Lietuviai puikiai žino Kanarų salas, puikiai pažįsta Madridą, žino Barseloną, o štai į Valensiją didelių srautų iš mūsų šalies nebuvo. Bet aš noriu pakeisti šią sitauciją ir pakviesti jus pamatyti, kodėl Valensiją privaloma aplankyti.
Kaimynams latviams priklausančios avialinijos „Airbaltic“ nuo šiol Valensiją sujungė ir su Lietuva. Į šį saulėtą miestą galima nuskristi iš Vilniaus ar Palangos oro uostų, su trumpu persėdimu Rygoje. Ir taip pat grįžti atgal.
Valensija turi įvairiausių titulų. Daug kas sako, kad ji gražiausia ir tvarkingiausia iš visų didelių Ispanijos miestų, dažnai jai lipdomas saugiausio didmiesčio šioje šalyje vardas, bet pažvelgus į policijos statistiką dėl to saugumo dar galima ir pasiginčyti. Turistai Valensiją myli už tai, kad ji nėra per daug brangi – tiek restoranai, tiek viešbučiai čia kainuoja pigiau nei Madride ar Barselonoje. Be to, ir nekilnojamo turto kainos, jeigu norite nusipirkti butą Ispanijoje – Valensijoje labai draugiškos.
Valensija pilna žiedų, gėlėmis puošiasi visi. Parduotuvės, prekybos centrai, kavinės, parkai, daugiabučiai. Kartais net gali atrodyti, kad mieste vyksta kokia nors šventė. Bet jiems visiškai nereikia ypatingų progų – vietiniai myli gėles ir jomis tiesiog gražina savo kasdienybę. Žmonės čia mėgsta puoštis patys, puošti namus, aplinką, dovanoti vieni kitiems gėles. Pagrindinėje miesto aikštėje labai daug gėlių kioskelių, kur jūs galite nusipirkti dovaną sau pačiam, ar kažkam kitam. Nuo senų laikų savo grožiu ir elegancija garsėja ir Valensijos moterys, kurios mėgsta pasipuošti kuo ryškiau, kuo spalvingiau, kad pačios būtų tarsi gėlės.
O pasipuošusios keliauja į miestą išgerti kavos ar suvalgyti pyragėlį. Čia tikrai labai populiaru valgyti mieste, susitikti su draugais ir dalintis istorijomis, kartu juoktis ir verkti. Kavinės užsipildo nuo pat ryto.
Dar prieš keliaudamas į Valensiją, skaičiau vieno tinklaraštininko komentarą, kuriame jis šį miestą pavadino kulinarinių atradimų vieta. Ir rekomendavo čia atvykti vien dėl restoranų ir kavinių. Maistą aš labai myliu, todėl ėmiau ieškoti, kokios gi pačios geriausios ir skaniausios vietos. Radau net septynis, aukščiausios prabangos, Michelin žvaigždutėmis įvertintus restoranus. Ir vieną, gana liūdną, bet išskirtinę istoriją.
Prabangus, aristokratiškas meniu, rinktiniai produktai, žinoma, rezervacijos iš anksto – visi šie apibūdinimai tinka Michelin‘o restoranams. Tačiau restoranas „Riff“ turi vieną išskirtinę istoriją. Kaip liūdnai tai beskambėtų, bet šitas restoranas yra paženklintas mirtimi. 2019 metais vasario mėnesį čia vyko viena iš daugelio prabangių vakarienių, kuri baigėsi labai liūdnai. 30 žmonių apsinuodijo, o viena moteriškė, atėjusi čia pavakarieniauti su šeima, mirė. Ši istorija nuskambėjo visame pasaulyje. Sutikite, skamba siaubingai: prabangus, išgirtas, visų reklamuojamas restoranas, o po vakarienės klientė miršta. Aš neabejoju, kad daug verslininkų po tokios istorijos nuspręstų uždaryti savo verslą, bent jau pakeisti pavadinimą, pakeisti restorano vietą, tačiau šio restorano savininkai nedarė nieko. Jie tiesiog dirba toliau, atsiprašė, vyko tyrimas. Žodžiu, visa ilga, ilga istorija, liūdna istorija, bet po poros metų čia ir vėl buriuojasi eilės norinčiųjų pavalgyti.
Nors prabangusis „Riff“ toliau klesti, tarp vietinio jaunimėlio išplito juodas ir žiaurus juokelis, kuris skamba maždaug taip: Susimokėk daug pinigų, ateik valgyti vakarienės, o ar liksi gyvas, pamatysi po dienos.
Kaip atrodo, visą pasaulį pakerėjęs ateities rajonas, ploniausias Europos namas ir ko reikėtų pasisaugoti Valensijos gatvėse – pamatysite naujausioje „Orijaus kelionės“ laidoje.
