Grįžęs iš Jungtinių Arabų Emyratų susiginčijau su bičiuliu, kuris bendriems mūsų draugams aiškino, kad tai viena brangiausių pasaulio šalių. Aš gi atvirkščiai – bandžiau ginčytis ir sakyti, kad ten, kaip ir Niujorke ar Londone kainos pačios įvairiausios, tik ne visi turistai moka atsirinkti.
Taip sutinku, kad pasirinkus populiarią, prabanga garsėjančią vietą už paprastą sumuštinį sumokėsite 50 ar 100 eurų, o už puodelį kavos gali paprašyti 20 ar 30 eurų. Žinote kodėl? Nes tai turtuoliams skirtos kavinės ir restoranai, kuriems ir pridera laikyti aukštas kainas. Jeigu jos būtų per mažos – turtuoliai kreivai žiūrėtų, įtarinėtų, kad kažkas blogai. Skamba juokingai, bet tai tiesa. Yra ir daugiau argumentų.
Emyratus atostogoms renkamės ne tik mes – kuklieji lietuviai, bet ir viso pasaulio elitas. Garsiausi aktoriai, dainininkai, karališkų šeimų atstovai. Tie žmonės čia atvyksta tam, kad galėtų pasinaudoti prabanga, kurios nėra jokiose kitose šalyse. Ir už šeichų malonumus tie turtuoliai pasiruošę sumokėti labai daug. Tad kai yra paklausa – yra ir pasiūla. Viskas paprasta.
Internete galima rasti labai daug istorijų ir net nuotraukų, kaip vienas ar kitas žinomas ponas po vakaronės Dubajuje ar Abu Dabyje turėjo pakloti keliasdešimt tūkstančių siekiančias sumas. Na, yra keli patiekalai, kurie kainuoja kelis šimtus eurų, yra labai brangių ledų, man atrodo jų kaina apie 700 eurų. Bet čia jau rekordai, visiškos kainų lubos. Dažniausiai tie keliasdešimt tūkstančių sąskaitoje atsiranda dėl išgerto alkoholio kiekio. Tai labai svarbu prisiminti – velnio lašai Emyratuose kainuoja daug. Na tarkim visame pasaulyje populiarus kokteilis vietiniuose baruose svyruoja nuo 15 iki 30 eurų.
O jeigu švęsti sugalvoję turistai užsisako butelį, gal net ir ne vieną – net bijau pagalvoti kiek už jį sumoka. Taip yra todėl, kad šioje šalyje alkoholis ribojamas, parduodamas tik tuose restoranuose, kurie yra įsikūrę viešbučių teritorijose. O parduotuvėse gėrimo su laipsniais apskritai net ir negausite. Na, kelios išimtys yra, bet apie jas neišsiplėsiu.
Jeigu norite pavalgyti neišleisdami milijono, pirmiausiai važiuokite kuo toliau nuo turistinių vietų. Štai mano patirtis labai gražiame ir labai populiariame Dubajaus rajone Dubai Marina (liet. Dubajaus prieplauka) – nebuvo pati smagiausia. Būtent čia įsikūrę turistiniai viešbučiai, kuriuose dažniausiai apsigyvena su kelionių agentūromis į šį kraštą vykstantys lietuviai. Didžiausias šio rajono patrauklumas tai, kad jis prie pat jūros, turi nuostabų paplūdimį ir labai daug pramogų vietų. Oazė turistams. Todėl viskas čia bus brangiau.
Neapsižiūrėjęs išsirinkau pavalgyti labai populiariam tinklui priklausančioje, pusryčius visą dieną siūlančioje „Eggspectations“ kavinukėje, vos už metro nuo paplūdimio. Kainos meniu rašomos vietine valiuta – t. y. dirhamais. Jeigu telefone neturite programėlės, kuri konvertuoja valiutas, arba jeigu tingite skaičiuoti – vėliau, pavalgę galite liūdnai nustebti. Taip buvo ir man su draugais. Užsisakėme 3 puodelius juodos arbatos, ir 3 patiekalus – kiekvienam po vieną. Papusryčiavus padavėja atnešė sąskaitą ir mums atvėpo žandikauliai.
Pasirodo, labai paprastas, niekuo neypatingas arbatos puodelis „Eggspectations“ tinkle kainuoja 6 eurus. Vien už arbatas mes trise sumokėjome 18 eurų. Maisto kainos dar labiau nustebino: du trikampiai karšti sumuštiniai kainavo 15 eurų, žydiškas beigelis su lašiša 16 eurų, o jautienos mėsainis 18 eurų. Bendra trijų asmenų pusryčių kaina – net 67 eurai. Ir nebuvo jokio aukso, jokių blizgučių. Pavalgėme sakyčiau gana vidutiniškai. Bet brangiai, tuo tai tikrai galim pasigirti.
Emyratuose gyvenantys lietuviai sako, kad dažniausiai restoranuose jie valgo tik kartą per savaitę – šeštadieniais. Tai labiausiai apsimoka, nes ši savaitės diena Dubajuje kaip kokia masinė prisivalgymo šventė. Daugelyje maitinimo įstaigų vyksta vėlyvieji pusryčiai, anglakalbėse šalyse vadinami „brunch“. Kadangi kavinių ir restoranų Emyratuose nepalyginamai daugiau nei pas mus, visi labai konkuruoja norėdami pritraukti masę klientų. Nežinau nuo ko tai prasidėjo, bet labiausiai ta konkurencija atsiliepė būtent vėlyviesiems pusryčiams.
