Jeigu Lietuvoje aršiai prieš gėjus ir lesbietes pasisakantys asmenys dabar nuvyktų į atostogų nuotaikomis alsuojančią Ispaniją ir čia garsiai imtų skleisti savo deklaruojamas tiesas apie tai, kad homoseksualūs asmenys tariamai kelia pavojų tradicinėms poroms – tokį žmogų nušvilptų tūkstantinė minia. „Pas mus nėra vietos neapykantai, ispanai už toleranciją, visi mes lygūs, visi turime teisę mylėti“, – gatvėse skanduoja vyrai ir moterys, vyresni ir jauni. Čia švenčiamas lygybės mėnuo.
Įsivaizduokite: septintokų klasė, paaugliai berniukai ir mergaitės, visą gegužės mėnesį gamino vaivorykštines vėliavėles, prigamino jų kelis šimtus, tam, kad birželį galėtų dalinti gatvėse. Mokykla oficialiai tam pritaria, net gi skatina kaip socialinį, visuomenei naudingą projektą. Tėvai taip pat pritaria, nekyla jokių diskusijų, jiems neatrodo, kad vaivorykštinė atributika gali kaip nors pakenkti atžaloms. Taip ispanai, visokio amžiaus, iš anksto ruošėsi birželio pabaigai – liepos pradžiai. Šioje šalyje visi žino, kad tai LGBTQ+ bendruomenės paradų laikas.
„Tikriausiai pas jus dar gyvena daug sovietinio mąstymo žmonių“, – apie lietuvius svarsto Alechandro Rodrigezas, vienas iš Ispanijos žmogaus teisių aktyvistų, išgirdęs, kad mūsų šalyje vis dar kyla aršios diskusijos dėl LGBT asmenų palaikymo. Tačiau jis nelinkęs smerkti homofobiškai nusiteikusių žmonių, o kiek įmanoma labiau juos šviesti literatūra, laidomis, dokumentiniais filmais. „Tai žmonės daug metų praleidę nelaisvėje, jiems buvo ribojama informacija, į galvas kalama tik viena – sovietinė tiesa. Jie susiformavo labai keistoje santvarkoje, todėl dabar mąsto siauriau, jie bijo kitokių, nei yra patys. Bet tai su laiku turėtų praeiti“, – įsitikinęs šis vyras, baigęs teisės mokslus ir daug domėjęsis apie santvarką buvusiose sovietinio bloko valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje.
Alechandro turi žmoną, augina du vaikus, tačiau trisdešimt aštuonerių metų vyrui ne vis vien tos pačios lyties asmenų teisės – jo sesuo lesbietė ištekėjusi už emigrantės iš Argentinos. „Myliu seserį, linkiu jai tik gero, noriu, kad ji būtų laiminga su savo mylimu žmogumi“, – sako jis.
Alechandras su žmona ir vaikais kiekvienais metais eina į gėjų, lesbiečių ir transeksualų palaikymo renginius, nešasi jų palaikymui skirtos atributikos. Vaivorykštines vėliavėles vyras duoda laikyti savo aštuonerių metų sūnui ir ketverių dukrai. „Nuo mažų dienų savo vaikams bandau ugdyti toleranciją. Man atrodo, kad tai lygiai taip pat svarbu, kaip mokyti gražaus bendravimo kultūros, elgesio prie stalo ir panašių dalykų“, – įsitikinęs aktyvus ispanas.
Tūkstančiai žmonių praėjusį šeštadienį ryškiausiame Ispanijos mieste Barselonoje minėjo Pride savaitės renginius. Nuo ryto švęsti rinkosi mokyklos, universitetai, įvairių įstaigų darbuotojai, senjorų bendruomenė, aktyvios šeimos. Palaikyti lygybę tarp žmonių – ispanams savaime suprantamas dalykas, todėl nei LGBTQ paradai, nei koncertai jau senokai nieko nestebina. Ši šalis viena iš lyderių Europoje, kur tos pačios lyties asmenų šeimos turi daugiausiai teisių. Ispanijoje legalu vyrui susituokti su vyru, arba moteriai su moterimi, legalu ir tos pačios lyties asmenims įsivaikinti vaikus, jie tą aktyviai daro.
