Ukrainoje, prie Juodosios jūros esanti Odesa garsėja savo paplūdimio klubais, kuriuose už tam tikrą mokestį poilsiautojai gauna absoliutų komfortą. Gultai, rankšluosčiai, baseinai, barai pilni gėrimų, kai kur net ir asmeniniai padėjėjai.
Tačiau nereikia manyti, kad savo pigumu garsėjantis kurortas neturi ko pasiūlyti tiems, kurie tos prabangos ir įmantrybių visiškai nenori. Jeigu ieškote vietos pigioms atostogoms, jeigu mažai uždirbate, arba kam nors labai taupote – pamirškite privačius klubus, rinkitės viešą Odesos paplūdimį Lanžeron. Tai vieta, kurioje renkasi žmonės be jokių blizgučių. Čia neegzistuoja jokios mados, o per daug prisipuošti netgi skaitoma blogu tonu. Tai gali supykdyti kitus ir net sukelti konfliktą. Kuo paprasčiau – tuo geriau, toks šios vietos šūkis.
Paprastumo išsiilgę turėtų ieškoti pigių skrydžių į Odesą. Ruošdamas šį reportažą skridau su „Airbaltic“, kurie reisus į populiarųjį Ukrainos kurortą turi kiekvieną dieną. Iš Vilniaus ar Palangos skrydžiai vykdomi su greitu persėdimu Rygoje. Kai išsirinksite bilietus, pulkite iš anksto rezervuoti kambarį – pigiausia bus netoli Lanžerono esančiuose daugiabučiuose, nakčiai galima rasti už 5-10 eurų žmogui.
Mano paskaičiavimais, jeigu nevaikščiosite po restoranus, jeigu tikrai apgalvotai leisite kiekvieną centą – savaitei žmogui turėtų pakakti 150-200 eurų. Gal ir mažiau.
Lanžeron paplūdimys yra pirmasis ir be konkurencijos pats populiariausias Odesoje. Visiška šio miesto klasika. Jo populiarumą daugiausia lemia tai, kad jis yra pačiame miesto centre, labai lengvai pasiekiamas tiek viešuoju transportu, tiek pėsčiomis. Be to, čia galima mėgautis jūra, o pertraukėlę nuo saulės pasidaryti šalia esančiame poeto Taraso Ševčenkos vardo parke. Ilsėtis čia žmonės traukia jau ištisus dešimtmečius, tačiau stipriai pasikeitė kontingentas.
Prieš du šimtus metų čia stovėjo grafo Alexander Fedorovich Lanzheron vasarnamis, kuris ir davė pliažui vardą. Čia grafas rengdavo neįtikėtinas puotas su orkestru, ir fejerverkais. Anuomet jį lankė net Puškinas ir kiti menų bei literatūros šviesuoliai. Čia, Lanžeron pliaže, vykdavo intelektualūs pašnekesiai ir ne tokie intelektualūs pašventimai.
Šiokia tokia teritorija turtuoliams ir išrinktiesiems liko iki šiol. Tame pačiame Lanžerone veikia penkių žvaigždučių viešbutis „Nemo“, kuriame ilsėtis renkasi net ir pats, naujai išrinktas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tik jis, kaip ir kiti turtuoliai pliuškenasi baseine ant viešbučio stogo, nuo kurio ne tik matosi vaizdinga Odesos panorama, bet ir tas garsusis, paprastų žmonių pliažas. Kaip dvi skirtingos planetos ten viršuje, ir ten apačioje. Norintiems iš pliažo persikelti ant viešbučio stogo tektų susimokėti 17 eurų, daugeliui tai neįkandama prabanga.
Pasak Odesą reklamuojančių turizmo tinklapių, Lanžeron pakrantė iki šiol prižiūrima taip, lyg čia gyventų grafai – jūros vanduo švarus, smėlis tobulas, o šiukšlės nerastumėte nei su žiburiu. Tokia oficiali versija, bet aš gi norėčiau kiek pasiginčyti. Ir patarčiau kiekvienam atvykėliui atidžiai žiūrėti, kur deda kojas. Nes be popierinių ir plastikinių šiukšlių mačiau ir sudaužytų butelių. Kiek atokiau nuo jūros kranto, bet vis tiek – pliažo teritorijoje.
Apie jūros būklę irgi teko girdėti įvairių atsiliepimų, pavyzdžiui taksi vairuotojas Anatolijus atvežęs mane iki Lanžerono įspėjo, kad jis ir jo draugai čia niekada nesimaudo, nes už miesto vanduo žymiai švaresnis. Todėl jie pavažiuoja daugiau nei valandą, bet poilsiui renkasi kitą vietą. Čia, anot jo, renkasi tik tie, kas neturi nuosavo transporto.
