Prisiminusi penktadienį, Audra pasakojo, kad po ilgos, lietingos ir intensyvios dienos komanda dreifavo bei ilsėjosi vandenyne, kol srovė plukdė grupę.
„Visą dieną būname judesyje – plaukiame, vakare stojame nakvynei, o ryte ruošiamės išplaukimui, – rutina dalijosi A. Avižaitė. – Pietums išsivirėme karališkos grikių košės su kopūstų salotomis. Iš Grabijolų kaimo neskubėdami, grožėdamiesi praplaukėme archeologinę atmintį saugančios Kernavės krantais ir sustojome nakvynei Ardiškio kaimelio pašonėje.“
Audra pranešė, kad penktadienį pavyko įveikti 62,7 km. Komanda miegojo ant skardžio prieš Mažųjų Žinėnų piliakalnį su gražia atodanga.
„Penktadienį pasiekėme pusiaukelę. Neris turi gražius, miškais apaugusius skardžius, bet neturi krantų, todėl sunku rasti nakvynei vietą, – šeštadienio rytą kalbėjo A. Avižaitė. – Iki Kauno liko apie 25 km. Esame nusiteikę imti Kauno pilį, įsiliesime Santakoje į Nemuno bangas. Iki tikslo liko visai nedaug. Visi jaučiasi puikiai, su saulės šiluma atsivėrė antras kvėpavimas.“
Sekmadienį ryte Audra pasidžiaugė, kad pavyko įveikti dar 57 km, o Nemunas komandą priėmė taikiai.
„30 km iki Vilkijos – pasileidome su vėjeliu. Už jos stojome nakvynei. Pirmosios maudynės Nemune, pirmasis įdegis, saulė kepina, visi ištinę – nudegę: nuo pėdų iki pečių ir lūpų. Nuotaika saulėta, irkluojame su pagreičiu, – sakė A. Avižaitė. – Gyvename, reaguojame per pajautimą. Visų trijų upių – Žeimenos, Neries ir Nemuno – energetika yra skirtinga.
Neris turi nuostabius miškingus skardžius, bet neturi krantų, o vanduo nuo Vilniaus iki Jonavos aptekęs cheminiu, įvairių nuotekų sluoksniu. Niekam nerūpi vandens švara – nei nusiprausi, nei dantis išsivalysi, bet vietiniai žvejoja, nes nemato, ką upė neša. Nemunas daug smagesnis – švaresnis, taikiai mus priėmė.“
Sekmadienį Audra patikslino, kad iki Nidos liko 210 km, o komandos gretos šiek tiek sumažėjo – iš 11 startavusių toliau plaukia 9.
„Vėjo kryptis kaip suplanuota, saulės sočiai ir daugiau, vandeniu slystame kaip sviestu, – pirmadienio rytą informavo A. Avižaitė. – Nuplaukėme dar 63 km, klampodami raistais, aplankėme Raudonės pilį, nakvynei stojome už Jurbarko ant laukinio smėlėto pusiasalio – pojūtis kaip negyvenamoje saloje.
Laukia pasienio zona – teks plaukti „kultūringai“, tik dešiniuoju Nemuno krantu. Iki Rusnės liko šiek tiek daugiau nei 100 km.
Vakar vakare, beieškant nakvynės, mus pasivijo lydinti komanda bei pirmoji pagalba. Jie mus lydės iki Rusnės, o jeigu vėjai bus palankūs, ir iki Nidos.“
Audra pridūrė, kad ketvirtadienį prognozuoja stiprų vėją, todėl Nidą šturmuoti bandys jau trečiadienį.
Sumanė irklentėmis ir baidarėmis plaukti iki Nidos
Audra Avižaitė save laiko viena pirmųjų, kuri lietuviams parodė irklentes. Ne vienus metus jomis plaukiojanti moteris šį kartą sumanė sau mesti naują iššūkį – kartu su bendraminčiais gegužės 15 d. iš Palūšės irklentėmis ir ne tik ėmė plaukti iki Nidos. Per 10–12 dienų tikslą pasiekti ketinanti Audros suburta komanda iš viso turėtų įveikti 540 km.
