Pasaulį sukrėtusi koronaviruso pandemija pakeitė milijonų žmonių gyvenimus, tame tarpe ir lietuvių. Daug kas ėmė dirbti per atstumą, pasidarė nebesvarbu sėdi biure, namuose ar kur nors, įsitaisęs po palme. Atsirado naujas, be galo populiarus terminas „darbostogos“ (angl. workation), reiškiantis darbo ir atostogų derinimą. Kai vienu metu neužleidi darbų, bet tuo pačiu gali ir pasiilsėti. Šiuo tikslu daug kas žiemą praleido Pietų Amerikoje, Maldyvuose, Kanarų salose, Egipte ir panašiai. Kuo puikiausiai dirbo iš ten, o dabar suprato, kad norint pailsėti nereikia specialiai imti atostogų. Be to, kitas privalumas – galima atostogų ritmu dirbti kone visus metus. Juk skamba kaip svajonė: ilsiesi ir uždirbi pinigus. Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Belgijoje tai tapo be galo populiaru. Įdomu tai, kad kai kurios įmonės paskelbė, jog pritaikius tokį modelį – padidėjo darbo našumas, pagerėjo vidinė atmosfera įmonėje ir panašiai.
Lietuviai taip pat mielai naudojasi „darbostogomis“, jeigu tik tą daryti leidžia įmonės taisyklės ir vadovai. Ne viena tokį, vienu metu dirbantį ir poilsiaujantį vasario, kovo, balandžio mėnesiais sutikau klajodamas po pasaulį. Įsitikinau, kad ir besimokančių nuotoliniu būdu yra labai labai daug. Pavyzdžiui dvi kėdainiškės moksleivės Egipte, didžiuliame „viskas įskaičiuota“ viešbutyje, atostogavo kartu su tėvais, bet tuo pačiu ir neapleido mokslų. Ir studentas iš Vilniaus Meksikoje mėgavosi „darbostogų“ privalumais. Paskaitoje dalyvavo krimsdamas traškius, tik ką pagamintus takos.
Tuo, kurie dirba ir atostogauja – medžioja viso pasaulio kurortai ir dideli miestai, nes tobulesnio derinio nesugalvosi. Juk jeigu ilsisi ir pramogauja – vadinasi išleidžia daug pinigų. Bet tuo pačiu dirba, o tai reiškia, kad pinigai niekada nesibaigia. Išleidžia, vėl uždirba, vėl išleidžia. Tokį svečią savo mieste turėti – nepaprastai pelninga.
Naujoji „darbostogų“ mada sudomino Klaipėdos turizmo specialistus, kurie užsibrėžė planą į uostamiestį pritraukti kuo daugiau tokių svečių. Norime tokių atvykėlių, vežkite čia savo pinigus – ėmė kviestis klaipėdiečiai. Ir jie labai logiškai pamąstė, kad šis miestas turi žymiai daugiau privalumų atvykstantiems dirbti, nei pavyzdžiui Palanga ar Nida. Vienas po kito čia atsidaro biurai siūlantys bendradarbystės erdves. O juk ir paplūdimių turi daugiau nei bet kuris kitas pajūrio kurortas, ir labai skirtingų: Smiltynė, Melnragė, Giruliai, aplink juos dar ir laukiniai pliažai, kur beveik nebūna žmonių.
Dažniausiai tie, kas nori ilgiau (mėnesį ar du) būti prie jūros – renkasi pigesnes nakvynės vietas, o būtent tai gali pasiūlyti Klaipėda, turinti dešimtis viešbučių, nakvynės namų, hostelių ir nuomai skirtų apartamentų. Kuo daugiau konkurencijos – tuo geresnės kainos. Patikrinau, kad padorią nakvynę vienai nakčiai vasaros sezono metu Klaipėdoje galima užsisakyti nuo 20 eurų. Jeigu ieškosite ilgalaikės nuomos – kaina bus dar mažesnė. Kaip pačias originaliausias vietas apsistoti galėčiau rekomenduoti visiškai naują, pagal japonų tradicijas sukurtą kapsulių viešbutį, vienintelį tokį Lietuvoje. Neseniai apie tai rašiau portale DELFI. O jeigu esate žmogus „prie meno“, nepraleiskite progos pernakvoti Klaipėdos uosto teritorijoje esančiose menininkų kūrybinėse dirbtuvėse „Tema“. Kur galima užmegzti labai įdomių pažinčių.
