Pastaruoju metu gyviausias Vilniaus kampas – naujas Paupio rajonas, kurio vystytojas „Darnu Group“ kelis metus žadėjo visus nustebinti šio kvartalo širdimi turėsiančiu tapti turgumi. Dėl pasaulį užklupusios pandemijos jo atidarymas buvo vis atidedamas, bet pagaliau – gegužės 6-ąją, lygiai 11 valandą ryto tai įvyko. Itin moderni, stilinga vieta atsidarė pati, automatiškai. Užprogramuotos durys tiesiog pačios atsivėrė, o prie jų budintys turgaus darbuotojai įsijungė skaitliukus, skaičiuoti kiek asmenų patenka į vidų ir kiek išeina. Šiuo metu srautas viduje griežtai ribojamas, vietoj šimtų svečių, vienu metu „Paupio turguje“ gali būti 97 lankytojai. Skaičiuotojams darbo bus labai daug, nes per pirmąją valandą tapo akivaizdu, kad ši vieta pasmerkta populiarumui.

Tiesą sakant, visame pasaulyje panašios maisto halės, angliškai vadinamos „food hall“ arba „food court“ – šiuo metu išgyvena pakylėjimą. Miestuose nuo Tel Avivo, Stambulo, Lisabonos iki Niujorko, Los Andželo, Singapūro ir kitur. Atidarydami tokias vietas verslininkai vieni su kitais konkuruoja ne tik po vienu stogu surinktų virtuvių įdomumu bei gerumu, bet ir pačio turgaus vietos išskirtinumu. Jie atsidaro senose stotyse, uostose, gamyklose, sandėliuose. Dažniausiai vyrauja industrinės patalpos, bet toli gražu ne visur jos atrodo įspūdingai. Į kai kurias vietas net būna baisu įžengti.

Tuo tarpu šis Vilniaus naujokas – „Paupio turgus“ – turi visus privalumus. Vieta ne tik geroje vietoje, bet ir labai patraukli akiai.

„Tokios vietos Lietuvoje dar nebuvo“, – vos įžengusi pro duris iš susižavėjimo dūsauja vilnietė Algimanta, motinystės atostogose šiuo metu esanti pardavimų vadybininkė. Jai iš paskos komplimentus kartoja Sigitas ir Jūratė, sostinės Senamiestyje kavinę valdanti pora, verslininkai atėjo pasižiūrėti, kas per stebuklas atsidarė Paupio rajone. „Atvirai sakau – galvojau, kad bus gražu, bet kad taip gerai padarys – tikrai nesitikėjau. Man atrodo, nieko panašaus neturi ne tik Baltijos šalys, bet ir Lenkija. Čia garantuotai bus turistų traukos centras“, – įsitikinęs dvylika metų maitinimo versle dirbantis vyras. Tokius ir panašius komplimentus šiandien „Paupio turguje“ kartojo beveik visi apsilankę. Tikriausiai gražiausią frazę pasakė reklamos agentūroje dirbantis Mantas, daug metų gyvenęs Didžiosios Britanijos sostinėje.

„Vilnius dideliais žingsniais stiebiasi į priekį, su tokiais projektais mes tuo aplenksime geriausius Europos didmiesčius“, – džiūgavo jis ir telefonu fotografavo visus naujos vietos kampus. Sakė siųs užsienyje gyvenantiems draugams paerzinti.

Žmonėms buvo taip nekantru ir įdomu pamatyti naująją vietą, kad susirinkusieji prie durų trypčiojo valandą iki atidarymo. Deja, suplanuotas didelis renginys su šventiniu koncertu šiandien neįvyko, buvo perkelti vėlesniam laikui, šeimininkai lauks, kol pasibaigs pandemija ir karantino ribojimai, o tada driokstelės. Kol kas nebus išnaudotos ir 300 sėdimų vietų turgaus viduje, pagal šiuo metu galiojančias taisykles – maitinimas viduje draudžiamas, tad svečiams siūloma pasinaudoti staleliais lauko terasoje, ten 150 vietų, dauguma jų – po stogeliu, su šildytuvais. Tad šios vietos vadove tapusi Rūta Chadasevičiūtė nebijo, kad permainingi lietuviški orai gali pakišti koją. „Mes tai apgalvojome, pasistengėme, kad būtų kuo daugiau vietų pritaikytų visoms įmanomoms orų situacijoms“, – sako ji.