Restoranai ėmė gerinti jų kokybę ir mažinti kainą. Ilgainiui „brunch“ tapo masine visos šalies švente. Gyventojai žino, kad galės nueiti į mylimą restoraną ir už tam tikrą sumą ne tik pavalgyti, bet ir išgerti neribotai. Dažniausiai toks puotavimas trunka ne vieną valandą, būna net ir pusę dienos. O kainos svyruoja nuo 30 eurų iki labai didelių sumų, priklauso, kurią vietą pasirinksite. Tad mano patarimas, jeigu norite valgyti savęs neribodami – tai darykite šeštadieniais. Beje, viešbučiai, svečių namai, kai kurios taksi firmos siūlo ypatingas akcijas, duoda nuolaidų kodus ir kuponus skirtus būtent „brunch“ paslaugai.
Po vėlyvųjų pusryčių Emyratai šiek tiek pakeičia savo veidą. Būna daugiau triukšmo ir daugiau betvarkės. Pats labai nustebau, kai pirmą kartą pamačiau svirduliuojantį, tradicine arabų apranga pasipuošusį vyrą. Tokių, žinoma, ne vienas, bet šalies valdžia tuo tikrai nesididžiuoja. Net gi sakoma, kad per stipriai išpopuliarėjusi „brunch“ kultūra po truputį tampa šalies gėda. Ir svarstoma, kad reikia riboti bent jau pusryčiautojams pilamą alkoholio kiekį.
Jeigu viešo maitinimo įstaigose pavalgyti tik šeštadienį jums negana, yra ir daugiau pigių būdų pasisotinti. Savo mylimo, deja, bet jau amžinatilsi „CNN“ kelionių žurnalisto Anthony Bourdain laidoje pamačiau patarimą, kad skaniausia ir pigiausia yra kuo toliau nuo centro – Dubajaus ir Abu Dabio pakraščiuose. Ten yra įsikūrę iš vargingų kraštų į Emyratus dirbti suvažiavusių darbininkų rajonai. Juose gyvena tūkstančiai pakistaniečių, indų, kinų, atvykėlių iš Šri Lankos, Sirijos ir t.t. Tie žmonės Emyratuose uždirba nedaug, todėl ir negali leisti sau pavalgyti geruose miesto restoranuose.
Specialiai jų poreikiams atsidarė kur kas pigesnės užeigėlės ir kavinukės. Nors jų aplinka niūresnė, gal net atrodo šiek tiek pavojinga – nesijaudinkite, kiekvienai maitinimo įstaigai šioje šalyje taikomi tokie patys higienos reikalavimai. Ir bent jau viešai skelbiama, kad visos veikiančios kavinės yra nuolat tikrinamos. Jeigu veikia – vadinasi viskas gerai, pažeidimų inspektoriai nerado.
Vėlų vakarą atvykome į gana niūrų rajoną, nesumeluosiu, net nesinorėjo išlipti iš automobilio. Vaizdelis visai neprimena Emyratų. Iš daugybės vietų išbandyti pigų pavalgymą nusprendžiau pakistanietiškame restorane pavadinimu „Ravi“. Internete radau daug gerų atsiliepimų, kad čia maistas skanesnis, nei brangiose vietose Dubajaus centre. Ir kas iškart labai nustebino – „Ravi“ buvo beveik pilnas, vos keli tušti staliukai. Tradicinis pakistaniečių maistas labai panašus į Europoje populiarią libanietišką virtuvę, tai panašūs mėsos iešmeliai, salotos ir kiti užkandžiai. Daug prieskonių, ryžių patiekalų, kažkas panašaus į mums gerai pažįstamą uzbekišką plovą.
Nei kiek neperdedu sakydamas, kad pavalgiau, kaip aukščiausios klasės restorane, o geriausia viso to dalis – kaina. Už išties sočią trijų žmonių vakarienę sumokėjome tik 20 eurų. Beveik po 7 eurus kiekvienam.
Panašių maitinimo įstaigų mieste šimtai, tik nepatingėkite pavažiuoti toliau ir puotaukite sau į sveikatą. Beje, su maisto prekių parduotuvėmis tas pats – toliau nuo centro jos yra kur kas pigesnės. Brangūs skaitytojai, taupykite savo kelionių pinigus. Taip dažniau galėsite sau leisti atostogauti.
Iš Baltijos šalių tiesioginis skrydžius į Jungtinius Arabų Emyratus siūlo tik „Airbaltic“. Net keturis kartu per savaitę, iš Vilniaus arba Palangos su trumpu persėdimu Rygoje per naktį galite pasiekti tarptautinį Abu Dabio oro uostą. Geriausia atostogauti Emyratuose – nuo spalio iki balandžio. Kai pas mus atšąla, pas juos būna tobulas oras, temperatūra laikosi apie 25-30 laipsnių šilumos.
