Sutikite, Šventajai abejingų nėra. Ją žmonės arba myli, arba jos nekenčia. Nėra kito Lietuvos kurorto, kuris sukeltų tiek aistrų ir prieštaravimų. Vien Šventosios pavadinimas straipsnio antraštėje – beveik visada sukelia bangą atsiliepimų. Žmonės pjaunasi tarsi gintų savo politines pažiūras, tarsi kovotų už kažką labai svarbaus. Net keista, bet visiems ši tema įdomi.

Mano aplinkoje daugiau kritikų, kurie kai tik turi progą – keiksnoja šį nedidelį miestelį su mediniais namukais ir senais, nerenovuotais poilsio namų pastatais. Kritikai sako, kad Šventoji nuobodi, pilka, nei kiek nepasikeitusi nuo devyniasdešimtųjų. Visa Lietuva keičiasi ir tobulėja, tik Šventoji stovi vietoje – esu ne kartą girdėjęs taip sakančių.

Tačiau turiu ir kitokių draugų bei pažįstamų, kurie, jeigu tik turi galimybę – ilsėtis visada važiuoja tik į šį kurortą. Jiems nusispjaut ant kritikuojančių ir ant visų jų argumentų apie pilkumą ir nuobodulį. Tokie žmonės myli Šventąją ir gali išvardinti tūkstantį priežasčių, kodėl niekur kitur nėra taip gerai.

Nuvykau į šį miestelį su labai aiškiu tikslu, suradau ištikimų Šventosios poilsiautojų ir paprašiau jų, kad padėtų man pakeisti šio kurorto įvaizdį ir tiesiai šviesiai paaiškintų, kodėl jie poilsiauja būtent čia, bet niekur kitur. Reikia pripažinti, ne vienas mano kalbintas – labai nustebo, kad kažkas dar drįsta abejoti šito miestelio tobulumu. Keli žmonės stebėjosi, kad Šventoji iš viso turi kritikų. Neva Palangą tikrai yra dėl ko griežti per dantį, bet Šventoji juk šventa, tobulai tobula.

Šventoji
Foto: Orijus Gasanovas

Raimondas iš Kauno Šventojoje atostogauja jau 20-30 metų, kiek tiksliai, pats nebesuskaičiuoja. Jis sako, kad dauguma šio miestelio poilsiautojų yra labai ištikimi žmonės, kurie įpročių nekeičia ir kitur nevažinėja. Nei po Turkijas, nei po Egiptus – davė pavyzdį jis.

Raimondui patinka, kad bent viename pajūrio mieste niekas nesikeičia, liko taip, kaip kadaise. „Niekas čia nenori prabangos, blizgesio, kažkokių ypatingų architektūrų, viskas labai gerai, gražiai atrodo, puikiai yra“, – sako šis vyras. Kaip vieną didžiausių kurorto pliusų, jis įvardijo tai, kad Šventojoje žmonės nesistengia pasirodyti geresni vieni už kitus. „Čia gali jaustis laisvai, paprastai rengtis, nereikia puoštis, nes niekam tai nerūpi. Juk tikros atostogos, nesinori varžytis, galvoti apie kažką. Visi atsipalaidavę, taip ir turi būti“, – sako Raimondas.

Jis atskleidė, kad metai iš metų atostogauti atvyksta ten pat – pas aštuoniasdešimtmetę senjorę Magdutę. Už trijų vietų kambarį su virtuve ir kitais patogumais Raimondo šeima Šventosios močiutei sumoka 25 eurus už parą. Gal ir būtų galima rasti dar pigiau, bet vyrui to nereikia – jam patinka pastovumas, puikiai pažįstama ir svarbiausia – švari vieta.

„Mano nuomone – Lietuvoje nėra gražesnės vietos. Mes nuo 1985-ųjų važiuojam tik čia. Seneliai mėgo šią vietą, po to tėveliai mus vaikystėje veždavosi, dabar aš su vaiku atvažiuoju“, – sako kiekvienais metais dviem savaitėms atostogų atvykstanti Giedrė iš Mažeikių. Ji su vyru atmintinai žino visas kurorto vietas, tiksliai prisimena kokios kainos vietinėse parduotuvėse ir kavinėse buvo praėjusią vasarą, todėl jaučiasi tarsi sugrįžę namo. „Šventoji daug mažesnė už kitus kurortus, bet čia nėra kaimo jausmo kaip kokioje Preiloje ar Juodkrantėje, tie kurortai skirti senukams, kurie nori visiškos ramybės, o čia yra daug veiksmo, daug įdomių vietų, todėl niekada nebūna nuobodu“, –paaiškino Giedrė.