Viena taksi vairuotojo replika buvo kiek žiauroka. Aš pajuokavau, kad šis pliažas puiki vieta ieškoti natūraliai gražios žmonos, kuri savo veiduko nemaskuoja po storu sluoksniu makiažo. Jis gi atkirto, kad Lanžerone gražių žmonių tiesiog nėra ir net makiažas jiems nepadėtų.
Bandžiau vairuotojo klausti, kodėl taip galvoja, bet jis mane dar kartą pabandė perkalbėti važiuoti ilsėtis į kitą vietą. Tik ar tai darė iš geros valios, ar norėdamas daugiau užsidirbti – nepaaiškino.
Pirmą kartą užsukantys į Lanžeroną kartais išsigąsta. Mat vaizdelis pliaže tikrai stipriai skiriasi nuo to, ką teko matyti vakarietiškuose kurortuose. Vieniems ši pakrantė primena turgų, kitiems socialinį centrą, dar būna tokių, kurie akimirksniu apsisuka atgal. Na, bet lepūnėliams čia ne vieta.
Visiško paprastumo tendencija Lanžeron paplūdimyje prasidėjo prieš kokius penkiolika metų, kai Odesoje ėmė rastis vis daugiau ištaigingų vietų skirtų tiems, kas turi daug pinigų. Paprastos moterys ir merginos pradėjo piktintis, kad poilsis pliaže tapo tik turčių ir madistų reikalu. O jeigu neturi naujos kolekcijos maudymuko, arba jeigu tavo kremas nuo saulės ne kokio nors žinomo kosmetikos gamintojo – tada jau geriau nelįsk iš namų.
Protestuodami prieš šitokią tuštybę žmonės pareikalavo, kad Lanžeronas liktų paprastiems, nenorintiems puoštis ir dėl įvaizdžio nesivaržantiems žmonėms. „Į pliažą renkamės ilsėtis, o ne konkuruoti“, – sako šios vietos poilsiautojai.
Žinoma, buvo ir tebėra einančių prieš sistemą, atvyksta visokios išsisitilizavusios mergelės, bet gauna pasipiktinimo replikų, smerkiančių žvilgsnių ir to pakanka. Sugrįžti jos tikrai nebenorės.
Štai, kaip yra dabar: žmonės ilsėtis Lanžerone traukia pilnais maišais maisto produktų ir gėrimų. Vietoje tepasi sumuštinius, valgo salotas iš prekybos centrų, užkandžiauja naminiais kotletais, užgeria alumi arba degtine. Viskas vyksta tiesiai šviesiai, prie kitų akių. Niekas nieko nesmerkia.
Degintis gulasi irgi kaip papuola, kaip kam patogiau. Vieni nusikabina kilimą nuo sienos, kiti ant suplyšusio ir jau stipriai dėmėto rankšluosčio, kas tokio neturi – sukrenta ant ištiestų laikraščių, arba tiesiog ant smėlio. Jeigu visas plotas ant smėlio užimtas, irgi ne bėda – Lanženoro pakrantėje pilna asfalto, kartais jis būna vėsokas, kartais perkaitęs, bet paprastų žmonių tai negąsdina. Ima ir gulasi, tik po galvą, kad būtų minkščiau pasideda sulankstytus džinsus arba batus. Vienas labiausiai mane nustebinusių poilsiautojų saulės spinduliais lepinosi ant šiukšlių maišų. Žinoma nepanaudotų, bet juodų, traukiančių šilumą ir lipnių, juk celofaniniai.
Odesos gyventojai pajuokauja, kad Lanžeron pliažas yra pats laisviausias ir natūraliausias, nes čia ilsėtis atvykę žmonės prieš nieką nieko nevaidina. Net ir pačios netobuliausios figūros nesulaukia kritiškų žvilgsnių.
Bet laisvė tik viena iš priežasčių, kodėl čia visuomet būna tiek daug žmonių. Kita priežastis – tai, kad įėjimas į pliažą nieko nekainuoja ir, kad viskas aplinkui pritaikyta paprastiems žmonėms. Yra vos keli rimtesni, solidesni restoranai. Visos kitos maitinimo vietos – nedideli kioskeliai, kur atsigerti ar pavalgyti galima net už vieną eurą.