Veiklą pradėjusiame turguje svečiai ras 16 skirtingų virtuvių, 5 nedideles parduotuves ir 3 barus. Be pastovių prekybos vietų – čia nuolat vyks savaitgaliniai ūkininkų turgeliai, taip pat įvairūs proginiai renginiai. Tokie kaip austrių mugė, jauno prancūziško vyno „božolė“ šventė, galbūt ateityje bus organizuojamos su ūkininkų derliumi susijusios dienos, pavyzdžiui, smirdų, bulvių, obuolių ir panašiai. „Esame numatę labai daug visko, norime, kad mūsų svečiai kiekvieną kartą nustebtų ir apsidžiaugtų, kad pas mus atranda naujus skonius ir smagiai praleidžia laiką“, - pasakoja R. Chadasevičiūtė.

Asmeninę ekskursiją po turgų man sutikusi surengti vadovė pabrėžė, kad lankytojai suras daug skirtingų zoną, skirtingų aukščių stalų, atviresnių ir uždaresnių erdvių. „Norėjome įrengti tiek vietų skubantiems, užbėgusiems tik pavalgyti, tarkim per pietų pertrauką, tiek tiems, kas nori ateiti pavakaroti su draugais, pasėdėti kelias valandas ar ilgiau“, – sako ji. Dėl šios priežasties ypatingas dėmesys skirtas ir apšvietimui, dienos metu turguje būna labai šviesu, o vakare atsiranda romantiškos prieblandos.

Turgui paskirta vadovauti R. Chadasevičiūtė kruopščiai atrinkinėjo kiekvieną nuomininką, nes turėjo tikslą, kad čia būtų kuo didesnė įvairovė. „Turime lietuvių, ispanų, japonų, amerikiečių, gruzinų, turkų, prancūzų, skirtingų Azijos kraštų virtuves. Labai norėjau, kad savo svečiams galėtume pasiūlyti ne tik gerai pažįstamus, pamėgtus restoranus, bet ir naujus, mano nuomone vertus dėmesio atradimus. Sakyčiau, kad pas mus toks viduriukas. Tarp rinkos profesionalų ir naujokų“, – sako ji. Vadovė didžiuojasi į Paupį prikvietusi pačios asmeniškai pamėgtą, sostinės stoties rajone išpopuliarėjusią kepyklą ir kavinę „Druska Miltai Vanduo“, kur vilniečiai mėgsta valgyti vėlyvus savaitgalio pusryčius.

Po stikliniu stogu esantis turgus primena didžiulį žiemos sodą, viduje auga net 1300 gyvų gėlių, kurias čia nuolat prižiūrės atskirai tam pasamdyti darbuotojai. Su visuomeninio maitinimo verslais daug metų dirbanti turgaus vadovė sako, kad įrenginėjant šios vietos vidų, interjero kūrėjai, architektūros studija „Plazma“, įkvėpimo sėmėsi iš XIX amžiaus Europos sostinių pastatų.

„Kažkas panašaus tuo metu būdavo Prahoje, Briuselyje, Paryžiuje. Gal todėl mūsų lankytojai juokauja, kad jaučiasi atsidūrę tarsi ne Lietuvoje“, – svarstė R. Chadasevičiūtė.

Ji pabrėžė, kad restoranų, barų ir parduotuvių halė įrengta toje vietoje, kur XIX amžiaus pabaigoje veikė Lipskio alaus ir spirito gamykla. Alaus kvapas liko iki šiol, jis sklinda iš naujai čia atidarytos „Lipskio alinės“, kurioje prekiaujama net 160 rūšių alumi iš viso pasaulio. Nuo mažųjų Lietuvos aludarių iki visame pasaulyje žinomų ir vertinamų vardų.

Šioje alinėje gaminami unikalūs užkandžiai, pavyzdžiui, alumi glazūruota šoninė, ypatingieji bulvių kroketai su sūrio ir jelapenų įdaru. „Tikrai rekomenduoju paragauti mūsų keptos duonos, tokios daugiau niekur negausite“, – vilioja „Lipskio alinės“ sumanytojas Vilius Vaičekauskas, „Darnu Group“ viešbučių ir restoranų grupės vadovas. Labiausiai išalkusiems jis rekomenduoja užsisakyti itin sotų sumuštinį su vištienos šniceliu.

V. Vaičekauskas pademonstravo, kaip originaliai šioje vietoje bus prekiaujama pilstomu alumi išsinešimui. Klientas išsirinks, kurios rūšies nori, o barmenas pripils į firminę alinės skardinę ir specialiu aparatu uždės ant jos viršutinę dalį. „Mes būsime ilgiausiai „Paupio turguje“ dirbanti vieta, kai bus atlaisvintas karantinas – kviesime svečius vakaroti net iki 2 valandos nakties“, – sako alinės vadovas.