Taip pat tiems, kas atvyksta dirbti ir ilsėtis vienu metu – svarbu miesto infrastruktūra, įvairių paslaugų prieinamumas. Šiais klausimais trečias pagal dydį Lietuvos miestas taip pat lenkia tradicinius kurortus. Klaipėdoje daugiau parduotuvių, turgaviečių, didžiuliai prekybos centrai. O ir maisto produktų, kosmetikos, parfumerijos, drabužių kainos dideliame mieste kur kas geresnės, nei kurortinėse teritorijose.
„Jaučiame didelį susidomėjimą, atvyksta tikrai daug ilgalaikių svečių ir jų vis daugėja. Beje, ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai“, – sako su Klaipėdos reklama intensyviai dirbanti šio miesto turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė.
Ji giria savo kolegas, kurie pasirūpino, kad dirbti atvykstantiems poilsiautojams būtų taikomos specialios nuolaidos. Norint privilioti kuo daugiau „darbostogomis“ suinteresuotų svečių, net buvo sukurtas specialus, į tokius žmones orientuotas puslapis workationklaipeda.lt, kuriame tiesiai šviesiai skelbiama: „Klaipėda – nuotolinio darbo sostinė“. Ten taip pat paruoštas bendradarbystės erdvių ir viešbučių-partnerių sąrašas. Vietos, kur galima išsinuomoti darbo vietą dienai, dviems, savaitei, mėnesiui ar dar ilgiau. Bei specialiai, darbostogautojams pritaikytos nakvynės vietos. Kai kurie partneriai siūlo nuolaidas pavieniems asmenims, kai kurie įmonėms, kurie į pajūrį dirbti komandiruoja didesnes komandas.
Į dirbančius poilsiautojus nusitaikiusios Klaipėdos bendradarbystės erdvės specialiai paruošė naujus pasiūlymus, sukūrė išskirtinius paketus. Pavzydžiui „Kultūros fabrikas” į pajūrį atvykstančioms komandoms siūlo „Teambuilding“ paketą už 90 eurų, už šią sumą vienai dienai galima išsinuomoti 100 kvadratinių metrų erdvę. Arba galima iškart imti „Teambuilding week“ paketą savaitei, ta pati erdvė savaitei kainuotų 400 eurų visai komandai.
Pavieniai asmenys darbo vietą Klaipėdoje gali išsinuomoti maždaug už 15 eurų parai, tokią kainą siūlo tiek „Kultūros fabrikas“, tiek „Light house“ bendradarbystės biuras.
Turistų vilionėse aktyviai dalyvauja ir viešbučiai. Pavyzdžiui viešbutis „Radisson Blue Hotel Klaipėda“ siūlo 15 procentų nuolaidą, jeigu svečias atvyksta 1-2 naktims, ir 20 proc. nuolaidą, jeigu svečias apsistos 2 ir daugiau naktų. 15 proc. nuolaidas siūlo ir viešbučiai „Smiltynės jachtklubas“, „Bohema“, „Navalis“, „Litinterp svečių namai“ ir t.t.
Dirbti į Klaipėda atvykusiems pataikauja ir šio miesto restoranai bei kavinės. Gastro baras „Gaisrinė“ siūlo pavalgyti ir atsigaivinti su 10 proc. nuolaida, kavinė „10 tiltų“ kviečia pasinaudoti 20 proc. nuolaida, legendinis restoranas laive „Meridianias“ taip pat prisijungė „workaition“ programos ir pasiūlė 20 proc. nuolaidą. O pavyzdžiui kavinė „Max Coffee“ vaišina kavos puodeliu.
Apie darbostogas Klaipėdoje, ir kaip pasikeitė šis didelis miestas prie jūros pasakoju ir naujausioje savo laidoje „Orijaus kelionės“.