Šventoji
Foto: Orijus Gasanovas

Ir tikrai privalau sutikti, kad veiksmo šiame kurortėlyje netrūksta, tai net šiek tiek stebina. Rodos, visi suvažiavę nori kažkaip pramogauti, todėl daro viską iš eilės. Pagrindinėse gatvėse vienas prie kito – dviračių, elektrinių paspirtukų ir kitokių transporto priemonių nuomos punktai. Prie jų nusidriekusios eilės interesantų – tiek vaikai, tiek jų tėvai nori kažką išsinuomoti ir važinėtis. Populiariausia priemonė – keturvietis dviratis, primenantis karietą. Tokiais mėgsta važinėtis šeimos, arba draugų kompanijos. Nauja, labai populiari paslauga Šventojoje – važinėtis miniatiūriniu, dviejų aukštų autobusu – mažesne Londono autobusų versija. Poilsiautojams tai labai patinka, ypač užrašas ant šios transporto priemonės „Amžius nesvarbu, vežu visus – didelius ir mažus“. Todėl į autobusą lipą ir suaugusieji, ir vaikai. Kai kurie net suka juo du ratus iš eilės, matyt, pasijausdami kaip tikrame Londone.

Populiariausia pramoga Šventojoje jau daug metų yra tiras. Kažkodėl čia atostogaujantys žmonės labai mėgsta šaudyti į taikinius – todėl vietų, kur tai daryti, yra labai daug. Kainos beveik visur tokios pačios – 10 šovinių kainuoja 4 eurus. Kaip aiškino viename iš tirų dirbantis vaikinas, dažniausiai klientai vienu pašaudymu neapsiriboja, ima bent dvi ar tris šovinių serijas iškart. Anot šios pramogos administratoriaus, jokių prizų už taiklumą turistai negauna, šaudo tik dėl malonumo arba norėdami savo draugams įrodyti taiklumą. „Dažnai vyksta lažybos iš pinigų, vyrai, norėdami daugiau azarto, iškelia vieni kitiems kokius nors tikslus“, – pasakoja jis.

Šventoji
Foto: Orijus Gasanovas

Dvi jaunos mamos – Elena ir Ramunė iš Kauno Šventąją vadina šeimų miesteliu ir sako, kad palyginus su kitais kurortais – čia daug saugiau, o taip pat vaikams yra daugiau veiklų. „Palangą tiems, kas nori prisigerti, pašokti, pakvailioti, o kada esi rimtesnis žmogus, kada norisi skirti dėmesį šeimai – tada renkiesi tik Šventąją, nes čia ramybė ir daug pramogų vaikučiams“, – sako dvi mamytės. Ir duoda pavyzdį, kad kituose kurortuose jau nebeliko atrakcionų parkų su spalvingomis karuselėmis, o štai Šventojoje tokią vietą dar galima rasti. „Gal ir ne patys naujausi aparatai, tačiau vaikučiams tai nesvarbu“, – įsitikinusios moterys. Savo keturių ir šešių metų vaikus linksmintis ant atrakcionų jos vedasi bent du kartus per savaitę.

Vaikai itin pamėgo fotografuotis su milžinišku baltu lokiu – tai specialų kostiumą vilkintis aktorius. Lokys vaikšto po kurortą, riaumoja ir taip atkreipia visų aplinkinių dėmesį, daug kas jį bando nufotografuoti iš pasalų, slapta, kad tik nereikėtų mokėti prižiūrėtojui, bet jeigu jis tai pastebi – meškinui tuoj pat liepia nusisukti, kad tik taupuoliams nepavyktų kadras.

Šventąją be galo mėgsta iš įvairių pasaulio kampelių į tėvynę sugrįžtantys emigrantai. Miestelio gatvėse galima pamatyti daug automobilių su angliškais, norvegiškais, daniškais ir net ispaniškais numeriais. „Pietų Europoje yra tiesiog per karšta, be to – labai sunku rasti paplūdimius su tokiu tobulu smėliu ir kopomis. Mes lietuviai tiesiog esame pripratę prie gero, todėl net nežiūrim, kur blogiau. Draugai dažnai vyksta į Bulgariją, daug pinigų išleidžia už kelialapį, tačiau kai reikia parodyti atostogų nuotraukas – viskas atrodo prastai, daug liūdniau nei Šventojoje“, – palygino Audronė, iš Didžiosios Britanijos trumpam į Lietuvą sugrįžusi moteris.

Šventoji
Foto: Orijus Gasanovas

Vokietijoje, Manheime, Badeno-Viurtembergo žemėje šiuo metu gyvenanti Rita galėtų atostogauti bet kur Europoje: nuo prabangių Ispanijos ir Italijos kurortų iki Odesos Ukrainoje ar Sočio Rusijoje, tačiau niekur nei ji, nei jos vyras vokietis nenori. Sako, kad Vokietijoje apskritai nėra gerų, vertų dėmesio kurortų, o kitose šalyse per daug turizmo, triukšmo, purvo ir pavojų. Iš visų pasaulio vietų, kur tik lankėsi Rita su vyru – būtent Šventoji yra geriausia. „Čia gera atmosfera, čia draugiški žmonės, nedideli atstumai, mažos kainos. Palyginus su Vokietija – labai pigu, todėl mums patinka“, – visus miestelio pliusus išvardijo emigrantė.

