Niekas Denpasare nepasilieka, vos lėktuvas nusileidžia, žmonės iš karto mauna kuo toliau į salos gilumą.
Denpasaras yra svarbiausias salos miestas, bet tuo pačiu nemylimiausias ir net nekenčiamiausias. Vietiniams jis visų pirma kelia nemalonias asociacijas dėl čia įsikūrusių valdiškų įstaigų, kuriose visada laukia ilgos eilės ir visokie nemalonumai. Na žinote: mokesčių inspekcija, visokie žemėtvarkos reikalai, notarai, daktarai ir panašiai. O turistai Denpasaro nemyli, nes sako, kad jame absoliučiai nėra ką pamatyti ir ką veikti. Tie, kurie iš anksto nepasidomi ir nusprendžia čia pasilikti dienai ar dviem – po to keiksnojasi ir sako, kad tik sugaišo savo brangų atostogų laiką.
Denpasaro jūs tikrai nepamatysite nei viename Balį reklamuojančiame klipe. Gal nebent atvirkščiai – antireklamoje. Nes kur čia bepasisuksi – visur rasi kokią nors didesnę ar mažesnę problemą. Kai turizmo srityje dirbančių žmonių ėmiau klausinėti, ką jie rekomenduoja pamatyti ar aplankyti Denpasare, man pasiūlė vienintelį dalyką: sako – apsipirkinėk, nes čia yra daug gerų parduotuvių.
Aš tikrai nuoširdžiai stengiausi rasti kokių nors įdomybių ir pramogų Denpasare, bet man labai, labai sunkiai sekėsi. Taigi nusprendžiau aplankyti tradicinį turgų pavadinimu „Badung“. Taip jį vadina vietiniai, o aš dar pavadinčiau smardžiuoju turgumi. Iš tikrųjų, vos privažiavus prie turgaus, labai nustebino ryškus, nemalonus kvapas, kuris, tiesą sakant, neprimena turgaus, nes visi turgai turi savo tokį nemalonų kvapą, bet šitas turgus smirdi kaip tvartas.
Aš maždaug keturiasdešimt minučių sugaišau, kol išsiaiškinau, kas čia taip stipriai smirdi. Pasirodo, bent jau taip sakė vietiniai pardavėjai, ne patį maloniausią kvapą greičiausiai skleidžia iš sojos pupelių gaminamo fermentuoto tofu sūrio skystis. Mane tai lengvai šokiravo, nes aš labai mėgstu tofu. Bet pas mus lietuviškose parduotuvėse jis tikrai niekada nesmirdi. Matyt jie naudoja kažkokį rimtesnį raugą ar kažką panašaus.
Pats turgus tikrai labai didelis, išsidėstęs per 4 pastato aukštus. Dauguma pardavėjų čia nekalba angliškai, bet tai nėra problema. Jokiame turguje kalba nėra problema, tereikia parodyti prekę, kurios tu nori, mokėti rodyti pirštais skaičius ir suderėti kainą.
Kaip visada, visame pasaulyje, jeigu esi vietinis – apsipirkinėti šitame turguje yra be galo pigu. Taip pigu, kad net juokinga. Bet jeigu esi turistas – tau galioja kitos, stipriai padidintos kainos. Aišku, jeigu netingi gali derėtis, siūlyti savo sumą. Bet tam prireiks laiko.
Dabar grįžkime ten, kur kiekvieną rytą apsipirkinėja geriausių Balio salos restoranų, kavinių ir viešbučių šefai. Anot pardavėjų, savo patiekalams jie būtent čia atvyksta ieškoti geriausių gabalėlių mėsos, žuvies ar paukštienos.
Aš nežinau, kaip jums, bet man dažniausiai pati nemaloniausia turgaus dalis būna visokių mėsų skyrius, nes čia būna ir daugiausiai kvapų, ir daugiausiai nemalonių vaizdų. Štai šiame turguje ant prekystalio išdėliotos vištų galvos, kitos įdomios vištų dalys ir pačios vištos, žinoma.
Prie kito stalo ponia ruošia karvių nosis – valo nuo plaukelių, kad mėsytę būtų galima iš karto įmesti į puodą ir išsivirti sau skaniausią sultinuką. Karvių nosys, anot pardavėjos, labai tinka sriubai ir troškiniams. Tik reikia jas gerokai pavirti ant silpnos ugnies, kad suminkštėtų. Rekomendavo į puodą įdėti svogūnų, morkų, prieskoninių žolių.
Jeigu kada nors svajojote tapti vegetarais, bet jums nepavyko, aš labai rekomenduoju apsilankyti šiame Denpasaro turguje. Po kai kurių vaizdų, man atrodo, mėsos tikrai niekada nenorėsite valgyti.
Kaip man aiškino vietiniai, geresnio turgaus jūs nerasite visame Balyje. Todėl žmonės čia atvyksta iš visų populiarių kurortų, iš kaimų, iš džiunglių. Tai svarbus prekybinis objektas visoje saloje.
Kaip atrodo šis turgus, Balio sostinė ir paplūdimys, kuriame ilsisi patys baliečiai pamatysite naujausioje „Orijaus kelionės“ laidoje.