„Tiki Inn“ įkūrėja A. Avižaitė apie kelionę dar prieš išvykdama pasakojo laidoje „Delfi rytas“.
Paklausta, kaip gimė idėja plaukti iš Palūšės iki pat Nidos, Audra neslepė, kad pirminė mintis kilo prieš kiek daugiau nei 10 metų.
„2009 metais vieni pirmųjų įvežėme irklentes į Lietuvą. Tuo laiku tai buvo nuostaba, žmonės net nedrįso ant jų stotis. Atradome poilsio namus Ignalinos rajone ir pradėjome dirbti. Dabar ant irklenčių ir joga užsiimame, ir futbolą žaidžiame vandenyje, o netrukus kartu plauksime ir į Nidą, – pasakojo A. Avižaitė. – 2011 metais buvo Aukštaitijos nacionalinio parko valtinės atidarymas ir 10 vyrų plaukė irklentėmis tokiu pačiu maršrutu.
Aš tada vyrui sakiau, kad noriu plaukti šalia, bet draugai atkalbėjo. Visgi idėja nuo to laiko brendo. Praeitą rudenį norėjau plaukti viena, tačiau prasitariau keliems žmonėms, kurie užsimanė prisijungti. Taip atsirado būrys bendraminčių, pradėjome organizuotis.“
Audra su bendraminčiais ketina perplaukti Lūšių ežerą, kuriame ir startuos, tuomet lauks Šakarvai, Žeimenys, Neris, Nemunas, Kuršių marios.
„Nemunas gali būti iššūkis, todėl prašome, kad mus lydėtų motorinė valtis, – kalbėjo A. Avižaitė. – Žiūrėsime, kaip išeis. Esame nusiteikę. Nesame kaip Aurimas Valujavičius su didžiais užmojais, bet savo atkaklumu, pasiryžimu bandysime įveikti iki galo.“
Audra neslėpė, kad daug kas priklausys nuo bendro nusiteikimo ir turimo ryžto, tačiau tikslas yra iš viso nuplaukti 540 km, per dieną įveikiant 50 km.
„Irkluojant atsistojus dirba visi kūno raumenys: pilvo presas, šoniniai raumenys, kojos, pėdos, pečiai. Tu visu kūnu prisitrauki vandenį, – apie fizinius iššūkius pasakojo A. Avižaitė. – Mes treniruojamės, prieš kelias dienas plaukėme 18 km.
Iššūkis, matyt, bus pirmą dieną, nes plauksime ežerais, nesijaus srovės. Upėse jau bus srovė, tad tikimės pagreičio.“
Daugeliui gali atrodyti, kad labiausiai rūpintis reikėtų dėl to, kaip tokiai kelionei pasiruošti fiziškai, kaip susiorganizuoti visus reikiamus daiktus, bet Audra pabrėžė ir psichologinio pasirengimo svarbą.
„Miegosime miegmaišiuose, palapinėse, kai kurie pasiims hamakus – ne stačiomis tą darysime, – šyptelėjo A. Avižaitė. – Kai eini į kalnus, prisiriši vienas prie kito – taip ir čia, labai svarbu, kas su tavimi plaukia. Visi pradedame nuo savęs. Tie, kas negalės, nepajėgs, tiesiog atsitrauks, išlips į krantą ir grįš namo.
Kopdamas į kalno viršūnę, pirmiausia turi nusiteikti psichologiškai, o tik paskui prisitraukti kūną.“
Grupės įspūdžius galite sekti Delfi Kelionėse, kur Audra atvirai pasakoja, ką tenka patirti, dalijasi nuotraukomis bei vaizdo įrašais.
