Į Lietuvą atvykstantys turistai gyvybiškai reikalingi ne tik viešbučiams, muziejams, barams ir restoranams, bet ir Vilniaus stoties rajone dirbančioms ir kūnišką meilę parduodančioms merginoms bei moterims. Kuomet prie traukinių ir autobusų stočių sumažėjo judėjimas, kai išsigandę COVID-19 viruso žmonės nustojo keliauti – prostitučių verslas ėmė merdėti. Jos tiesiai šviesiai sako: taip liūdna dar niekada nebuvo, net per didžiausias krizes klientų sulaukdavo žymiai daugiau, ir niekas nuolaidų neprašydavo.
Tai jau trečiasis mano pasakojimas iš sostinės piktžaizdės – stoties rajono, kur visais laikais buvo liūdna ir baisu, tačiau per karantiną visą tai pasimatė dar labiau. Tai, kas ten vyksta vidury baltos dienos tiesiog bado akis. Jau pasakojau, kad dabar ten trinasi tik girtuokliai, narkomanai, vagys, buvusios kalinės, apie kurias daugiau galite skaityti ČIA.
Šįkart noriu jums plačiau papasakoti kaip sekasi seniausios pasaulyje profesijos atstovėms. Žinoma, primenu, kad tai, ką jos siūlo gatvėse netoli stoties yra nelegalu ir už tai net baudžiama. Tačiau nei piniginės baudos, nei galimas teistumas – negąsdina. Kaip dirbo prieš dvidešimt metų, taip dirba ir dabar.
Kasdien, dažniausiai tada, kai pradeda temti, prie stoties – Pylimo, Seinių ir Sodų gatvių trikampyje – pasirodo darbininkės. Tai savotiškas ir labai kuklus Vilniaus raudonųjų žibintų kvartalas. Į savo „darbo“ vietas jos stoja po vieną, arba po dvi ir laukia privažiuojančių automobilių, taip pat kišenėse turi telefonus, į kuriuos bet kurią akimirką gali paskambinti užsakovai. Darbo dienomis vienu metu dirba nuo 5 iki 10 prostitučių, savaitgaliais pasiūla didesnė, kartais net dvigubai. Beje, ir paklausa penktadienių bei šeštadienių naktimis stipriai padidėja. Bent jau taip buvo iki kovo 15 dienos.
Kai mūsų šalies valdžia įvedė karantiną ir liepė užsidaryti visoms įstaigoms – stoties rajono merginų šitas sveikatos apsaugos ministro įsakymas nepalietė. Nes jos nedirba nei kirpykloje, nei sporto klube, nei stomatologų kabinete. Jeigu tiesiai šviesiai: tai prostitučių Lietuvoje tarsi iš viso nėra. Kaip juokauja Sniežana, viena iš pastovių darbininkių: „Pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo tie įsakymai“.
Dvidešimt ketverių metų seksualinių paslaugų teikėja piktinasi, kad jos amato atstovės mūsų šalyje vis dar niekaip neįteisintos. „Kol mes dirbame nelegaliai – esame niekaip neapsaugotos. Neturime nei sveikatos draudimo, nei kitų garantijų. Jeigu nustosime dirbti – niekas mumis nepasirūpins, negausime jokios kompensacijos“, – sako ji. Todėl nusispjovė ir dirbti nenustojo. Nei ji, nei kitos „bendradarbės“.
Atvirai, apie tai, kas šiuo metu vyksta savo kūnais prekiaujančių moterų rinkoje man sutiko papasakoti trisdešimtmetė prostitutė, kuri savo tikro vardo viešai atskleisti nenori. Gatvėje klientai ją žino kaip Kristiną, kartais kaip Viktoriją. „Pastoviems, kuriuos žinau geriau – pasakau, kad esu Kristina. Tiems, kuriuos pirmą kartą matau, prisistatau kaip Viktorija“, – paaiškina šį keistą vardų rebusą. Bet kalbėsimės ne apie tai.
