DELFI Kelionių ambasadorius Orijus Gasanovas, kartu su Nacionaline turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ pateikia priežastis, kuo Šiauliai taip vilioja turistus.
Man tikrai nuoširdžiai buvo sunku patikėti, kiek daug Šiauliuose latvių. Toks vaizdas, kad jie visur – prekybos centruose, maisto prekių parduotuvėse, muziejuose, kavinėse ir restoranuose, net prie vandens telkinių ir garsiajame Pietiniame rajone. Turistų čia gausu ne tik iš kaimyninių šalių – Latvijos bei Lenkijos. Lietuviai taip pat pamėgo šį saulės miestą. Tik kad neliktumėte ant ledo, verčiau nakvynės vieta pasirūpinkite iš anksto.Galite būti tikri, kad liksite nenusivylę ne tik kokybe, bet ir kaina. Nakvynės šiame mieste kainomis pasidžiaugė ir marijampoliečių pora atvykusi į Šiaulius kelioms dienoms. Šią vasarą Darius ir Indrė neturi normalių, ilgiau trunkančių atostogų, todėl kiekvieną savaitgalį važiuoja vis į kitą Lietuvos vietą. Jau buvo Varėnoje, Aukštadvaryje, Kaune, Kėdainiuose, Ukmergėje. Jie pasidžiaugė atradę pigų būdą keliauti. „Per „Airbnb“ puslapį iš privačių žmonių nuomojasi butus. Pavyzdžiui, Šiauliuose viena naktis privačiame bute kainuoja nuo 15 iki 30 eurų. Kaina labiausiai priklauso nuo vietos mieste ir buto būklės.
Kad mieste labai daug turistų, įsitikinau užsukęs į populiariausią Šiaulių lietuviško maisto restoraną „Žemaitis“, didžiulėje restorano salėje buvo tik du laisvi staliukai, o ant vieno iš jų kortelė su užrašu „rezervuota“.
Mane priėmęs restorano direktorius Chackelis Karolis sako, kad taip būna kiekvieną savaitgalį – Šiauliai prisipildo, todėl restoranuose dėl staliukų reikia pakovoti. Ne tik latviai ir lietuviai, bet ir lenkai, estai, vokiečiai atvažiuoja. „Populiariausi patiekalai, be abejo, yra šaltibarščiai ir cepelinai, dar daug kas užsisako didžiulį mūsų šefo ruoštą kiaulienos kepsnį, bei žydiškai ruoštą silkę „foršmaką“, – sako restorano vadovas. Jis džiaugiasi, kad dauguma turistų nebijo išbandyti jiems galbūt keistai skambančių patiekalų. Vienas jų – „Žemaityje“ ruošiami cepelinai su kiaulės plaučiais. „Valgo užsieniečiai ir negali patikėti kaip skanu, paprašo dar atnešti“, – tikina ponas Chackelis, „Žemaičio“ direktorius. Restorane priėmęs mane, jis nuskubėjo pas didelę grupę atvykusią iš Vokietijos. Turistai atvykę pagal pažįstamų rekomendacijas norėjo išragauti visko po truputį.
Populiarumu lietuviško maisto restoranui nenusileidžia ir gastrobaras „Cask 215“ – tai mėgstamiausia jaunimo vieta Šiauliuose. Vakarais norint gauti vietą čia – rekomenduoju rezervuotis bent pusdienį iš anksto. Stilingame bare žmonės valgo užkandžius prie alaus ir kokteilių, mėsainius su įvairiausiais įdarais, žuvies dešreles. Iš kelių pastovių šios vietos lankytojų gavau rekomendaciją paragauti traškius vištienos sparnelius, šonkauliukus ir žuvį su bulvytėmis. Šiauliečiai dar giria barmenų darbą ir sako, kad „Cask 215“ siūlo skaniausius kokteilius Šiauliuose.
