Prieš kaltindami tuos, kurie kur nors skrenda, o paskui grįžta į Lietuvą, derėtų pasidomėti, kur „kaltinamasis“ buvo ir ką ten veikė. Nes dabar, sprendžiant iš socialiniuose tinkluose sklindančių komentarų, dėl viruso kalti visi, kurie šiuo sudėtingu laikotarpiu drįsta peržengti Lietuvos teritorijos ribas. Kaltintojai nepaiso net tokių faktų, kad pasaulyje yra nemažai vietų, kur šiuo metu daug saugiau nei mūsų mažytėje gimtinėje. Kai kurios šalys sėkmingiau kovoja su viruso plitimu, kai kuriose dėl kokių nors kitų priežasčių COVID-19 statistiniai skaičiai nekyla į viršų.
Pavyzdžiui Suomijoje susirgimų perpus mažiau nei Lietuvoje. Ten vietiniai gyventojai pašiepdami patys save sako, kad didžiausias jų ginklas, kovojant su pavojinga liga, yra šiai tautai būdingas bruožas – nenoras bendrauti. Suomiai tingi, jiems neįdomu, jų tiesiog nedžiugina susitikti paplepėti prie kavutės ar su dideliu būriu draugų, kolegų nueiti į naktinį barą pasiautėti. Jie tai daro tik su pačiais artimiausiais, dažnai – tik su antrosiomis pusėmis ar kitais šeimos nariais. Na, nebendraujanti tauta, ir tiek.
Virusas ten vis tiek egzistuoja ir skaičiai didėja, tačiau tik didžiuosiuose miestuose. O štai, tarkim, Laplandijos regione situacija daug ramesnė. Miškų ir ežerų krašte, kur gyvenvietės išsimėčiusios toli viena nuo kitos, kur žmonės gyvena tarsi atsiskyrėliai milžiniškuose plotuose, ten sunku vienas kitam perduoti ligą. Na, nebent maisto prekių parduotuvėje, kur dažniausiai susitinka miestelių gyventojai.
Tačiau šįkart ne apie Suomiją noriu jums pasakoti, o apie saulėtą, nuostabią, mano mėgstamą Graikiją, kur nuvykau internete pamatęs labai pigius lėktuvo bilietus. Pirmas dalykas, ką padariau prieš juos pirkdamas, – patikrinau vietinę koronaviruso statistiką. Susirgimų skaičius ten taip pat dvigubai mažesnis nei Lietuvoje. Ar tai savaime reiškia, kad Graikijoje dvigubai mažesnė tikimybė užsikrėsti virusu? Nežinau, matyt, tai labiausiai priklauso nuo kiekvieno asmens elgesio ir apsaugos priemonių. Ir, žinoma, nuo pačių graikų, kurie patikrina kiekvieną pas juos atskridusį. Nori ar nenori – padarys koronos testą. Jeigu sergi – išsiųs namo. Jeigu esi sveikas – leis atostogauti.
Nereikia manyti, kad tik lietuviai saugosi. Kitose šalyse įvestos priemonės būna dar griežtesnės. Pavyzdžiui, Lietuva tik dabar įveda restoranų ir barų lankytojų registraciją, o Anglijoje tai vyksta nuo tada, kai įstaigos atsidarė po pirmosios COVID-19 bangos. Nesiregistruosi – negausi pavalgyti, labai paprasta.
Graikijos sostinė Atėnai ir jų apylinkės – viena iš lankomiausių turistų vietų Europoje. Daugybę metų žmonės čia keliauja ne tik vedini tikslo pasikultūrinti muziejuose ir pamatyti Atėnų istorinių relikvijų, bet ir tam, kad pailsėtų prie Viduržemio jūros.
Iki 2020 metų lėktuvai į Graikiją būdavo perpildyti, čia skrido visi – vokiečiai, britai, lenkai, rusai ir mes, lietuviai. Bet to, kas būdavo anksčiau, jokiu būdu negalima lyginti su tuo, kas vyksta dabar.
Jeigu jūs kada nors lankėtės Graikijoje ir prisimenate, kad paplūdimyje vos suradote laisvą gultą, – dabar tokios problemos nekiltų. Netgi atsitiko toks vienas pusiau magiškas dalykas. Kai kuriuose paplūdimiuose degintis skirti gultai ir skėčiai nuo saulės būdavo mokami, o dabar tapo nemokami. Pajūrio barų savininkai kviečia visus: „Jūs tik gulkitės, tik ilsėkitės, kiek norite, tiek čia būkite.“ Taip yra todėl, kad gultai visiškai tušti, lyg niekam nereikalingi. O siūlydami juos nemokamai vietos verslininkai tikisi, kad degindamiesi bent puodelio kavos ar stiklinės šalto vandens užsimanysite. Vis vienas ar du eurai į sąskaitą...
