Odesą atranda ir Vakarų europiečiai
Ukrainoje, prie Juodosios jūros esanti Odesa iki 2014 metų pritraukdavo tik apie milijoną turistų per metus. Daugiausiai tai buvo patys ukrainiečiai ir rusai, vakariečių vos vienas kitas. Po Krymo aneksijos šis miestas tapo nauju traukos centru, visi, anksčiau rinkęsi Krymą, nukreipė savo kelionės kryptį čia. Nuo milijono lankytojų skaičius staigiai, vos per metus išaugo beveik iki trijų milijonų. Kasmet jis dar sparčiai didėja. Odesoje atsidaro naujos pasilinksminimo įstaigos, nauji restoranai, viešbučiai, paslaugų spektras vis plečiasi ir apie tai plačiai sklinda kalbos. Čia masiškai ėmė vykti lietuviai, latviai, lenkai, turkai. Po truputį šį miestą atranda britai, vokiečiai, norvegai, netgi kinai.
Tuo galima įsitikinti į šį kurortą skraidinančiuose lėktuvuose. Jie pilni anglakalbių ir azijietiškos išvaizdos vyrų. Lėktuvuose nėra nei vienos tuščios vietos.
Įsivaizduokite, visas tris Baltijos šalis ir aplinkinį regioną su Odesa jungiančios avialinijos „Airbaltic“ šia kryptimi reisus turi kiekvieną dieną, ištisą savaitę. Taip yra todėl, kad daugelis turistų Odesoje nori praleisti ne visą savaitę, o tik kelias naktis, dažniausiai savaitgalį.
Aš ir pats rinkausi trijų dienų išvyką, nuo ketvirtadienio nakties iki ankstyvo pirmadienio ryto. Skrydžiai vykdomi iš Vilniaus arba Palangos, su greitu persėdimu Rygoje.
Vakarėlis prasideda
Nors patiems ukrainiečiams Odesoje ne ką pigiau nei sostinėje Kijeve, užsieniečiams šis miestas – tikras kainų rojus, kur jie gali pasijusti tiesiog turtuoliais. Paprasčiausias palyginimas būtų toks: dažnas lietuvis atvykęs čia pasijaučia kaip koks amerikietis devyniasdešimtaisiais atvykdavęs į nuo sovietų išsivadavusią Lietuvą. Atrodo, gali sau leisti viską.
Vietiniai verkšlena, kad Odesos muziejus, meno galerijas, bažnyčias, kurie čia yra išties įspūdingi, aplanko vos vienas kitas turistas. Pagrindinė pramoga, kurios trokšta atvykstantieji – vakarėliai nuo ryto iki vakaro, ir meilės paieškos.
Prisimenu lygiai prieš porą metų, kai pirmą kartą aplankiau į šį kurortą – straipsniai iš Odesos – tapo tikromis sensacijomis. Nedidelės vietinės kainos, didžiulė pasiūla pramogų ir užtikrintai geras oras – sudomino tūkstančius lietuvių. Iš pradžių ten ėmė keliauti šeimos, draugų kompanijos, po to prasidėjo bernvakarių ir mergvakarių kelionės. Galiausiai, per tuos du metus Odesa tapo auksinio jaunimo ir norinčių tokiais būti šėlionių miestu. Ramesnių, paprastų turistų vis mažiau, juos keičia audringi, norintys linksmintis iki proto netekimo. Nuo praėjusio mano apsilankymo jų padaugėjo kokiais 200 procentų. Apie šio tipo keliautojus ne tik sklinda pikantiškos legendos, bet ir viešbučių registratūrose jau renkama statistika – kiek ir kokių nuostolių pridaro vakarėlių liūtai ir liūtės. Išdaužė langą, šlapinosi pro langą, išmetė kėdę pro langą, net iššoko pro langą. Kambariuose rūkė, kažkuo aptaškė ir sugadino sienas, suskaldė unitazą. Čia tik mažas procentas bėdų, kurias man, kaip nuoskaudą išliejo populiarių Odesos viešbučių registratorės. Nepaisant visko, lietuvius jos mėgsta ir laukia jų atvykstant. Pasirodo, net ir man pačiam keista, bet mūsų tautą ukrainiečiai vadina labai dosnia. „Jeigu jau sudaužo ką nors – tai palieka gerų arbatpinigių“, – ilgame blogybių sąraše, bent vieną pliusą rado svečių registratorės. Ačiū joms už tai.
