės išmeta pačius įvairiausius daiktus, o šiame centre specialistai nuo ryto iki vakaro atrinkinėja tai, kas dar būtų tinkama naudoti. Galbūt nustebsite, tačiau tarp atliekų jie randa daug naujų, geros kokybės, vertingų radinių.
Čia atkeliauja ir mirusių žmonių palikimas. Senjorų spintose sukaupti turtai, daug kas nė karto nenaudota, nes metų metus buvo saugoma, taupyta. Pavyzdžiui, neseniai mirė vienas sendaikčių pardavėjas, liko daug neparduotų daiktų – dabar jie čia dalijami nemokamai.
Senas, odinis kelionių lagaminas, vis dar tinkamas naudojimui, su užraktu. Gitara su viena nutrūkusia styga, bet pats korpusas – puikus, tinkamas ir grojimui namuose ir koncertams. Juodų akmenukų, žvilganti apyrankė, tinkama ir vyrams, ir moterims. Puikiai išlaikytas, tarsi visai naujas – graikiškais ornamentais puoštas arbatinukas su dviem puodeliais komplekte. Metalinio korpuso, vis dar tinkamas naudoti, bet dėvėtas termosas, kuris talpina vieną litrą skysto pavidalo turinio. Tai tik keli daiktai, kurie guli „TikoTiks“ lentynose ir laukia savo šeimininkų. Jų keli tūkstančiai, išrikiuoti ir iškart paruošti naudojimui. Vien kūdikių vėžimėlių apie dvidešimt laukia savo naujų šeimininkų. O daugiausia – knygų ir žurnalų, jų toks pasirinkimas, kad drąsiai žmogus galėtų atsirinkti tik pačius geriausius egzempliorius ir įkurti privačią biblioteką. Nors meluoju, nepavyks. Čia galioja viena vienintelė taisyklė – vienas žmogus gali pasiimti daugiausiai penkis daiktus. Būtent dėl tos pačios priežasties, kad knisdamiesi tarp nemokamų daiktų ir daikčiukų, žmonės nesugalvotų iš to pasipinigauti. Daiktai skirti asmeniniam naudojimui arba dovanojimui. Bet jokiu būdu ne kaupimui ir ne pardavimui.
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro Aplinkosauginio ugdymo ir pakartotinio naudojimo padalinio vadovė, „TikoTiks“ mama vadinama Agnė Jučienė neslepia, kad jos komanda kasdien papildo sandėlį naujais radiniais. „Daiktų pas mus niekada nemažėja, net jeigu sulaukiame labai daug lankytojų – vis tiek, tuščias sandėlis nelieka. Atliekos keliauja kasdien, o mes dirbame tam, kad jose surastume kažką įdomaus ir vertingo. Nebūna tokių dienų, kad nieko nerastume“, - sako ji. Ir rodo man kuo puikiausią, baltą vestuvinę suknelę. „Prašom, jeigu tik yra proga – imkite ir vežkitės“, - sako. Suknelė puiki, atrodo kaip nauja. Ir nuometas kartu. Kai merginos ir moterys skundžiasi, kad šiais laikais susituokti labai brangu – jos tikriausiai nežino apie tokią vietą, kur suknelės nemokamos. Jas į „TikoTiks“ atiduoda pabėgusios, išsiskyrusios nuotakos, generalinę tvarką namuose darančios, laimingai ištekėjusios ponios.
Kalėdoms daug kas mėgsta dovanoti puodelius, žvakides, įvairius indus. Viso šito gėrio nemokamų daiktų sandėlyje kalnai, ir pačiam įvairiausiam skoniui. Tiems, kas „prie bajerio“ yra puodelių su juokingais užrašais ir piešinukais, tiems, kas mėgsta klasiką – galima pasirinkti aukso arba sidabro spalva blizgintų senovinių indų. Prieš šventes „TikoTiks“ lentynose radau be galo daug salotinių ir silkinių. Jeigu kažkam namuose pritrūko indo, kur sudėti vieną iš dvylikos patiekalų – pirmyn į sandėlį, pasiimkite, kad ir penkis indus.
Labai dažnai į šią vietą atvyksta „buitinės technikos medžiotojai“, ieškantys įdomių egzempliorių. Gerai išlaikytų patefonų, juostinių magnetofonų, vaizdo kamerų ir panašiai. Tačiau kaip sako „TikoTiks“ vadovė, jeigu tik darbuotojai pajaučia, kad kažkas iš lankytojų piktnaudžiauja ir sistemiškai ima vienos rūšies daiktus – nesusilaiko ir subara tokius ponus ir ponias.
Pasisukioti šiame sandėlyje mėgsta stileivos merginos ir vaikinai. Nes tarp krūvos daiktų galima rasti neblogos kokybės ir žinomų pasaulyje prekinių ženklų drabužių, batų, aksesuarų. Nemažai rankinių laikrodžių, auskarų, žiedų, net karūnų, toms, kurios nori jaustis kaip princesės.
Gerbiamoji, sandėlyje mane po darbo valandų priėmusi A. Jučienė atskleidė, kad aukščiausios kokybės, patiems vertingiausiems daiktams vis tik būna nustatoma tam tikra, simbolinė kaina. Pavyzdžiui, kompiuterinio klaviatūros čia parduodamos po 1 ar 2 eurus, visiškai nauja, auksu blizganti, proginėje dėžutėje įpakuota lėkštė skirta penkiasdešimtmečio jubiliejui – kainuoja tik 1 eurą.
Lentynose radau daug plaukams skirtų elektrinių priemonių: žnyplių, tiesintuvų, džiovintuvų. Vieni daiktai buvo nemokami, kiti parduodami už simbolinį mokestį. Paklausiau vadovės, kam skiriami pinigai, kuriuos gauna sandėlis. „Už tuos pinigus nuperkame smulkių daikčiukų, detalių, kad galėtume prikelti kitus daiktus antram gyvenimui. Mes daug ką tvarkome, sutaisome, persiuvame. Tam reikia lėšų, todėl tokiu būdu jų gauname. Pavyzdžiui, sandėlio darbuotojai iš senų daiktų sukūrė visą kolekciją eglutės žaisliukų, kuriuos žmonės taip pat gali pasiimti“, - pasakoja ji.
