Turkija keičiasi, vietos verslininkai nemiega ir laužo galvas, kaip čia pritraukti tuos, kurie kritikuoja poilsį šioje šalyje sakydami, kad ilsėtis Antalijos regione yra nuobodu ir nuvalkiota. Nė velnio – atšautų šių, neįprastų vietų kūrėjai ir šeimininkai. Turkija gali būti laukinė, kaimiška, dvasiška ir net ištvirkusi, jeigu to labai reikia.

Kitaip sakant – sau tinkamą kampelį čia surastų absoliučiai visų skonių ir pomėgių keliautojai. O pradėti pasakojimą noriu nuo nuostabaus, žalio kalnų slėnio, kuriame atostogauja tie, kam trūksta sąlyčio su gamta. Ir dar tie, kas mėgsta jodinėti.

Tik 20 minučių automobiliu nuo populiaraus Kemero kurorto, ir mes atsiduriame visiškai kitokioje aplinkoje. Aplink kalnai, žalias slėnis ir viešbutis „Berke Ranch“. Tai tikra ranča. Kaimas, arkliai, motociklai, dviračiai, ir svarbiausia, labai, labai daug gamtos. Tai visai kitas formatas, negu žmonės įpratę matyti Turkijoje, atostogaujantys pajūryje.

Didingi Kemero kalnai yra pažįstami visiems, kurie kada atostogavo šiame kurorte. Tačiau retas lietuvis juos matė iš kitos pusės, kur dažniausiai bėgdami nuo triukšmingų turistų važiuoja slėptis patys turkai. Čia galima pamatyti daugybę privačių sodybų ir keletą tokių, su gamta susiliejusių poilsio vietų.

Foto: Orijus Gasanovas

Nesinori šio viešbučio lyginti su lietuvišku kaimo turizmu, tačiau tai kažkas į tą pusę, tik šiek tiek prabangiau ir gamtos atžvilgiu – kur kas didingiau.

Tai, ko labiausiai trūksta tradiciniuose turkiškuose kurortuose, yra čia. Tai visiška tyla ir ramybė. Milžiniškas baseinas, sodas ir kalnai – vaizdas kaip iš visiškai tobulo atviruko. Čia ne gi kvapas kitoks, ne jūros, o kalnų ir pušyno. Toks jausmas, kad atsidūrei kažkur pasaulio pakraštyje, toli nuo šiuolaikinės civilizacijos. Bet gi žinoma, ir interneto ryšys, ir restoranas su baru čia tikrai yra.

Foto: Orijus Gasanovas

Galiu garantuoti, kad mane tikrai iškeiks tie, kas šią vietą jau buvo atradę anksčiau ir slėpė ją nuo viso pasaulio. Bet gerbiamieji ramybės ieškotojai, tikrai nereikia pergyventi. Rančos šeimininkai griežtai riboja svečių skaičių ir užtikrina, kad čia niekada nebus nieko panašaus, kaip dideliuose „viskas įskaičiuota“ viešbučiuose. Jokio turistinio bruzdesio, tik amžina ramybė.

Vieni į šią vietą atvyksta dėl ramybės gamtoje, kiti – dėl gražuolių žirgų. Kaip man aiškino viešbučio vadovai – pas juos visokius SPA malonumus atstoja buvimas tarp žirgų. Tai kaip savotiška reabilitacija. Kai kurie svečiai ištisas dienas praleidžia šukuodami žirgus, maitindami juos, ar tiesiog bendraudami.

Kiekvienas rančos svečias gauna savo jodinėjimo instruktorių, su kuriuo kasdien gali praleisti po kelias valandas. Jūs jau patys galite pasirinkti norite pamokų mėgėjams ar siekiate tapti šios srities profesionalais.

Foto: Orijus Gasanovas


Man pradžia buvo gana nelengva. Bet instruktorius guodė, kad aš toks ne vienintelis, panašiai čia pradeda ir aštuoniasdešimties metų babytės.

Nors ši poilsio vieta tikrai neatrodo prabangiai – čia ilsėtis labiausiai mėgsta visokie verslo ponai, įmonių vadovai su šeimomis. Kaip juokauja rančos darbuotojai – turtingi žmonės tokiu būdu pabėga nuo savo turtų ir mėgaujasi pačiais paprasčiausias turkiško kaimo malonumais.

Neįprastų viešbučių Turkijoje yra ir daugiau – vieni jų įsikūrę medžiuose, kiti siūlo nežabotas linksmybes suaugusiems. Kaip visa taip atrodo iš arti – žiūrėkite naujausioje „Orijaus kelionės“ laidoje.