Marijanai pasibaigus sekė serialas „Tiesiog Marija“, kurį mes, į paauglius pretenduojantys vaikučiai, vadindavome prostamarija. Jį mano amžiaus žmonių karta žiūrėjo dar taip pat nuoširdžiai, tačiau vėliau rodomų marimar, marijų mercedes, delabarjo ar lederbarjo jau nebemačiau, nes įžengiau į paauglystę ir draugai bei mergos ėmė rūpėti labiau. Tačiau serialai savo padarė – jie privertė Meksikos pavadinimą įsirėžti į smegenis ir kartas nuo karto pagalvoti apie ją.
Ir galiausiai – pernai į ją nuvykti, o šiemet jos pasiilgti ir prisiminti. Nors žiema jau perėjo į antrą savo pusę, tačiau pavasaris dar ne ant nosies, kad ir kaip jo norėtųsi. O ką daryti jei nebegali iškentėti? Galima nuvykti į Meksiką. Dabar ten yra puikiausias oras. Vos dešimt valandų skrydžio, iš kurio nors Vakarų Europos miesto ir jūs jau mėgaujatės vasara.
Tiesa, šiemet skrydžių bilietai yra kiek brangesni nei pernai. Pernai, po pandemijos laikotarpio atsigaudinėjantis aviacijos sektorius kažkiek nusimetė kainas ir buvo galima pagauti visai gerų dealų. Dabar, kai žmonės keliauja kaip pasiutę, skrydžių kainos yra šoktelėjusios. Kita vertus, sako, jog lietuviški atlyginimai taip pat yra šoktelėję, tai, kaip vidutinio intelekto žmonės sako – tas ant to. Žodžiu, šiais laikais beveik visi to norintys gali atostogauti Meksikoje.
O maloni vasara apgaubia keliautoją vos išlipus iš lėktuvo ir žinant, kad tokiame ore praleisi artimiausią savaitę ar dvi, tampa gera gera. Mums nusileidus populiariausio šalies kurorto Kankuno oro uoste jau buvo beveik vidurnaktis, tačiau oras buvo toks šiltas ir švelnus, kad galutinai suvokiau, jog nepatinka man nei tie keturi metų laikai, nei tuos visus laikus turintis Lietuvos klimatas. Aš noriu visada gyventi vasaroje, žiemos pasiilgdamas tik retais kartais, po kurių pasipurtyčiau, pažvelgčiau pro langą ir suprasčiau, kad ir tas trumpas ilgesys jau išnyko. Sulig kiekvienais metais žiemos nemėgstu vis labiau. Nesakau, kad noriu gyventi būtent Meksikoje, bet amžinoje vasaroje – tikrai. ir sąnariams, sako, geriau.