Jau aštuntus metus stoties rajone dirbanti mergina sako, kad pastovios vietos neturi. Dažniausia būna Pylimo gatvėje, prie Halės turgaus, tačiau kartais migruoja, nueina arčiau restorano „,McDonald's“, nes naktį ten daugiau judėjimo, ir daugiau jaunesnės publikos.
– Ar jauni geriau?
– Jie greitesni, jie labiau nori. Bet jauni mėgsta naglavoti, nemandagiai kalba, daug keikiasi. Ir su jais daugiau pavojų, pavyzdžiui, gali sugalvoti kur nors išvežti ir po to ten palikti. Bet kartais, kai nėra vyresnių klientų – negali rinktis.
– Kokios šiuo metu kainos? Ar pas visas merginas jos vienodos?
– Oralinis 20, komplektas 40, o valanda 60 eurų. Mes laikome panašias kainas, nors neprivalome to daryti. Kai sustoja žmogus galiu jam pasakyti daugiau, galiu mažiau, niekas manęs nereguliuoja, neturime stogo. Bet žinau, kad jeigu pradėsiu kelti kainą, pas mane niekas neatvažiuos, ims tas pigesnes, todėl labiau apsimoka, kai kainos vienodos.
– Čia vienos jaunos, kitos vyresnės. Vienos gražesnės, kitos atrodo kukliau. Ar turite ypatingai sėkmingų merginų, labai populiarių?
– Nepasakyčiau, visos panašiai einamos. Matai, pas vyrus skirtingas skonis. Kažkam norisi kūdos, kitam storesnės reikia. Nebūtinai jaunesnės yra geriau, daug kas ieško patyrusios moters. Blogiausiai biznis eina toms, kurios visai neprisižiūri, nesiprausia. Prie jų sustoja, pamato, kad situacija bloga ir nuvažiuoja.
– Ne paslaptis, kad dauguma čia dirbančių yra priklausomos nuo narkotikų, ar tu tokių bėdų turi?
– Taip, aš vartoju. Bet gal ne tiek, kiek kitos. Aš dar ne iki tokio lygio. Daug kas ne tik narkašinasi, bet dar „ant viršaus“ vartoja alkoholį. Aišku, kad blogai, tačiau aš jas suprantu, nes čia darbas ne lengvas. Tikrai sudėtinga yra blaiviam stovyje tai daryti.
– Ar jus kas nors verčia čia stovėti?
– Ne, pas mane tokių problemų nėra, aš pati sugalvojau. Prieš aštuonis metus draugė buvo grįžusi iš Vokietijos, ji ten tą patį daug metų daro. Sako: einame, pabandome pas mus Vilniuje prie stoties, patikrinsime, kokia situacija. Nuėjome, gerai uždirbome ir pasilikau.
– Daug kas dirba per skelbimus internete, o kodėl jūs renkatės gatvę?
– Mus mažiau gaudo, lengviau išsisukti nuo baudų. Nes stovėti gatvėje niekas nedraudžia, o per skelbimus, kai atvažiuoja policininkai tiesiai į namus – jau neišsisuksi.
– Bet čia daugiau pavojų, be to šalta, dažnai lyja ir sninga.
– Pavojinga visur. Kasdien, kai einu dirbti, nežinau ar sveika grįšiu namo, nes labai daug psichų pas mus pasitaiko, ne vieną merginą sumušė, apvogė ir panašiai. Bet neturime kam pasiskųsti, niekam tai nerūpi.
– Kaip viskas pasikeitė per karantiną?
– Dabar labai bloga situacija, niekada taip nebuvo. Kalbėjau su kitomis, nei viena mergina neprisimena tokių laikų, kad turėtume tiek mažai darbo. Viskas dėl turistų – nes baltarusiai, ukrainiečiai, anglai – jie pas mus būdavo pastovūs, daugiau nei pusę klientų sudarė. Kai jų neliko iš karto pajautėme.