Vos tarptautiniame Odesos oro uoste nusileidžia lėktuvas – prasideda nenutrūkstantis vakarėlis. Yra daug tokių draugų kompanijų, kurie blaiviomis akimis šio miesto taip ir nepamato. Nes nuo pradžių iki galo, ką nors vartoja. Tą puikiai supranta vietiniai taksistai, kurie tik ir medžioja apsvaigusius keliautojus.
Nuo oro uosto iki miesto centro taksi vairuotojai siūlo nuvežti už gerą, kaip jie sako „specialią kainą“. Ir ji tikrai speciali, tik ne į tą pusę, kaip norėtų turistai. Dešimties-penkiolikos minučių kelionė už 60 ar net 80 eurų.
Buvo tokia situacija neseniai, „Instagrame“ rašo man vienas vaikinas, nuskridęs į Odesą. „Kainos čia žiauriai užaugusios, vien taksai brangesni nei Londone“, - pasiskundė. Pasakė, kiek sumokėjo – negalėjau patikėti: per 50 eurų... Na, nieko sau – tada pagalvojau. Bet dabar jau suprantu, kas atsitiko. Vaikinas pakliuvo ant sukčiaus kabliuko. Duosiu jums vieną patarimą: stumkite nuo savęs kuo toliau visus tuos „geraširdžius“ vairuotojus, vietoje to – pasiimkite oro uoste už 3 eurus vietinę SIM kortelę, kurioje turėsite 20 gigabaitų interneto ir išsikvieskite pavėžėją iš aplikacijų „Uber“ arba „Bolt“. Tokias pačias mes Lietuvoje turime, jos taip pat sėkmingai veikia ir Odesoje. Važiavimas iš oro uosto iki centro kainuos vos 6-8 eurus, ar galite įsivaizduoti, kiek kartų pigiau?
Yra ir ta kita, kurios lietuviai niekaip nepamėgsta – „Yandex“ aplikacija, bent vietiniai gyventojai man sakė, kad ši aplikacija pigiausia, kiekviena kelionė bus keliasdešimt euro centų pigesnė. Pats neišbandžiau, negaliu patvirtinti.
Važinėjau su „Uber“ ir dauguma kelionių po miestą kainavo nuo 2 iki 4 eurų.
Bet taksi ir pavėžėjai iš aplikacijų įtinka tikrai ne visiems atvykusiems siautėti Odesoje. Gal juoksitės, nes man tai buvo juokinga, bet šiame mieste tiesiog klesti limuzinų verslas. Na, prisimenate tas prailgintas mašinas, kuriomis vestuvininkai ir mokyklų išleistuvininkai po Lietuvą važinėjosi prieš gerus penkiolika ar net dvidešimt metų. Buvo tokie laikai, kai limuzinas reikšdavo kažkokią, neva prabangą. Tai Odesoje tos mados iki šiol nepasikeitė. Ir kažkodėl, tuo mielai naudojasi linksmintis čia atskridę lietuviai. Pasiima limuziną dešimties žmonių kompanijai, visi susimeta po 15-20 eurų ir visą dieną suka ratus. Tuose limuzinuose garsiai groja tranki šokių muzika, viduje šviečia ryškios neoninės lempos, o pro langus rūksta cigarečių ir marihuanos suktinių dūmai.
Rytais tokie limuzinai stoja prie privačių paplūdimio klubų, vakarais prie barų ir naktinių klubų. Keičiasi tik keleivių veidai: jie vis girtesni ir girtesni, susivėlę ir pajuodusiais paakiais. Na, įsivaizduokite, dvi ar tris paras taip važinėja, beveik nemiega. Kas gi gali gražiai atrodyti, po tokio maratono?
Apsaugininkai už kelis šimtus eurų
Vienas didžiausių traukos objektų Odesoje – restoranai ir daug pigesnis maistas, nei pas mus Lietuvoje. Vakarienė žmogui Odesos kavinėje atsieis vidutiniškai 4-6 eurus, o restorane – apie 7-10 eurų. Už įėjimą į klubą dažniausiai reikia susimokėti apie 4-5 eurus, bet yra tokių vietų, kur prašo ir 10 ar 15.
