Priežastis, kodėl taip smarkiai sumažėjo prašymų išduoti Šengeno vizą, yra aiški: daugumos Šengeno šalių sienos trečiųjų šalių piliečiams buvo uždarytos.
Pavyzdžiui, 2021 metais Rusijos piliečius turizmo tikslais priėmė tik kelios Šengeno šalys, įskaitant Estiją, Graikiją, Vengriją ir Slovėniją.
Kas penktas prašymas išduoti Šengeno vizą – iš Rusijos
Rusai padavė beveik penktadalį visų prašymų išduoti Šengeno vizą: 18,3 proc. visų 2021 metais pateiktų prašymų buvo gauti ir išnagrinėti Šengeno šalių konsulatuose ir kitose vizų išdavimo vietose Rusijoje.
Iš viso Rusijos piliečiai pernai pateikė 536 241 prašymą išduoti Šengeno vizą, tačiau ikipandeminiais 2019 metais buvo sulaukta 4,1 mln. prašymų daugiau. Įdomu tai, kad praėjusiais metais Šengeno prašymų buvo paduota net mažiau negu 2020 metais, kai COVID-19 apribojimai buvo pasiekę piką (beveik 654 tūkst. prašymų).
Be Rusijos, į pirmąjį penketuką šalių, padavusių daugiausia prašymų išduoti Šengeno vizą, su dideliu atotrūkiu pateko Turkija (272 tūkst. prašymų), Ukraina (194 tūkst. prašymų), Saudo Arabija (173,5 tūkst.) ir Marokas (157 tūkst.).
Kurios šalys išdavė rusams daugiausia Šengeno vizų?
Tarp šalių, išdavusių Rusijos piliečiams daugiausia Šengeno vizų, yra Graikija (179 tūkst. vizų), Ispanija (beveik 71 tūkst. vizų), Italija (66 tūkst. vizų), Suomija (46,5 tūkst. vizų) ir Vengrija (apie 36 tūkst. vizų).
Išaugo daugkartinių vizų dalis
Išryškėjo ir viena tendencija: daugumą visų Rusijos piliečiams išduotų Šengeno vizų sudarė daugkartinės vizos – beveik 88 proc.
Šis rodiklis yra dar didesnis nei prieškriziniais 2019 metais (82,6 proc.) ir 2020 metais (78,6 proc.).
Tačiau padaugėjo ir atmestų prašymų. 2021 metais ne visiems Rusijos piliečiams į pasą buvo įklijuotas lipdukas, suteikiantis teisę patekti į Šengeno zoną: rusams buvo išduota beveik 514 tūkst. Šengeno vizų, o atmestų prašymų rodiklis siekė 3,2 proc.
Palyginus su ankstesniais dvejais metais, atmestų prašymų procentinė dalis padidėjo: jei 2019 metais tokie prašymai sudarė tik 1,5 proc. visų paraiškų, tai 2020 metais – 2,6 proc., o 2021 metais, kaip jau minėta, 3,2 proc. (iš viso 16,8 tūkst. paraiškų).
Galima daryti prielaidą, kad dvigubai daugiau prašymų negu 2019 metais buvo atmesta dėl pandeminių apribojimų ir uždarytų sienų: daugelis Europos šalių neįsileido Rusijos piliečių, kurie norėjo atvykti tik turistiniais tikslais (tokių šalių yra ir 2022 metais, pvz., Vokietija).
Šengeno vizos buvo išduodamos tik dėl svarbių priežasčių: jei pareigūnams kildavo abejonių dėl kelionės pagrįstumo, jie vizos neišduodavo.
Šengeno vizos dažniausiai neišduodamos Sirijos piliečiams: 2021 metais buvo atmestas kas antras šios šalies piliečio prašymas.
Rusijos piliečiams sudėtinga išvykti į Europą
Ekspertų teigimu, 2022 metais padėtis su Šengeno vizų išdavimu Rusijoje vargu ar pagerės.
Nelikus tiesioginių skrydžių į Europą, blokuojant Rusijos bankų mokėjimo korteles ir galiojant kitoms išorinėms sankcijoms, Rusijos piliečiai turi nedaug galimybių išvykti į Europą. Atitinkamai prašymų išduoti Šengeno vizą taip pat bus mažiau.