– Kiek uždirbote anksčiau ir kiek uždirbate dabar?
– Per naktį pasidarydavome po 150-200 eurų, dabar yra gerai jeigu pavyksta uždirbti nors 100. Judėjimo beveik nėra, o tie kas atvažiuoja – dar nuolaidų prašo, krapšto paskutinius centus.
– Juokaujate? Už seksą moka paskutinius centus?
– Taip, pati turėjau kelis vyrus, kurie negalėjo surinkti 20 eurų, tai centais ieškojo. Tada pradėjo sakyti, kad per karantiną darbą prarado, nebeturi pinigų, todėl turiu duoti nuolaidą. Šiaip tai aš tokius varau nuo savęs, nenoriu net prasidėti, bet dabar rinktis negaliu, nuleidžiu kelis eurus ir ne aš viena tai darau. Dauguma merginų sumažina tas kainas, ypatingai tos, kurios prasčiau atrodo.
– Kokios klientų nuotaikos?
– Blogos, visos pajautėme, kad dabar daug piktų vyrų atvažiuoja. Duoda pinigus ir pradeda guostis, kad sunku jiems dabar, kad turėtume sumažinti kainas per krizę. Bet man tai niekas nemažina kambario nuomos, maisto kainų. Narkotikai daug kainuoja, o be jų aš jau negaliu.
– Karantinas paskelbtas ne veltui. Koronavirusas labai lengvai plinta, ar jūs nebijote? Ką klientai dėl to sako?
– Pagalvoju apie tai, aišku šiek tiek baisu. Tačiau man atrodo, kad sergantys žmonės nevažinėtų čia taip drąsiai. Manau, kad matytųsi sloga, čiaudulys ar panašiai. Nemanau, kad kas nors taip rizikuoja platinti tą virusą.
– Dabar respiratoriai privalomi, tiek darbe, tiek vaikštant gatvėse. Ar žinote?
– Taip, turiu ir nešioju. Aišku mano darbą darant negali būti su juo visą laiką. Nors kelis vyrus turėjau, kurie buvo su kaukėmis. Labai keistai atrodė, bet nusiimti neliepiau. Kaip aš sakau: kaukė netrukdo, nes nesibučiuojame.
– Lietuviai ar užsieniečiai yra geresni klientai?
– Aišku užsieniečiai, jie dažniausiai net arbatpinigių palieka. Su jais mažiau problemų, nes jeigu anglas – tai net kalbėti nieko nereikia, viskas greičiau pasidaro.
– Jūs apskritai kada nors ilsitės? Išeiginių turite?
– Jeigu aš sveika – kasdien ateinu, man reikia pinigų. Bet prieš visą šitą karantiną du mėnesius gulėjau namuose, nes turėjau bėdų su koja. Finansiškai iškart pajaučiau.
– Iš ko gyvenote? Turėjote santaupų?
– Kokių santaupų? Viskas ant dozės „išeina“ labai greitai. Buvo klientų, kurie skambina, atvažiuodavo iki namų. Dirbau, bet mažiau. Turiu kelis žmones kurie ir taip finansiškai padeda. Bet ilgiau sėdėti be darbo negalėjau.
– Išlaikote tik save? O gal turite vaikų?
– Dabar aš viena. Turiu dukrą, bet ji gyvena su buvusiu vyru.
Kristina-Viktorija papasakojo, kad kartais prie jos sustoję klientai klausia ir apie koronavirusą, domisi, ar stoties merginos tikrinosi. Kad neatbaidytų vyrų prostitutės meluoja, kad atliko testus ir jie buvo neigiami. Paklausiau jos, o gal tikrai norėtų išsitirti? Kristina-Viktorija sutiktų, bet tik jeigu testas būtų atliktas nemokamai. „Kol kas jaučiuosi sveika, viskas gerai“, – patikino ji ir nuėjo dirbti.
