„Turėjome atšaukti daugybę skrydžių, nes mums, kaip ir visai Europos oro linijų pramonei, trūksta darbuotojų“, – „Bloomberg“ sakė „Lufthansa“ atstovas spaudai.

Tuo pat metu Europos oro linijų bendrovės skuba papildyti savo maršrutų tinklą naujomis kryptimis ir skrydžiais, nes paklausa nuolat auga. Gegužės mėn. „Lufthansa“ generalinis direktorius Carstenas Spohras teigė, kad oro transporto bendrovė „išbris iš krizės“, kai COVID grėsmė atslūgs, tačiau paaiškėjo, kad krizės padariniai vis dar turi įtakos vežėjo vasaros planams. Oro uostai ir oro linijų bendrovės pandemijos metu sumažino darbo vietų skaičių ir dabar stengiasi rasti naujų darbuotojų.
Frankfurto oro uosto operatorė „Fraport AG“ taip pat įspėjo, kad dėl darbuotojų trūkumo „Lufthansa“ gimtasis oro uostas gali veikti lėčiau.

Dėl sunkios oro transporto bendrovės padėties keleiviai labai nusivylę. Apie naujausias problemas pranešė „Delfi“ skaitytojas:

Siaubinga patirtis Frankfurto oro uoste

Skridome atostogų iš Talino su persėdimu Frankfurte. Birželio pirmąją mūsų „Lufthansa“ lėktuvas pakilo iš Talino oro uosto. Viskas buvo gerai. Frankfurte turėjome pusantros valandos tranzitui, po to turėjome skristi galutinio atostogų tikslo link. 16.00 val. prasidėjo įlaipinimas. Lėktuvas užsipildė gana greitai, visi buvo pasiruošę išskristi... Tada buvo paskelbta, kad turime atlikti „programinės įrangos atnaujinimą“ ir dėl to mūsų skrydis atidėtas neribotam laikui. Taigi laukėme. Tai užtruko valandą, paskui dar valandą. Tada mūsų skrydis buvo atšauktas.

Lufthansa

Viename didžiausių Europos oro uostų mums niekas nedavė jokių nurodymų, ką daryti toliau. Kur eiti? Ką daryti su oro uoste įsigytais neapmuitinamų prekių rinkiniais? (Jie atsidūrė šiukšlių konteineryje. Verta paminėti, kad ten viskas labai brangu – už pusės litro butelį vandens reikia mokėti 5 eurus!)
1,5 valandos klaidžiojome po oro uostą, bet niekas iš darbuotojų negalėjo mums padėti. Buvome siuntinėjami iš vieno terminalo į kitą, kol kažkas pasakė, kad turime palikti oro uostą ir eiti pro pagrindinį įėjimą prie vienintelio veikiančio „Lufthansa“ aptarnavimo skyriaus. Kadangi tą dieną buvo atšaukti keli skrydžiai, mes įstrigome beprotiškai ilgoje eilėje keturioms valandoms! Prieš pat vidurnaktį mums buvo įteikti taksi bei viešbučio kuponai, ir mes išvykome iš oro uosto. 7 val. ryto grįžome ten, kad gautume bilietus naujam skrydžiui. Vėl laukėme eilėje 1,5 valandos.... Ir tada mums pranešė, kad šią savaitę į mūsų norimą kryptį nėra skrydžių. Jokių skrydžių! Po nedidelio šoko nusprendėme būti lankstūs ir ėmėme teirautis, ar įmanoma nuskristi į kitas netoliese esančias vietas. Bet ne, jokių skrydžių niekur nebuvo. Galiausiai nusprendėme skristi į Veneciją, iš kurios jau patys pasirūpinome taksi, autobuso ir traukinio bilietais, kad galiausiai pasiektume kelionės tikslą. Tačiau mūsų skrydis į Veneciją taip pat vėlavo, todėl pavėlavome į traukinį ir turėjome pirkti naujus bilietus. Tai, kas įvyko, galima pavadinti visišku chaosu. Į užsakytą viešbutį galiausiai atvykome tik po 28 valandų.

Foto: Scanpix

„Lufthansa“ atstovai į visa tai galėjo atsakyti tik tiek: „Na, jūs turite bilietus į Veneciją“ ir „Nepateikus kvitų niekas negrąžinama“. O kas mums grąžins prarastas 28 valandas? Aptarnavimas buvo nesuvokiamas. Dar prieš kelerius metus „Lufthansa“ buvo labai geros reputacijos oro linijų bendrovė, tačiau nuo šios dienos daugiau niekada neskrisiu šia oro linijų bendrove. Dar niekada nesijaučiau toks bejėgis kaip šios kelionės su „Lufthansa“ metu.