Pats naujausias prabangos triukas – pasisamdyti sau asmens sargybinį. Oficialiai sakoma, kad toks žmogus reikalingas tam, kad jumis „per daug išgėrusiais“ niekas nepasinaudotų, ir tam, kad neprisidarytumėte problemų. Paslaugą teikiančios įmonės įspėja dėl galimų konfliktų su vietiniais, ukrainiečiais vaikinais. Ir jų tikrai kartais kyla. Apsauginis, kuris visur lydės nuo durų iki durų ir bus ginkluotas, bei visada pasiruošęs ginti – dienai kainuoja kelis šimtus eurų. Nežinia ar dėl menamo saugumo, ar dėl to, kad prisižiūrėjo holivudinių filmų apie super žvaigždes – turistai šia paslauga vis labiau naudojasi, apsauginių verslas klesti.
Pirmą kartą, kad kompaniją girtų britų lydi apsauga pastebėjau viename kaukazietiškame restorane. Kol jie valgė ir gėrė, net du apsaugos vyrai lūkuriavo prie gretimo stalelio ir dairėsi į aplinkinius, ar tik niekas nenori užpulti jų klientų.
Mėgautis prabanga į Odesą atvykstantys stengiasi įsikurti tik penkių žvaigždučių viešbučiuose arba prabangiuose, privačiuose apartamentuose. Tokių pasiūla milžiniška, vienas po kito mieste dygsta stikliniai dangoraižiai su panoraminiu vaizdu į jūrą. Kad prisiviliotų turistus iš užsienio, tokių vietų valdytojai reklamuojasi skambiomis frazėmis: „auksinio jaunimo auksiniai apartamentai“ arba „liukso klasės karališkas kambarys“. Kuo daugiau prabangą pabrėžiančių žodžių – tuo geriau. Matyt jie užkabina tikslinę auditoriją.
Daugiausiai „ištaigingų“ nakvynės vietų galima rasti linksmybių rajonu vadinamoje Arcadia zonoje. Būtent ten reikėtų pasisaugoti ir pro langus krentančių daiktų, apie kurios užsiminiau šio rašinio pradžioje. Čia vyksta nuolatinė puota, todėl niekada negali žinoti kas nutiks.
Vieną geriausių kainų Arcadia zonoje siūlo prabangių apartamentų viešbutis „Gagarinn“, stikliniame dangoraižyje. Čia naktis dviem kainuos 86 eurus, o dvigubai didesnis kambarys keturiems 170 eurų.
Šiame viešbutyje kiekvieną vasaros naktį galima sutikti bent kelias dideles lietuvių kompanijas atvykusias į Odesą linksmintis. Kaip vieną didžiausių pliusų svečiai nurodo, kad viešbutis nekontroliuoja savo svečių ir net leidžia atsivesti papildomų žmonių. Taip niekur neparašyta, bet tikriausiai kalbama apie vietines merginas.
Jos „Gagarinn“ koridoriuose kursuoja be sustojimo. Žinodamos, kad pastate, netoli pagrindinės klubų gatvės apsistoja daug bernvakarių dalyvių, bei sekso turistų – laisvo elgesio gražuolės tiesiog stovi prie pagrindinio įėjimo ir merkia akį vyrams.
2-3 valandą nakties, kai daug kas jau grįžta iš šokių, prie tų durų būna pats įkarštis. Viena panelė stovi kamputyje kalba telefonu, kita rūko, trečia tepasi storą lūpdažio sluoksnį. Kaip sakant – skirtingiems skoniams, tik rinkis. Išvaizdžios damos nėra brangininkės, naktį kartu praleidžia nuo 50 iki 150 eurų, kiekviena įsivertina individualiai.
Prostitucija Ukrainoje nėra legali, bet ir policija su šia veikla užsiimančiomis stipriai nekovoja. Viešbučių administracija merginas irgi toleruoja, nes žino, kad šios ne tik pačios uždirbs, bet ir pritrauks dar daugiau turistų. Verslas padeda verslui.