Šios šalies miestuose ir miesteliuose nieko nestebina, kai susikabinusios už rankučių eina dvi moterys ir šalia vedasi vaiką, ar net kelis. Visuomenėje tai visiškai normalus dalykas, kaip ir pamatyti tradicinę porą su vaikais. Tolerancijos Ispanijoje labai daug, tačiau vaivorykštinius Pride renginius jie vis tiek kiekvienais metais birželio pabaigoje surengia.
„Mes turime 285 šventes per metus, švenčiame religines, tautines, įvairių bendruomenių dienas. Kiekvieną savaitę turime progų kažką paminėti. Tai pomidorų šventė, tai vyno fiesta, tai kurio nors iš šventųjų diena“, – pasakoja Maria Torres, atvykstamojo turizmo įmonėje dirbanti ispanė.
Jos nuomone – šventės stipriai pakelia visuomenės nuotaiką, be to privilioja turistų. „Visi Ispanijoje žino, kad birželio galas skirtas LGBT žmonėms, kiekviename mieste ir miestelyje vyksta patys linksmiausi, spalvingi karnavalai. Juos myli vaikai, myli mano tėvai, kuriems per septyniasdešimt metų“, – sako Maria, pati gyvenanti su gėjų pora. „Aš heteroseksualė, tačiau turiu daug homoseksualių draugų, tai nuostabūs žmonės, todėl nesuprantu, kodėl reikėtų kažkaip riboti jų teises, man gaila, kad tai supranta ne visos Europos šalys“, – stebisi Malagoje gimusi, o šiuo metu Barselonoje gyvenanti moteris. Tiesa, ji neneigia, kad ir Ispanijoje yra homofobiškai mąstančių, tačiau sako, kad tai reta išimtis. „Pas mus gėda pasisakyti prieš žmonių lygybę, o jeigu taip kas nors pasielgia – tai tarsi etiketė, kad tas žmogus neišsilavinęs ar, kad jam trūksta socialinių įgūdžių“, – gyvenimo Ispanijoje ypatybėmis dalijasi Pride renginiuose sutikta Maria.
Kiekviename Ispanijos mieste Pride renginiai vyksta skirtingai, priklausomai nuo vietinės bendruomenės. Pavyzdžiui, Valensijoje – paradas ramesnis, labiau primenantis palaikymo eiseną. Tiesiog pražygiuoja didžiulė minia su vėliavomis ir plakatais. O štai Barselona – vienas audringiausių miestų, kur dalyviai stengiasi originaliai apsirengti, išsivaduoti iš įvairių visuomenės stereotipų. „Švenčiame žmogaus teisių laisvę“, - džiūgauja jie. Pavyzdžiui, solidaus amžiaus, maždaug šešiasdešimties-septyniasdešimties metų vyrai aunasi aukštakulnius, vilki sijonus. Labai aktyviai į fiestą įsilieja transeksualai, rengiantys savo atskirus šou, parodijuojantys garsias Holivudo aktores, dainininkes.
Daugiausiai dėmesio iš praeivių sulaukia nuogaliai – asmenys pilnai nusimetę savo drabužius. Tiesa, tokių nedaug, iš kelių tūkstančių – vos keli. Jie žygiuoja gatvėmis tokie, kokius juos sukūrė gamta. „Laisvė atrodyti taip, kaip norime“, – skanduoja ispaniškai. Praeiviai fotografuoja, filmuoja nuogalius, bet šiems tai visiškai nerūpi. Atvirkščiai – papozuoja, mojuoja laimingi.
Šeimoms su vaikais didžiausias džiaugsmas parade pamatyti spalvingai apsirengusius, ryškiomis plunksnomis pasidabinusius asmenis, arba originalų makiažą sukūrusius eisenos dalyvius. Tuoj prie jų bėga fotografuotis.
Barselona praėjusį šeštadienį atrodė visiškai atsigavusi nuo pandemijos sukeltų padarinių. Dieną vyko audringas paradas, o sutemus prasidėjo didžiulis šokių vakarėlis. Pagrindinėse miesto gatvėse pagal šokių muzikos ritmus judėjo tūkstančiai. Tiesa, naktinėje dalyje nepilnamečiai nedalyvauja, čia jau tik suaugusiųjų reikalas.
