Iš to, kas rodoma socialiniuose tinkluose būtų galima pagalvoti, kad 2020 metais toliau Latvijos ar Estijos – niekas niekur nekeliavo. Bet neapsigaukite! Jūsų draugai, kolegos, giminės, bendramoksliai ir toliau lipa į lėktuvus ir skraido, tai pas brolį į Londoną, tai į kurortą Italijoje ar Kroatijoje, tai pasipiršti mylimajai į Paryžių. Visą tai vyksta, tik daug tyliau. Įbauginti visuomenės, daug kas bijo viešai pasakyti, kad buvo iškeliavę. Todėl tyliai nuvyksta, tyliai tyliai parvyksta ir nei čia buvo, nei čia ką.
Gana keistas reiškinys, bet tai jau tampa norma. Nusprendžiau jums papasakoti, kaip dabar atrodo keliautojų kasdienybė.
Šiuo metu visame pasaulyje oro uostai pusiau apmirę. Nors skrydžiai vyksta, tačiau neliko tų ilgų eilių, visos tos suirutės, prie kurios buvo įpratę keliautojai. Mažiau žmonių, mažiau personalo, dar ne visos įstaigos atsidarė. Kai kuriuose (mažesniuose) oro uostose nedirba nei kavinės, nei parduotuvės.
Susitraukęs oro uostų personalas šiek tiek erzina, nes kai kuriuose kraštuose dėl to daug lėčiau vyksta visi įprasti procesai. Pavyzdžiui, Milano Malpensos oro uoste, prie patikros, pastaruoju metu stovi dvigubai ilgesnė eilė. Žmonės joje, žinoma, nesilaiko jokių reikalingų atstumų, atvirkščiai – visi stengiasi kuo greičiau praeiti, ar net pralįsti be eilės.
Dar vienas nemalonus minusas – daugelyje „Duty free“ parduotuvių neliko testerių. Jeigu norite kvepalų, kremo ar dar kažko, ką ten parduoda – teks pirkti pasikliaujant nuojauta ar aprašymais. Štai dėl to kyla nemažai konfliktų, kai kurie keliautojai puola atidarinėti kvepalų dėžutes ir traukti juos tam, kad patikrintų, ar jie patinka. Tai pamačiusios pardavėjos puola ant jų rėkti, tada liepia susimokėti už išluptą prekę. Tokį barnį mačiau savo akimis. Keliautojas nusikeikė, numojo ranka ir nuėjo.
Oro uostuose labai trūksta ir žmonių, kurie atvykdavo į keliones išlydėti savo artimųjų. Nebėra bučinių, pasimojavimų, visos tos romantikos ir jaudulio. Nežinia kaip tai susiję, bet visą vasarą nepastebėjau ir atostogauti išsiruošusių kompanijų šventinių stalų. Anksčiau, prieš bet kurį skrydį, į kelionę išsiruošusios draugų kompanijos šaudavo šampano butelį ar susidauždavo alaus bokalais. Šito džiugesio dabar daug mažiau, bent nesigirdi ir nesimato, gal žmonės tai daro pasislėpę, patyliukais.
Net ir lėktuvuose mažiau girtuoklysčių. Skrydyje iš Londono į Vilnių mačiau tik vieną kompaniją vyrų, grįžtančią į namus iš darbų. Jie kažką svaigaus gėrė ir vis pykosi su stiuardesėmis, kurios ragino vyrus elgtis tyliau ir be veidą dengiančių kaukių nevaikščioti po lėktuvą. Sutramdyti buvo nelengva, ne visus ir pavyko.
Pigių skrydžių kompanijos dirbančios stiuardesės man pasakojo, kad konfliktai dėl kaukių dabar kyla beveik kiekviename reise. Atsiranda principingų žmonių, kurie ima aiškinti, kad taisyklė dėvėti veido kaukę pažeidžia žmogaus teises, kai kurie ima sakyti, kad nuo kaukės dūsta arba net ima jausti klaustrofobiją. Kas kaip gali – tas taip derasi, bet stiuardesės laikosi taisyklių ir prižiūri, kad lėktuve neliktų nė vieno nekaukėto žmogaus.