Pirmąją turgaus dieną didelio dėmesio sulaukė ispaniškų patiekalų virtuvė „La Paella“, kur iš Valensijos regiono į Lietuvą persikėlęs šefas Migelis gamina tradicines, ispaniškas paelijas. Kai kurie valgytojai ėmė iškart po dvi porcijas, ir dar užsisakė išsinešimui. Taip pat sėkmės sulaukė japoniškų iešmelių restoranėlis „Yakitori“, kurį atidarė daug apdovanojimų gavęs, įvairiose pasaulio šalyse dirbęs latvis Dimitrijus. „Lietuvoje atsidūriau prieš keletą metų, viena įmonė mane buvo pasamdžiusi, kad padėčiau jiems atidaryti naujus restoranus. Man čia taip patiko, kad pasilikau. „Yakitori“ yra mano asmeninis projektas, kuriam atidaviau daug jėgų ir fantazijos. Noriu lietuviams parodyti, ką reiškia, aukščiausios rūšies japoniški iešmeliai. Labai daug dėmesio skiriame kokybei, vietoje, patys su virtuvės komanda gaminame padažus, rauginame daržoves“, – pasakojo šefas.

Vos spėjo suktis ir kitas „Paupio turgaus“ kūdikis – modernios lietuviškos virtuvės restoranas „Burna house“. Šios vietos šefas Vladimiras intrigavo, kad kasdien lankytojams siūlys ne tik ypatingus dienos pietus, bet ir ruoš itin išskirtinius cepelinus. Su menke ir burokėliais, su triušiena, su antiena ir t.t. „Noriu parodyti, kokia įdomi gali būti lietuviška virtuvė, laužysim standartus, stebinsim net ir visko ragavusius“, – žadėjo jis. Atidarymo dieną jis visiems rekomendavo paragauti pagal firminį šefo receptą kepto jautienos liežuvio.

Iš populiarių, vilniečiams gerai pažįstamų vietų, šiame turguje savo padalinius atidarė „Ramenas ir pagaliukai“, „Peri Peri“, „Burger Kiosk“, „Wraperia Suppa Kebs“, „Bola“, „Chačapuri bistro“, „Bebro blyninė“, „Sugamour“. Norintiems atrasti naujų vietų – savo kulinarinių stebuklų kviečia paragauti „Sparkling Ocean“, „Wokout“, „Mollusca“, „Wasabi“.

Į turgų – nebūtinai tik pavalgyti, čia galima apsipirkti rinktinių produktų parduotuvėlėse. „Itališko skonio gurmanai“ prekiauja aliejais, sūriais, padažais ir kitomis itališkomis gerybėmis. Parduotuvės šeimininkė Liana klientams rekomenduoja paragauti šviežios, tik ką iš Italijos atvykusios buivolų pieno mocarelos, taip pat šviežutėlės buratos, kurią klientai tiesiog šlavė.

Didžiulio dėmesio susilaukė daržovėmis, vaisiais ir ekologiškais, daugiausiai lietuviškais produktais prekiaujanti parduotuvė „Ekomarket“. „Pas mus labai mėgsta pirkti šeimos su vaikais, apelsinus gauname tiesiai iš ūkių, niekuo nepurkšti, visiškai ekologiški. Žalumynai iš lietuviškų daržų, parduodame tik sezonines daržoves ir vaisius, tik tai, kas dabar auga. Turime net dilgelių“, – pasakojo šios vietos viena iš savininkių Jūratė.

Turgaus vadovė R. Chadasevičiūtė rekomendavo apsipirkti mėsos krautuvėje „Shmotas“, kur parduoda ne tik tradicinę, lietuviams gerai pažįstamą mėsą, bet ir krokodilieną bei kengurieną. „Prie mėsos jie parenka gero vyno, turi didelį pasirinkimą“, – šiuos prekybininkus gyrė ji.

Madingiausia Vilniaus vieta pretenduojančio tapti „Paupio turgaus“ parduotuvės darbo dienomis veiks nuo 11 iki 20 val., šeštadieniais nuo 10 iki 20 val., sekmadieniais nuo 10 iki 18val., restoranai pirmadieniais-ketvirtadieniais veiks nuo 11 iki 21val. penktadieniais–sekmadieniais nuo 10 iki 22 val.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (624)