Pirmadienį kelionę su komanda pradėjusi Audra visą numatytą 540 km ilgio maršrutą irklentėmis ir baidarėmis tikisi įveikti per 10–12 dienų. Dar antradienio rytą moteris pripažino, kad, pirmą dieną nuplaukus apie 50 km, kūnas tokį fizinį iššūkį tikrai pajautė.
„Po intensyvios mankštos ir pusryčių palaiminti lietaus mėginsime pasiekti Nemenčinę, – pasakojo A. Avižaitė. – Per tris valandas įveikėme 15 km su krūva iššūkių. Pasidarėme pertrauką prie Pažeimenės tilto.“
Trečiadienio rytą Audra pradėjo žodžiais „iššūkis, ištvermė, išsipildymas“. Anot jos, tam, kad kas nors išsipildytų 100 proc., reikia norėti 200 proc.
„Įveikę šią trasą irklentėmis, būtume pirmieji priėmę tokį iššūkį sau, ištvėrę visos kelionės sunkumus, – fizinius ir emocinius – jog išpildytume svajonę pasiekti Nidą bei sujungti ją širdies tiltu su Palūše.
Žeimena mus įžūliai pasitiko kliūčių ruožais – kartais be praplaukimo galimybės. Mes, penkios merginos, džiaugėmės turėdamos tokius žvalius, žemaitiškai užsispyrusius ir atkaklius vyrukus, saugiai lydinčius per šią kelionę. Antradienį įveikėme 69 km, praplaukėme Žeimenos bei Neries santaka, o tuomet pasileidome Nerimi link Vilniaus.
Gražūs, miškais apžėlę krantai, bet nelengva rasti nakvynei vietą. Įsikūrėme ant skardžio“, – dalijosi A. Avižaitė.
Šiandien ryte Audra neslėpė, kad prasidėjęs lietus ir gana subjuręs oras kelionę pavertė iššūkiu, tačiau tai sustiprino komandinę ištvermę.
„Lietus laimino visą vandens kelią. Sveikuolio Simono Dailidės Mindaugo tilto krantinės pirtelėje buvome pavaišinti gauromečio arbata ir šiltu sutikimu – taip pasiekėme dienos pusiaukelę – Baltąjį tiltą. Ten, įveikus 25 km, mus pasitiko būrys artimųjų bei kitų prijaučiančių žmonių.
Atsispyrę nuo krantinės, pajudėjome toliau Panerių šlaitais, o galiausiai pasiekėme dienos tikslą – taip lauktą Šilėnų pirtelę. Buvome išvanoti pavasarinėmis vantomis, o tuomet gavome užtarnautą poilsį“, – džiaugėsi A. Avižaitė ir parodė, kaip po kelių dienų irklavimo atrodo jos rankos.
Paklausta, kaip apskritai sekasi irkluoti ir bendrauti su bendraminčiais, Audra tikino, kad jau susistygavo kaip komanda bei yra grupei itin dėkinga.
„Fizinis pajėgumas panašus, kartu įveikiame bendrus iššūkius. Vakar nuplaukėme 57 km, o šiandien plauksime Neries kilpa iki Kernavės – bandysime pasiekti Čiobiškio perkėlą. Kol kas viskas vyksta pagal dievišką planą. Lietuvis stiprina asmeninę ištvermę, Šilėnų pirtelėje atkutome, atšilome, judame su nauju energetiniu užtaisu toliau. Palaikantys draugai visada pasiruošę padėti“, – sakė A. Avižaitė.
Ketvirtadienio popietę Audra jau patikslino, kad praplaukė Neries kilpą, o ties Vievio tiltu įveikė 200 km skaičiuojant nuo starto pradžios. Penktadienį komanda ketina pasiekti pusiaukelę.