Norvegijoje, netoli Oslo gyvenantis Gražvydas sako, jog pirmiausia Šventoji jam patinka dėl tų senųjų medinių namukų. Su draugų kompanija jis kiekvienais metais apsistoja ten pat – poilsiavietėje „Elnias“. „Viskas dėl sentimentų, kada grįžtu čia, apima labai geras jausmas, širdyje palieka gera“, – aiškino jis ir pasidžiaugė, kad, gyvenant mediniuose nameliuose, galima nemažai sutaupyti. „Kai pažiūriu Palangos viešbučių kainas – net bloga pasidaro“, – nuostabos neslėpė jis.

Poilsiavietės „Elnias“ keturvietis namelis, lygiai toks, kokiame apsistoja emigrantas Gražvydas kainuoja tarp 60-70 eurų, priklausomai nuo dienos. Tiems patiems šeimininkams priklausančioje kitoje poilsiavietėje galima išsinuomoti dvivietį namelį – toks kainuoja maždaug 50 eurų.

Šventoji
Foto: Orijus Gasanovas

Šventoji – anot daugelio poilsiautojų – pats pigiausias miestas, lyginant nakvynės kainas su kitais kurortais. Jeigu žmogui nereikia ypatingų patogumų, gerai paieškojus galima rasti vietų, kur vienos nakties kaina svyruoja tarp 5 ir 10 eurų žmogui. Nieko ypatingo už tiek negausite. Tai maži kambarėliai pas vietinius Šventosios gyventojus, arba nameliai ant ratų, vadinamieji kemperiai.

Pastovūs kurorto lankytojai giria ir maitinimo vietų kainas, jos nuo Palangos ar Nidos skiriasi kelis kartus. Anot poilsiautojos Rūtos, Šventojoje yra valgyklų, kur sočiai papietauti galima už 3-4 eurus.
Pigiau ir žinomuose miestelio restoranuose. Bandydami privilioti kuo daugiau klientų, jie siūlo specialias akcijas ir nuolaidas, pavyzdžiui vištienos kepsnį su garnyru kai kuriose vietose paruošia už nepilnus 4 eurus. Dar pigiau siūlomos salotos, užkandžiai, sriubos ir pan.

Beveik visi mano kalbinti pašnekovai tvirtino, kad didžiulis Šventosios privalumas yra nemirštantys, net gi galima sakyti – legendiniai restoranai ir barai. „Titanikas“, „Paršelio rojus“, „Vikingas“ ir kiti. „Nidoje ir Palangoje pastoviai kažkas užsidaro, atsidaro naujos vietos, neaišku, kas ten per maistas, kokie skoniai. Baisu eiti, nes nesinori išmesti pinigėlių“, – piktinosi Laura iš Šiaulių. Jai patinka, kad Šventojoje metai iš metų gali nueiti į tas pačias vietas ir gauti valgyti tai, prie ko yra įpratusi.

Paprašyta įvardinti bent vieną Šventosios trūkumą – Danutė iš Panevėžio galvojo kelias minutes ir sumąstė, kad vienintelis dalykas, kas kurorte ją nervina – tai per mažas parduotuvių skaičius. „Trūksta normalios, didelės maisto prekių vietos. Nes mūsų šeima po barus nevaikšto, mes viską gaminamės namuose – specialiai nuomojamės butą su virtuve. Taip daug skaniau ir pigiau“, –paskaičiavo moteris.

Praleidęs šiame išskirtiniame kurorte keturias valandas galiu pasakyti, kad pirmiausia į akis krenta miestelio bendruomeniškumas. Nustebau, kaip vieni su kitais bendrauja poilsiautojai, tarsi visi būtų pažįstami. Sėdi ant suoliuko parimusi močiutė, prie jos prisėda kita ponia su vaiku, staiga jos ima kalbėtis, juoktis, jau žiūrėk ir keičiasi kontaktais. Ir ne tik tarp senjorų tai vyksta, bet ir tarp jaunimo. Didžiulis kiekis poilsiautojų išsidėstęs pakankamai nedideliame plote, todėl daug šansų tuos pačius žmones atostogų metu sutikti ne vieną kartą.

„Labiausiai patinka, kad čia nėra tokių, kurie nori pasimaivyti, tai paprastų žmonių miestelis, todėl čia gera būti. Labai gerai, kad tie, kas kritikuoja Šventąją – čia niekada nevažiuoja, snobai tegul renkasi Nidą“, – sako trumpam pailsėti atvykusi Reda. Jau dešimt metų ji atostogauja tik čia. Kasmet Reda pasidaro asmenukę su mėgstamiausiu kurorto simboliu – restorano „Paršelio rojus“ personažu Paršeliu, kuris jau keletą metų po miestelio gatves važinėja paspirtuku. „Pagauti jį sunku, bet aš tai padarau visada, esu atkakli moteris“, – džiaugiasi ji.