Ieškantiems kažko ypatingo ir šventiškesnio, siūlau išbandyti prabangesnį restoraną „Trys“. Šios vietos įkūrėjo tikslas įtvirtinti fine dining virtuvę Šiauliuose ir suburti šiauliečius domėtis gastronomine kultūra. Atrodo, kad jam puikiai sekasi, nes „Trys“ sulaukia pačių geriausių įvertinimų ir visuomet būna pilnas lankytojų. Deja, pats nespėjau šioje vietoje pavalgyti, bet būtinai užsuksiu kitą kartą.
Kaip vieną įdomiausių vietų valgymui keli šiauliečiai man įvardino sveiko maisto arbatinę „Valerijonas“. Ši vieta garsėja veganiškais ir žaliavalgiškais patiekalais, pavyzdžiui ruošia cepelinus su avinžirniais, o šaltibarščius gamina iš saulėgrąžų ir anakardžių kefyro. Desertų mėgėjams rekomenduojama paragauti firminių marcipaninių saldainių.
Latviai Šiaulius vadina šeimų miestu ir džiaugiasi, kad čia yra daug vietų, kurias norisi aplankyti kartu su vaikais. Pradedant pasauliniu mastu žinomu Kryžių kalnu, baigiant populiariuoju ir vieninteliu Lietuvoje „Katinų muziejumi“.
Kaip „Youtube“ platformoje metų metus populiarumo viršūnėje išlieka juokingi ir mieli vaizdeliai su kačiukais, taip Šiauliuose šlove mėgaujasi šis katėms skirtas muziejus. Jo įkūrėja, muziejininkė Vanda Kavaliauskienė iš viso pasaulio surinko tūkstančius eksponatų susijusių su katinais. Tai kačių statulėlės, buityje naudojami daiktai, vaikiški žaislai ir panašiai. Be to, muziejuje gyvena šeši katinai, su kuriais lankytojai gali pažaisti ir pabendrauti, kartais, jeigu gyvūnai būna tam nusiteikę, ir nusifotografuoti. Visi katinai turi savo pareigas, o pats pagrindinis iš jų yra katinas Perlas, darbuotojos jį vadina direktoriumi. Perlas pasitinka visus įeinančius į muziejų ir kartais sukniaukia ar mielai apsilaižo. Direktorius tingus, iš savo posto dažnai nesikelia, todėl beveik visada jį surasite ten pat.
Muziejuje taip pat yra įkurtas ir gyvūnijos sodas, kuriame gyvena įvairūs egzotiški gyvūnai. Lankytojai gali pamatyti pitoną, žiurkinį, amūrinį, kukurūzinį, Taivanio žalčius, driežus, krokodilus, net mielą mažą beždžionėlę. Daugiausiai dėmesio sulaukia dvi kalbančios papūgos, viena iš jų moka lietuviškai pasisveikinti, o kita kalba rusiškai ir ištaria vienintelį žodį lietuviškai – tai sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pavardė. „Veryga, Veryga“, – karts nuo karto garsiai pakartoja papūga. Nustebau, paklausiau darbuotojos, kodėl būtent šitą pavardę išmoko gyvūnas? Pasirodo, tai lankytojai ją primokė.
Didžiulio susidomėjimo iš turistų sulaukia ir „Rūtos“ šokolado muziejus, pačiame Šiaulių centre. Modernioje ekspozicijoje pasakojama, kaip atsirado šokoladas, kaip iš pradžių jis buvo ruošiamas Pietų Amerikoje, ir kaip, laikui bėgant, viskas keitėsi. Čia taip pat galite sužinoti apie pirmuosius šokolado fabrikus Lietuvoje. Pasirodo ilgiausiai mūsų šalyje veikia būtent Šiaulių „Rūtos“ saldainių fabrikas. Muziejuje galima pamatyti istorines saldainių pakuotes ir net dešimtmečius išsilaikiusią šokolado plytelę. Po ekspozicijos apžiūros rekomenduoju užsukti į specializuotą šokolado kavinę pirmajame aukšte ir paragauti pagal originalų receptą ruošto actekų gėrimo ir legendinio karšto šokolado. Beje, su actekų gėrimu būkite atsargus, nors jis gaminamas iš tų pačių šokolado pupelių – skonis visai kitoks, be to – gėrimas yra aštrus ir deginantis.
