Daugiau nei 30 šalių jau paskelbė apie savo oro erdvės užvėrimą Rusijos lėktuvams. Maskva, savo ruožtu, sureagavo analogiškai. Rusijos civilinės aviacijos administracija pareiškė, kad šalies oro erdvė tampa uždara ne mažiau kaip 37-ies šalių oro vežėjams. Erdvė virš Ukrainos, Moldovos ir kai kurių Baltarusijos regionų taip pat išlieka uždaryta, rašo cnn.com.

Taigi, jei tektų kalbėti apie trumpalaikę perspektyvą, nusimato skrydžių atšaukimai ir maršrutų nukreipimai kitomis trajektorijomis. Deja, tikėtinos ir ilgalaikės pasekmės turizmo pramonei. Tuojau sužinosite, kodėl.

Pakilus degalų kainai, pabrangs ir lėktuvų bilietai

Praeitą savaitę pasaulinės žalios naftos kainos pašoko iki daugiau nei 110 dolerių už barelį. Tokią tendenciją galima paaiškinti investuotojų baime, kad dėl konflikto Ukrainoje inicijavimo Rusijos energijos eksportas bus arba apribotas, arba išvis sustos.

Visgi ne tik dėl kainos šuolio kelionės atsieis brangiau. Reikia turėti omeny, kad dėl būtinybės apeiti Rusijos oro erdvę galimai pailgės maršrutai, todėl degalų reikės daugiau. Didesni kaštai neabejotinai atsispindės bilietų kainose.

Remiantis stambiausios Europos aviakompanijos „Lufthansa“ išplatintu pranešimu, būtinybė aplenkti Aziją pareikalaus papildomos milijoninės sumos per mėnesį. Ketvirtadienį, komentuodamas įmonės pajamų tendencijas, „Lufthansa“ vyr. finansininkas Remco Steenbergenas nurodė, kad vežėjas bus priverstas branginti bilietus, kad sugebėtų kompensuoti išaugusias degalų kainas ir kitas išlaidas.

Pakilusios bilietų kainos gali privesti prie poreikio mažėjimo, o šitokia tendencija labai nepalanki visai pramonei, turint omenyje, kad reikia atsitiesti po pandemijos nulemtų nuostolių, nekalbant jau apie infliaciją.

Būgštavimai dėl saugumo gali nulemti poreikio sumažėjimą

Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA) perspėjo apie didžiulę riziką, kylančią prie Ukrainos sienos priartėjantiems civiliniams orlaiviams. Prie rizikingų priskiriama ir oro erdvė virš Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos bei Moldovos.

EASA padvigubino perspėjamosios zonos plotą aplinkui Ukrainą, nes baiminamasi vidutinio nuotolio raketų, pasiekiančių ir kontroliuojamąją oro erdvę.

„Rizika siejama ir su tyčiniu nusitaikymu, ir su klaidomis identifikuojant civilinį orlaivį“, – teigiama agentūros pranešime.

Dar niekas nepamiršo Malaizijos lėktuvo numušimo virš rytinio Ukrainos pakraščio 2014-aisiais ir tąkart žuvusių 298 žmonių, todėl į EASA įspėjimą nebus pažiūrėta pro pirštus. Kaip teigia katastrofos tyrėjai, lėktuvą numušusi raketa atskriejo iš Rusijos priešlėktuvinės gynybos 53-iai brigadai priklausiusio leidimo įrenginio.

Daugeliui potencialių turistų ir lėktuvų įgulų narių, ganėtinai įbaugintų koronaviruso keliamos grėsmės, mintis apie paskraidymą greta konflikto zonos gali būti suvis nepriimtina.

„Tikėtina, kad tos kelionės, kurių tikslai – netoli Rusijos esantys miestai, taps ypač nepaklausios: piliečiai bijo atsidurti netoli karo zonos, nors toji baimė ir neracionali, turint omenyje pranešimus, kad iš Rusijos pusės jokios grėsmės nekyla“, – kanalui CNN sakė Olivieris Ponti, įžvalgų ir analitinių sprendimų įmonės „ForwardKeys“ viceprezidentas.

„Veikiausiai teks stebėti akivaizdų JAV rinkos nusigręžimą nuo pasiūlymų keliauti ne tiktai į Rytų, bet netgi ir į Vakarų Europą“, – pridūrė jis.

COVID-19 niekur nedingo, o dėl pabėgėlių krizės padėtis gali pablogėti

Vis dar gyvename pasaulinės pandemijos sąlygomis – paisydami konkrečiose šalyse galiojančių taisyklių, įpareigojimų kur nors atvykus laikytis karantino ir t .t. Turizmo agentūros ragino valdančiuosius atšaukti su COVID-19 siejamus keliaujant taikomus suvaržymus – juk toms visuomenėms, kurių piliečiai masiškai pasiskiepijo, buvo žadėtas grįžimas prie įprasto gyvenimo. Deja, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau ima skelbti, kad Ukrainoje susidariusi padėtis ir dėl jos įvyksianti pabėgėlių krizė paspartins koronaviruso plitimą.

„Kai tik įvyksta toks visuomenės supurtymas ir milijonai žmonių turi keliauti iš šalies, infekcinių ligų plitimas suintensyvėja“, – nurodė Mike‘as Ryanas, PSO ekstremaliųjų sveikatos situacijų programos direktorius.

„Žmonės susitelkia būriais, jie yra streso būsenos, negali nei tinkamai maitintis, nei išsimiegoti. Jie tampa imlūs įvairiems poveikiams, pirmiausia, užkratams. Todėl ligų plitimas suintensyvėja“, – paaiškino jis.

Kaip skelbia Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR), daugiau nei 2 mln. žmonių jau buvo priversti palikti savo šalį, o jei konfliktas nesiliaus, pabėgėlių skaičius artimiausiomis savaitėmis išaugs iki 4 mln. Dėl galimo viruso išplitimo kaimyninėse valstybėse, jų vyriausybės gali nepademonstruoti entuziazmo švelninti dėl COVID-19 įvestus apribojimus, todėl jie ir toliau sunkins situaciją turizmo sektoriuje.