Sumanė irklentėmis ir baidarėmis plaukti iki Nidos
Audra Avižaitė save laiko viena pirmųjų, kuri lietuviams parodė irklentes. Ne vienus metus jomis plaukiojanti moteris šį kartą sumanė sau mesti naują iššūkį – kartu su bendraminčiais gegužės 15 d. iš Palūšės irklentėmis ir ne tik ėmė plaukti iki Nidos. Per 10–12 dienų tikslą pasiekti ketinanti Audros suburta komanda iš viso turėtų įveikti 540 km.
„Tiki Inn“ įkūrėja A. Avižaitė apie kelionę dar prieš išvykdama pasakojo laidoje „Delfi rytas“.
Paklausta, kaip gimė idėja plaukti iš Palūšės iki pat Nidos, Audra neslepė, kad pirminė mintis kilo prieš kiek daugiau nei 10 metų.
„2009 metais vieni pirmųjų įvežėme irklentes į Lietuvą. Tuo laiku tai buvo nuostaba, žmonės net nedrįso ant jų stotis. Atradome poilsio namus Ignalinos rajone ir pradėjome dirbti. Dabar ant irklenčių ir joga užsiimame, ir futbolą žaidžiame vandenyje, o netrukus kartu plauksime ir į Nidą, – pasakojo A. Avižaitė. – 2011 metais buvo Aukštaitijos nacionalinio parko valtinės atidarymas ir 10 vyrų plaukė irklentėmis tokiu pačiu maršrutu.
Aš tada vyrui sakiau, kad noriu plaukti šalia, bet draugai atkalbėjo. Visgi idėja nuo to laiko brendo. Praeitą rudenį norėjau plaukti viena, tačiau prasitariau keliems žmonėms, kurie užsimanė prisijungti. Taip atsirado būrys bendraminčių, pradėjome organizuotis.“
Audra su bendraminčiais ketina perplaukti Lūšių ežerą, kuriame ir startuos, tuomet lauks Šakarvai, Žeimenys, Neris, Nemunas, Kuršių marios.
„Nemunas gali būti iššūkis, todėl prašome, kad mus lydėtų motorinė valtis, – kalbėjo A. Avižaitė. – Žiūrėsime, kaip išeis. Esame nusiteikę. Nesame kaip Aurimas Valujavičius su didžiais užmojais, bet savo atkaklumu, pasiryžimu bandysime įveikti iki galo.“
Audra neslėpė, kad daug kas priklausys nuo bendro nusiteikimo ir turimo ryžto, tačiau tikslas yra iš viso nuplaukti 540 km, per dieną įveikiant 50 km.
„Irkluojant atsistojus dirba visi kūno raumenys: pilvo presas, šoniniai raumenys, kojos, pėdos, pečiai. Tu visu kūnu prisitrauki vandenį, – apie fizinius iššūkius pasakojo A. Avižaitė. – Mes treniruojamės, prieš kelias dienas plaukėme 18 km.
Iššūkis, matyt, bus pirmą dieną, nes plauksime ežerais, nesijaus srovės. Upėse jau bus srovė, tad tikimės pagreičio.“
Daugeliui gali atrodyti, kad labiausiai rūpintis reikėtų dėl to, kaip tokiai kelionei pasiruošti fiziškai, kaip susiorganizuoti visus reikiamus daiktus, bet Audra pabrėžė ir psichologinio pasirengimo svarbą.
„Miegosime miegmaišiuose, palapinėse, kai kurie pasiims hamakus – ne stačiomis tą darysime, – šyptelėjo A. Avižaitė. – Kai eini į kalnus, prisiriši vienas prie kito – taip ir čia, labai svarbu, kas su tavimi plaukia. Visi pradedame nuo savęs. Tie, kas negalės, nepajėgs, tiesiog atsitrauks, išlips į krantą ir grįš namo.
Kopdamas į kalno viršūnę, pirmiausia turi nusiteikti psichologiškai, o tik paskui prisitraukti kūną.“
Grupės įspūdžius galėsite sekti portale Delfi, kur Audra atvirai pasakoja, ką tenka patirti, dalinasi nuotraukomis bei vaizdo įrašais.