Sunku tuo patikėti, bet patys populiariausi aplink Atėnus esantys paplūdimiai net saulėtomis, karštomis savaitgalių dienomis tušti. Juose ilsisi dešimt, na, gal penkiolika pavienių žmonių, toli vienas nuo kito. Ne penki ir ne dešimt tūkstančių, kaip būdavo anksčiau, prieš koroną.
Lygiai tas pats – vietiniuose viešbučiuose, kur užimtumas dabar viso labo siekia dvidešimt procentų. Tai puikiai paaiškina, kodėl registratūrose dirbantys žmonės tokie nusiminę, tokie vieniši, tokie sulindę į išmaniuosius telefonus. Nėra jiems darbo, ne vieną kolegą jau atleido... Turizmas gilioje duobėje, Graikijoje tai galima pamatyti akivaizdžiai.
Restoranų savininkai taip pat nebegali samdyti komandos padavėjų ir virėjų, todėl tose vietose, kur anksčiau rikiuodavosi eilės valgytojų, dabar tuštuma, ramybė. Pats savininkas stojasi prie durų ir kviečia vieną kitą pro šalį einantį poilsiautoją. Prikviesti yra didelis vargas, sunki užduotis, nes tie keli turistai puikiai jaučia, kokie yra geidžiami, todėl šiek tiek išsidirbinėja. „Ar įpilsi man nemokamą stikliuką ūzo?“ – klausia viliojamasis turistas iš Didžiosios Britanijos, taip gana nekukliai reikalaudamas iš kavinės savininko papildomos naudos. Ūzas – tai tradicinė anyžinė graikų degtinė, kurią išties pasidarė populiaru maitinimo įstaigose pilstyti nemokamai. Įpila jos, vyno ar alaus, kad tik praeiviai užsuktų pavalgyti bent graikiškų salotų.
Graikai liūdnai pajuokauja, kad turistų lankomiausi kurortiniai miesteliai dabar tapo tarsi tobula saviizoliacijos vieta. Kai kurie verslininkai taip ir reklamuoja savo butus bei namus. Išgirdęs, kad esu žurnalistas iš Lietuvos, keturis butus ant jūros kranto nuomojantis Aristotelis sako: „Izoliuokitės pas mus, čia yra didžiulė terasa, galėsite degintis, negrįžkite ten, į savo namus, juk bus šalta.“ Ir puola derėtis. Dviejų kambarių butą mėnesiui Kokkino Limanaki miestelyje iš pradžių jis siūlo už 800 eurų, pamatęs, kad nesusidomėjau, kainą nuleidžia iki 750 eurų. Sakau, kad nereikia buto, kad nepasiliksiu. Jis jau kiek pykdamas klausia, už kokią sumą sutikčiau.
Kainos šiuo metu neįtikėtinai nukritusios, tačiau tai Graikijos turizmo negelbėja ir masių žmonių neprivilioja. Daug kas tiesiog bijo pirkti lėktuvų bilietus bet kuria kryptimi, net ir ten, kur gana saugu, nes situacija tikrai nestabili. Vieną dieną vienoje šalyje skaičiai nedideli, kitą – jau, žiūrėk, stipriai šauna į viršų. Tai reiškia ne tik didėjantį pavojų užsikrėsti, bet ir daug kitų nemalonumų. Privaloma saviizoliacija – vienas iš jų. Mūsų valstybė gana atsakingai stebi padėtį kitose šalyse ir, vos tik ten padažnėja susirgimų ir šalis pasidaro pavojinga, sugrįžėliams iškart taikomi apribojimai.
Jeigu lietuviams atrodo, kad tik atostogautojai kalti dėl visko, kas dabar vyksta, nes tik jie atveža koronavirusą iš užsienio kraštų, tai tuose užsienio kraštuose yra atvirkščiai. Pavyzdžiui, kai kurie graikai, nesusiję su turizmo sektoriumi, piktinasi, kad visokie čia lietuviai atskrenda ir savo bakterijas jų šalyje platina.
Pasižiūri jie mūsų Lietuvėlės statistiką, o ji šiuo metu gana kraupoka, ir natūraliai sukyla pyktis. Tai, kad visi atvykėliai turi dokumentą, pažymintį, jog jie neserga, nuramina tikrai ne visus. Čia jau kita šiuo metu vykstančių kelionių pusė. Tie, kas drįsta kur nors išskristi, neabejotinai sulauks neigiamų reakcijų. Namuose ar, atvirkščiai – toli nuo namų, bet bumbančių ir pykstančių tikrai bus. Reikia su tuo susitaikyti.
