Iki šiol nežinojau, kad Italija turi taip gerai išvystytą geležinkelių tinklą. Pasirodo, iš vieno šalies galo į kitą galima nuvykti žaibo greičiu – greitieji traukiniai išspaudžia trijų šimtų kilometrų per valandą greitį. Todėl ten, kur automobiliu važiuotumėte tris ar keturias valandas, traukiniu nulėksite per valandą ar vos vos ilgiau.

Tiems, kam rūpi kainos, prašom – pavyzdžiui, reisas iš Romos į Neapolį žmogui kainuoja keturiasdešimt penkis eurus. Ir štai pirmasis patarimas – bilietus reikėtų nusipirkti iš anksto, bent jau pusdienį prieš, nes juos greitai išperka, tada lieka tik pirmos klasės vietos, o jos kainuoja dvigubai ar net trigubai daugiau.

Kitas keliavimo variantas – oro transportas. Iš miesto į miestą Italijoje skraido ir lėktuvai, vis tik Italijos viduje tikrai rekomenduoju rinktis traukinį, jau vien dėl nuostabių vaizdų. Net nesupratau, kaip greitai prabėgo valanda, norėjosi važiuoti ilgiau.

Štai ir ji – ta nepaprasta, vaizdingoji Amalfio pakrantė. Ji pasislėpusi Italijos vakariniuose krantuose ir tęsiasi nuo Punta Campanella (tolimiausio taško vakaruose), iki Salerno miesto rytuose. O tarp jų daug miestelių ir kaimelių.

Foto: Orijus Gasanovas

Garsusis italų operos solistas Enrico Caruso Amalfi krantus vadino gražiausia vieta mūsų žemėje. Nors labai daug keliavo ir buvo daug matęs – atostogas su šeima tenoras norėdavo praleisti tik čia. Pakrantės vaizdą jis galėdavo stebėti valandų valandas, metai iš metų ir niekada nenusibosdavo.

Gražiausia Europoje tituluojama Amalfio pakrantė išsidėsčiusi pietinėje Sorento pusiasalio dalyje. Nors šis pajūrio ruožas tęsiasi tik apie penkias dešimtis kilometrų, keliautojus jis stebina neapsakomai gražiu kraštovaizdžiu: stačiomis uolomis, spalvotais namukais, vynuogynų, alyvmedžių, citrinmedžių, apelsinmedžių giraitėmis.

Foto: Orijus Gasanovas

Visus Amalfio pakrantėje esančius trylika miestelių jungia XIX a. pirmoje pusėje nutiestas Strada Statale 163 kelias, vingiuojantis nuo Majorio miesto rytuose iki Pozitano vakaruose. Šis kelias laikomas vienu vaizdingiausių maršrutų visoje Italijoje. Vienas iš Amalfio pakrantės miestelių – Pozitanas – pasklidęs ant kalno šlaito. Nors miestas labiausiai augo ir klestėjo viduramžiais, iki XIX a. vidurio jo populiacija sumažėjo per puse. XX a. Pozitanas iš skurdaus žvejų kaimelio tapo mėgstama turistų vieta, kuriai išpopuliarėti itin padėjo Džono Steinbeko aprašymai kūriniuose.

Visi Amalfio pakrantės miestai išsidėstę panašiai – nuo viršaus į apačią. Žinoma, jeigu norisi gero vaizdo pro langą – rinkitės viešbutį kuo aukščiau, kad atsivertų panorama. Tokį susiradau ir aš.

Foto: Orijus Gasanovas

Jeigu ieškosite informacijos internete, tikrai rasite daug perspėjimų, kad Amalfio pakrantė – prabangi vietelė, todėl dauguma viešbučių už nakvynę čia plešia gana solidžius pinigus. Taip būdavo iki šiol, tačiau koronavirusas kainas pakoregavo – jos nukrito bent trisdešimčia procentų. Jeigu už naktį mokėti du šimtus eurų jums vis tiek per brangu – rinkitės nakvynę pas žmones. Italai nuomoja butus, kambarius ir net lovas. Visai, kaip Palangos močiutės.

Kaip atsakingas žurnalistas, pasirinkau viešbutį, nes noriu jums parodyti, ką gi gauna medaus mėnesį švenčiančios porelės, na ir mes su operatoriumi.

Kaip atrodo poilsis prabangiame Italijos viešbutyje – žiūrėkite laidoje „Orijaus kelionės“.