Kaip vieną lankomiausių ir turistų mėgstamiausių vietų Šiauliuose galima išskirti Šiaulių universiteto botanikos sodą, kuriame auga 4600 rūšių ir veislių augalų. Žmonės į šią vietą keliauja, kaip į nepaprasto grožio parką, kuriame galima pasikrauti geros energijos ir pasidaryti įspūdingų, ryškių nuotraukų. Šis botanikos sodas didžiuojasi didžiausia Baltijos šalyse kalnuose augančių augalų kolekcija iš viso pasaulio. Todėl jeigu sugriuvo jūsų planai keliauti į kalnus – nukeliaukite bent jau iki šio gražaus sodo.
Jeigu esate iš tų keliautojų, kurie kiekvienoje kelionėje nori atrasti ar sužinoti kažką naujo, atrasti negirdėtų dalykų – siūlau aplankyti specializuotus muziejus. Niekur kitur Lietuvoje nesužinosite tiek daug apie nuotraukas ir fotomeno istoriją, kaip Šiaulių fotografijos muziejuje. Taip pat galėsite pasižvalgyti į nuotraukų parodas, kurias čia nuolat rengia žinomi šalies ir užsienio fotografai. Ant sienų sukabinti ne tik meniniai jų darbai, bet ir fotopasakojimai, įvairūs reportažai.
Ir apie dviračius nei vienoje kitoje mūsų šalies vietoje jums nepapasakos tiek daug, kaip Šiaulių dviračių muziejuje. Kaip atrodė pirmieji dviračiai, kaip keitėsi dviračių mados, kokiais triratukais važinėjomės vaikystėje ir kaip atrodo profesionalūs, lenktynėse naudojami dviračiai. Trijų aukštų muziejuje – daugybė eksponatų, kuriuos galima ne tik apžiūrinėti, bet ir liesti, o kai kuriuos, net ir paminti.
Šiauliai šiuo metu stipriai atsinaujina, čia daug kas tvarkoma, keičiama. Tarp tokių vietų yra ir legendinis miesto pėsčiųjų bulvaras, viena jo atkarpa yra aptverta statybinėmis tvoromis. Bet tai netrukdo pasivaikščioti sutvarkyta dalimi ir atsisėsti išgerti kavos vienoje iš kavinių. Ne daug kas žino, kad Šiaulių bulvaras yra trečiasis pagal senumą bulvaras Europoje. Tikras miestelėnų pasididžiavimas. Būtent šioje gatvėje mezgasi naujos pažintys, vyksta pasimatymai ir draugų susibūrimai. Bulvaras dabar daug ramesnis, nei būdavo prieš dvidešimt ar trisdešimt metų, tačiau vis tiek be galo svarbus kiekvienam šiauliečiui.
Bulvare atkreipkite dėmesį į skulptūrą „Mano batai“, kurią dauguma turistų panaudoja nuotraukoms. Į didžiulius bronzinius batus galima įsispirti ir juokingai papozuoti. O šalia jos – vadinamasis batų medis. Šiaulių dailės galerijos kaimynystėje augantį medį batais apkabinėjo visai ne menininkai, o šalia medžio riedlentėmis, riedučiais ir dviračiais važinėjantys paaugliai. Mesti nudėvėtų, nutrintų batų porą į medį po vasaros sezono tapo jų tradiciniu ritualu.
Bulvare atsidaro vis daugiau naujų vietų, pavyzdžiui naujausia vieta yra gatvės maisto kavinukė „City wok“, kurioje ruošiami azijietiški makaronai ir ryžiai, taip pat garsieji burbuliniai vafliai.