Įdomus dalykas Odesoje, kad meilę siūlančios gražuolės nebūtinai ima grynuosius pinigus. Viskas priklauso: kokiomis aplinkybėmis susipažinote, kaip užsimezgė kontaktas ir kuo tai baigėsi. Kai kurios – užsieniečių vyrų draugijos ieško dėl nemokamų gėrimų, maisto, galbūt net ir dėl santuokos, nes trokšta išvykti gyventi į Europos sąjungos šalis, arba dar toliau į Vakarus. Nuotykių medžiojantis vyras, joms tarsi bilietas į geresnį gyvenimą.
Klubas, kuriam nėra lygių
Tikros aistros verda paplūdimio klube „Ibiza“, ten įdomu ateiti ne tik pasideginti ar pasimaudyti baseinuose, bet ir tam, kad pažiūrėtum į kitus žmones. Man tai, kaip koks pilnas intrigų serialas. Kasdien „Ibiza“ klubo gultus ir minkštas, baltais patalais aptrauktas lovas nugula šimtai užsieniečių vaikinų, šiek tiek mažiau turisčių merginų. O kartu su banga atvykėlių į šią vietą plūsta jaunos, gražios ukrainietės. Vienos dienos bilietas į kurio kainą įskaičiuotas gultas ir rankšluostis kainuoja apie 17 eurų. Tai vienas iš brangiausių paplūdimio klubų mieste, bet ir siūlantis daugiausiai atrakcijų.
„Ibiza“ klube galima rasti net keturis baseinus, restoraną, paplūdimio zoną, terasą su vaizdu į jūrą, baltą smėlį ir jachtų prieplauką. Čia per trylika gyvavimo metų yra groję tokie atlikėjai kaip David Guetta, Bob Sinclar, Kelly Rowland, Sebastian Ingrosso, Eva Simons, Far East Movement.
Dienos metu visada groja didžėjai, šokiai vyksta ir prie baro ir net baseinuose. Specialiai juose, kad būtų gražesnė aplinka ir ryškesnės nuotraukos – plaukioja pripučiami rožiniai flamingai, ant kurių viena po kitos įsiamžinti ropščiasi manenekeniškų linijų gražuolės. Iš toliau jas nužiūrinėja sugulę vyrai, kai kurie, kas drąsesni, merkia akis ir žvilgsniu kviečia susipažinti. Merginos nestabdo, iš baseino lenda po čia pat vietoje įrengtais lauko dušais, tarsi būtų filmuojamos muzikiniam klipui aistringai prausiasi, o tada žygiuoja prie akį pamerkusio svečio. Tas, žinoma, draugiškai pasiūlo atsigerti, ir tuoj žiūrėkit, per kelias minutes padavėjai ten jau neša kibirą su šampanu, bokštą vaisių, picas, krevečių ir kitų užkandžių. Merginai kaip mat atsiperka bilietas už įėjimą. Diena praėjo sėkmingai.
Tikriausiai žinodami, kaip viskas lengvai vyksta šią vietą itin mėgsta vyresni turtuoliai, daugiausiai tamsesnio gymio, lyg atvykę iš vidurio rytų. Tie ponai, net ir būdami šešiasdešimties ar daugiau metų – prie savęs būriu sodinasi ilgakojes dvidešimtmetes, lepina jas užkandžiais.
„Ibiza“ klube nuolat vyksta ir lietuviški bernvakariai. Bet tiesą sakant, jų dalyviai medžiojančių merginų taip stipriai nedomina. Pergėrę pribaltai (taip mus vadina Ukrainoje) nenulaiko rankų, per greitai pradeda kabinėtis, ir vos ne tą pačią pažinties akimirką siūlo eiti į viešbučio kambarį.
Merginos vilioklės paplūdimio klubuose – gal ir nori sau naudos, gal ir siekia ištraukti kuo daugiau pinigų iš jomis susižavėjusių, bet jos stipriai skiriasi nuo tų, kurios trinasi prie viešbučių durų. Šios ieško nevienadienių romanų ir nori šiokio tokio užtikrintumo.
Šiame paplūdimio klube neatlaikytų joks ramesnio būdo žmogus, taip pat kuklesnis turistas. Vienoje pusėje porelės mala liežuviais, įsijautusios, kaip kokiame seksodrome. Kitoje pusėje liejasi alkoholis. Nieko nuostabaus – kokteilio kaina maždaug 5 eurai, per pus pigiau nei daugelyje Lietuvos klubų. Įdomi detalė: svaigalai čia pigesni, nei pavyzdžiui didžiulė lėkštė vaisių, meniu rašoma, kad ji kainuoja net 30 eurų.