Tik nereiktų manyti, kad paprastuoliai nemėgsta pasilepinti. Kartais ir jie, net ir labai taupydami – išlaidauja pramogoms bei užkandžiams. Vaikams perka saldžią vatą, spragintus kukurūzus, ledus iš aparato ir panašiai. Sau suaugę užsisako kaljaną, arba masažo paslaugas. Čia ši procedūra kainuoja kone penkis kartus pigiau nei privačiuose paplūdimio klubuose. Pasiderėjus galima sutarti pusvalandžio nugaros masažą už 5 eurus.
Prieš keletą metų Lanžerone atsirado mokami dušai ir net gultų nuoma, tiesa daug pigesnė nei bet kur kitur šiame mieste. Tokios šiuolaikinės pramogos patinka ne visiems, mat kuo daugiau įmantrybių – tuo daugiau šansų, kad ir čia pradės rinktis visokie ponai. O juk ponai – grėsmė visuomenei, dėl jų vėliau ir kyla kainos.
Jeigu norite aplankyti Lanžeroną, bet nesate nusiteikę prieš paplūdimį apsipirkinėti prekybos centre – nieko tokio, nes čia taip pat vaikšto pardavėjai siūlantys greitus užkandžius. Jie nešioja peršviečiamus kibirus su garintomis kukurūzų burbuolėmis, saldžiomis bandelėmis, riebaluose virtais beliašais ir žinoma čeburekais. O pats populiariausias valgis, kurį vietiniai poilsiautojai išgraibsto pirmiausiai – džiovinta žuvis. Ją pagrinde perka vyrai, prie jūros geriantys alų.
Kad apsvaigę poilsiautojai neprisidarytų problemų situaciją pliaže stebi gelbėtojų tarnyba. Na, bent jau turėtų stebėti. Kai lankiausi ten – viename poste, kėdėse po paplūdimio skėčiu nebuvo nei gyvos dvasios. Kitame – du vaikinai atsipūtę rūkė kaljaną, apie kažką įnirtingai diskutavo, o jų žiūronai gulėjo ant gretimo staliuko.
Paklausiau vaikinų, ar jie jau baigė pamainą, ar ateis kiti gelbėtojai. Bet rusiškai užduotas klausimas tikriausiai nepatiko. Nenorėdami atsakyti, patys puolė manęs teirautis, ar reikia kokios nors pagalbos.
Visa Lanžerono teritorija – tai bendras pliažas. Ir nors jokio oficialaus suskirstymo čia nėra, žmonės vis tik šiek tiek išsirūšiuoja. Vienoje pusėje deginasi šeimos su vaikais, kitoje vyresnės močiutės, pakraštyje, kad netrukdytų triukšmaudami – renkasi jaunimas.
Tie, kas čia užsuka pastoviai sako, kad į močiučių pusę be reikalo geriau nelysti. Jos ten visos turi nusistačiusios savo vietas, ir nenori užleisti jų kitiems. Jeigu kas netyčia atsigula – močiutės gali bartis, skaityti pamokslą, arba net prakeikti.
Dar kelios įdomesnės šio paplūdimio ypatybės. Veiksmas Lanžerone prasideda labai anksti, tekant saulei. Tokiu metu čia galima išvysti iš jūros lendančius vyrus, per petį persimetusius maišiukais su mažomis kriauklėmis, vadinamomis „rapani“. Vėliau jos tampa vienu populiariausių Odesos patiekalų „rapani“ su grietinėle, žolelėmis ir svogūnais. Pagamintos panašiai kaip midijos. Tiek jų, tiek kito delikateso – „rachki“ galima nusipirkti iš moteriškių su žiurstais šmirinėjančių aplink pliažą. „Rachki“ mums labiau pažįstamas patiekalas – tai mažosios krevetės.
Vakarais irgi būna veiksmo. Saulėlydžius pliaže stebi didesnės ir triukšmingesnės kompanijos, dažniausiai ką nors švenčiančios. Vėlgi sakoma, kad gimtadienius, vardadienius, kokias nors kitas progas Lanžerone paminėti renkasi tie, kas negali sau leisti restoranų ar kavinių.
Kartais švenčiančių būna tiek daug, kad tarp skirtingų kompanijų kyla konfliktai, tada net ir tenka įsikišti policijai.
Lanžerone žmonės visiškai nekalba angliškai, nei lankytojai, nei kioskuose dirbantys, nei kibiruose maistą parduodantys. Tad atvykdami čia pasimokykite bent pagrindinius rusiškus žodžius, kitaip bus tikrai sunku.
Ir nepamirškite, šiame paplūdimyje galite atrodyti taip, kaip norite jūs. Jokio grožio kulto.