Noriu jums pristatyti ir kitą, kur kas mažiau populiarų bulvarą Šiauliuose, tai „Pietinio bulvaras“, esantis garsiajame Pietiniame miesto rajone. Apie jį sužinojau iš draugų šiauliečių, kurie man numetė nuorodą į vieną grupę socialiniame tinkle, toje grupėje – visos Pietinio aktualijos ir įdomiausios vietos. Viename iš įrašų pamačiau ir jį – Pietinio bulvarą, ilgą pėsčiųjų alėją, kur vakarais mėgsta vaikštinėti rajono žmonės, dažniausiai mamos su vaikais, bei seneliai su savo senelėmis. Kaip viena moteris rašė – tai gražiausias bulvaras Lietuvoje. Galbūt, nedrįstu vertinti grožio, tačiau privalau pažymėti, kad tai puiki vieta, norint pažinti šį populiarų rajoną, kuris devyniasdešimtaisiais garsėjo pavojais ir jame siautėjusiomis grupuotėmis. Tais laikais Šiauliuose net buvo juokaujama, kad Pietiniame yra savos mados – vyrai ir moterys nuo galvos iki kojų nešiojo treningus, tačiau prie jų nedėvėjo sportbačių, vietoje jų damos rinkosi aukštakulnius, o vyrukai lakinius batus.
Dar šį rajoną išpopuliarino 2016 metais išleistas Rimanto Kmitos romanas „Pietinia kronikas”. Užsukite ir savo akimis pamatykite, koks gi iš tikrųjų yra garsusi Pietinis. Žmonės pėsčiųjų alėjoje labai malonūs, draugiški ir kalbūs, todėl jeigu pasiklausinėsite – sužinosite daugiau įdomybių.
Kaip vieną įdomiausių vietų mieste patys šiauliečiai įvardina prabangią Chaimo Frenkelio vilą. Kadaise į ją patekdavo tik išrinktieji, elitui priklausantys asmenys, o dabar vila atvira kiekvienam norinčiam. 1908 metais šis pastatas buvo pastatytas pirmajam mūsų šalies milijonieriui, milžiniško batų fabriko savininkui Chaimui Frenkeliui ir jo šeimai. Viloje galite pamatyti kaip gyveno to laiko turtuoliai, taip pat iš gidų išgirsite visą milijonieriaus istoriją. Pavyzdžiui ar žinojote, kad visai ne dizaineris Christian Louboutin sugalvojo raudonpadžius batus? Daug seniau jie atsirado čia, šalia vilos esančiame Frenkelio batų fabrike, tai buvo šio Šiauliuose gyvenusio žydo idėja. Raudoni padai buvo neperšlampami, todėl visų geidžiami. Tai tik viena iš priežasčių, kodėl šis milijonierius klestėjo.
Vaikščiojau po vilą ir galvojau, kad kada nors taip turistai vaikštinės po dabartinių turtuolių namus, eis žiūrėti kaip gyveno Karbauskis, Uspaskichas, Mockus ir kiti daug turto sukaupę ponai. Bet kol kas pasitenkinsime Frenkelio vila.
Tiems, kas visur ir visada ieško vietos maudynėms – Šiauliuose daug pasirinkimų. Jau minėtas Rėkyvos ežeras, Ginkūnų ežeras, Talkša, o pats garsiausias iš visų ir šiauliečių labiausiai mėgstamas vandens telkinys yra Šiaulių jūra. Taip liaudyje vadinamas Bubių miestelio tvenkinys. Paplūdimiuose prie tvenkinio saulėtomis dienomis susirenka šimtai poilsiautojų, ne tik šiauliečių, bet ir tų pačių turistų iš Latvijos. Tiesa, užsieniečiams kiek keista, kad pagrindiniame Šiaulių jūros paplūdimyje nėra nei kavinės, nei kioskelio, todėl gėrimais ir užkandžiais derėtų pasirūpinti iš anksto. Jeigu ne pačiame Šiaulių mieste, tai Bubiuose esančiose parduotuvėlėse.
Skubėkite į Šiaulius, išbandykite visa tai patys!