Ne tik aš, bet ir oro uostų darbuotojai, bei lėktuvų įgulos pastebėjo, kad nuo tos dienos, kai po karantino vėl buvo gražinti skrydžiai – keliautojai ėmė daug mažiau fotografuoti. Anksčiau būdavo populiaru darytis asmenukes įlaipinimo metu, dėl to net strigdavo eilės, reikėdavo raginti žmones greičiau judėti į priekį. Dabar nebereikia – nes tie, kas skrenda, tiesiog nebenori fotografuotis. Sulenda, sulenda į lėktuvą ir skrenda. Ramesni ir tylesni nei anksčiau. Pačiuose oro uostose taip pat būdavo daug tokių, kurie pro langus fotografuoja lėktuvus – dabar tokių irgi beveik nesimato. Pats asmeniškai nemačiau nė vieno, tačiau naudoju žodį „beveik“, nes garantuoju, kad atsiras tokių, kurie sakys: „o aš tai fotografavau“.
Vien rugpjūtį teko skristi šešis kartus ir lėktuvuose sutikau ne vieną lietuvį tiesiai šviesiai prisipažinusį: „Keliauju, bet tyliai, kad močiutės neiškeiktų ir bendradarbiai nepasmerktų“. Žmonės įsibaimino visuomenės reakcijų, nes jau gerą pusmetį keliautojus daug kas keiksnoja ir kaltina dėl visų pasaulio bėdų. Yra net tokių aktyvistų ir aktyvisčių, kurios specialiai bando sekti ir gaudyti iškeliavusius, bet viešai neapsireiškusius. Ne vienas žinomas Lietuvos žmogus jau patyrė, ką tai reiškia. „Agnė Jagelavičiūtė lėktuve skrendančiame į Graikiją!“, - prieš savaitę tokia žinutė apskriejo šalies spaudą. „Informatorė“ pasijautė sekle ir norėjo paviešinti atostogauti susiruošusią žvaigždę, nes pabijojo, kad pati Agnė apie šią kelionę visuomenės neinformuos. Lyg tai būtų pirmo svarbumo aktualija.
Jeigu aktyviai naršote po socialinius tinklus tikrai galėjote pamatyti ne vieną atostogų nuotrauką su piktais komentarais. Pavyzdžiui, žmogus džiaugsmingai rašo: „Pagaliau ir vėl kelionė“, o koks nors draugas komentuoja: „Per tave vėl visi sirgsime“, ar panašiai.
Kai kurie, išsigandę tokių komentarų, tam, kad niekas nieko neįtartų net susigalvoja visokių strategijų, pavyzdžiui, kol keliauja publikuoja senesnes nuotraukas iš namų ar kaimo. Apsimesdami, kad šiuo metu ten ir sėdi. Gal ir juokingai skamba, bet taip elgtis nėra draudžiama. Nesigirti feisbuke ar instagrame, kad buvai išvykęs – nėra nusikaltimas, kiekvienas juk pats gali spręsti, ką savo anketose publikuoti ir ko ne.
Jokios paslapties, kad kai kurie savo kelionių nuotraukų nededa dar ir dėl to, kad nori išvengti saviizoliacijos, kuri dabar gresia sugrįžus iš populiarių pasaulio vietų. Tokių šalių sąrašas palaipsniui vis didėjo, o apsukrūs keliautojai stengėsi nepakliūti tarp tų, kuriems reikės užsidaryti namuose. Oro uoste sumeluoja iš kur grįžta, arba net specialiai skrenda per kitą šalį, kad niekam nekiltų įtarimų. O aplinkiniai nieko negali pasakyti, nes apie kelionę tiesiog nežino.
Užsienio oro uostuose galima sutikti daug žmonių į savo namus skrendančių per aplinkui. Pastarąjį penktadienį tokių mačiau Milano Malpensos oro uoste. Keli vyrukai sugrįžo iš Turkijos, vaikinas su mergina iš Šveicarijos. Italija dar buvo „saugiųjų“ šalių sąraše, o štai tos dvi šalys jau nebe. Spėkite, ką sugrįžtantieji pažymėjo savo anketose, kurias reikėjo užpildyti? Ir taip daro daug kas.