Jeigu kada lankysitės „Ibiza“ klube, praleisite ten smagiai laiką. Juokingiausia stebėti, kaip vyrukai bando atkreipti merginų dėmesį. Vieni maudosi su auksinėmis grandinėlėmis, kiti vilki glaudes su šviečiančia garsaus dizainerio pavarde. Konkurencija ohoho.
Kas tie „pranašesnieji“?
Linksminantis Ukrainoje reikėtų nepamiršti, kad tai oligarchų šalis, kurioje tiek jie, tiek jų vaikai yra nebaudžiami ir mėgaujasi neeiline prabanga. Vietinis auksinis jaunimas šturmuoja paplūdimio klubus, skraido privačiais lėktuvais, siaučia jachtose ir įsivelia į problemas. Jie šioje šalyje praktiškai nebaudžiami. Todėl dažnai priekabiauja prie mieste įsilinksminusių turistų, ypač prie vaikinų, kurie į savo limuziną prisisodina gražuolių merginų.
Miesto gyventojai įspėja, kad su vietiniais turtuoliukais geriau nesipykti ir neturėti problemų, nes pasekmės tiesiog gali būti neprognozuojamos. Ir, deja deja, dažniausiai oligarchai bei jų vaikai lieka nenubausti.
Viena ryškesnių istorijų atsitiko 2016 metais. 22 metų amžiaus vieno galingo Ukrainos magnato sūnus Stanislav Tolstosheyev automobiliu nulėkė nuo kelio ir mirtinai partrenkė moterį bei sužalojo kitą žmogų. Vėliau, kai istorija iškilo į viešumą, jis teigė negėręs ir nevartojęs narkotikų, o tiesiog nualpęs prie vairo, tačiau užuojautos iš eilinių ukrainiečių nesulaukė. Žmonės puikiai suvokia, kaip čia sprendžiamos tokio tipo bylos, auksinis jaunimas yra tiesiog nebaudžiamas dėl savo įtakingų ryšių.
Toks jaunimėlis, kuris, iš pažiūros nieko daugiau nedaro tik linksminasi, geria, vartoja narkotikus ir leidžia tėvų pinigus, kelia milžinišką pasipiktinimą eiliniams gyventojams, kurių minimali alga yra 135 eurai, o vidutinė – kiek didesnė nei 300 eurų. Toks auksinis jaunimas net turi pravardę – „mažory“, kas išvertus būtų „pranašesnieji“. Kad ir kaip įsilinksminsite Odesoje, jų pasisaugokite.
Daugėja kinų
Nesunku pastebėti, kad kelią į Ukrainą atranda ir kinai – kartais būriais, kartais pavieniui jie taip pat čia leidžia savo pinigus, tik, žinoma, slepiasi nuo saulės (degintis jų kultūroje nemadinga, tai prasčiokų pomėgis).
Be kultūrinės programos ir kainų, kurios pavilioja kinus į Ukrainą, atsirado ir nauja turizmo rūšis – žmonos paieškos. Vienas kinas įkūrė net „Ulove“ pažinčių agentūrą, kuri suveda gražias ukrainietes ir pasiturinčius, „aukštos kokybės“ kinus. „Ulove“ – tai Ukranian Love (ukrainietiška meilė - liet.). Agentūra turi jau per 800 000 sekėjų viename populiariausių Kinijos socialinių tinkle „Weibo“, tad susidomėjimas yra milžiniškas. Viską pakūrė Max Mei, pats pradėjęs dalintis savo gražios ukrainietės žmonos ir jų bendro kūdikio nuotraukomis. Panašu, kad apie tokią idilę svajoja beveik milijonas kinų.
Ir tai, kad kinų Ukrainoje daugėja rodo statistika: 2017 metais jų skaičius išaugo dvigubai iki 31 000 per metus. Prognozuojama, kad būtent dėl didėjančio šios tautos antplūdžio kainos turistiniame sektoriuje turėtų augti.
Netrukus DELFI Kelionėse daugiau pasakojimų iš Odesos. Naktinis šio miesto gyvenimas, geriausi restoranai, populiariausi paplūdimiai ir kitos vietos, kurias būtina aplankyti.
