Kelionės – vienas prioritetų
Lankstus darbo grafikas ir galimybė dirbant keliauti bei pamatyti svečius karštus darbuotojams jau tampa svarbiu kriterijumi renkantis darbdavį. Motyvacinės kelionės stiprina esamų darbuotojų lojalumą ir leidžia kolektyvui tapti artimesniais. Į tokią kelionę su bendradarbiais vykusi Ieva Tervydavičienė, dirbanti UAB „Inter-Silo“, sako, kad įmonės užsakyta Kalėdinė–Naujametinė kelionė į Egiptą suteikė daug gerų emocijų ir patirčių, leido pailsėti prieš naujus darbingus metus, todėl norėtų, kad tokios kelionės su bendradarbiais įmonėje būtų organizuojamos kasmet.
„Idėja išvykti ir visiems kartu pailsėti pasiteisino su kaupu, įmonės komanda sustiprėjo, susivienijo, pamatėme ir susipažinome vieni su kitais ne tik darbinėje aplinkoje. Kelionės metu mūsų didelė grupė lankė žymias vietas – keliavome į Kairą pamatyti piramidžių, aplankėme Luksorą, plaukėme jachta ir nardėme net 5 metrų gylyje, važiavome safari ir keliavome į Hurgadą“, – įspūdžiais dalijasi I. Tarvydavičienė.
Kelionių dirbant ir bendrų kolektyvo išvykų idėjas karantinas dar labiau paskatino, nes daugelis suprato, kad sėkmingai dirbti galima iš bet kurio pasaulio kampelio, o bendros komandos kelionės suteikia neišdildomų įspūdžių. Tyrimas rodo, kad į „darbostogas“ nori išvykti ir vyresni respondentai: 68 proc. 40–49 metų ir 58 proc. 50–59 metų amžiaus darbuotojų. Daugelis darbuotojų darbo vietą renkasi atsižvelgdami ir į įmonės siūlomas papildomas naudas.
„Kelionių panorama“ vadovė Kristina Graužinienė teigia, kad dažniausiai tokios išvykos trunka 3–7 dienas, o vidutinė vienam žmogui skiriama suma siekia 300–600 eurų.
Vis daugiau įmonių keliauja
Keliones įmonės neretai išnaudoja ne tik darbuotojų poilsiui ir komandos formavimui, tačiau ir su darbu susijusiems posėdžiams, kuriuos pasikeitusi aplinka tik papildo. Įmonių išvykos dažniausiai būna dviejų tipų – kai vykstama tik pailsėti arba kai vykstama dirbti ir tuo pačiu pailsėti, pažinti naują kraštą. „Darbostogos“ pasitarnauja kaip erdvė metiniams rezultatams pristatyti ar kurti įmonės strategiją.
„Po pirmojo karantino, atsidarius valstybių sienoms, pastebėjome padidėjusią komandinių „darbostogų“ paklausą. Daugeliui įmonių teko išmokti dirbti nuotoliniu būdu, todėl ir vėliau jos drąsiai išbando laikiną „ofiso“ perkėlimą svetur. Tokių kelionių užklausų padaugėjo apie 4–5 kartus lyginant su 2020 metais. Beveik visos įmonės, išbandžiusios šią motyvacinę priemonę, grįžta kasmet su naujomis užklausomis“, – sako K. Graužinienė.
Iš tokių kelionių įmonės gauna didelę naudą: kelionės skatina vienas kito pažinimą ir bendravimą neformalioje aplinkoje, o bendri kelionės įspūdžiai ilgai nepasimiršta bei kursto komandinę dvasią visus metus. Be visa to, aplinkos pakeitimas gali suteikti įkvėpimo darbuotojams ir padėti augti. Pasak K. Graužinienės, dažnai atsidūrus naujoje aplinkoje galima pamatyti tiek save, tiek kolegas iš kitos perspektyvos.
Pandemija įmonių maršrutus pakoregavo
Kiekviena „darbostogų“ kelionė – skirtinga: kai kurios įmonės kelionę dovanoja klientams kaip atlygį už gerą darbą ir „tryliktąjį atlyginimą“, o kai kurioms kelionė – darbinė sesija, kurią papildo pramogos, todėl į tokią kelionę gali būti pakviesti ne visi įmonės darbuotojai, o tik vadovai ar kai kurie skyriai.
„Darbostogų“ paketus sudarome individualiai kiekvienam klientui, pasiūlydami geriausiai jam tinkantį variantą. Įmonėms svarbu, kad kelionės smulkmenomis ir patogumu būtų visapusiškai pasirūpinta – užsakyti skrydžių bilietai, kambarių rezervacija, keleivių pervežimais, vizomis, maitinimu, o darbuotojai galėtų susitelkti į suplanuotą veiklą ir pailsėti“, – teigė K. Graužinienė.
Pandemija kiek pakoregavo ir tokių kelionių kryptis – užuot „darbostogoms“ rinkęsi tolimas keliones, dabar klientai labiausiai domisi artimesnėmis valstybėmis, kur su pandemija susijusi tvarka būtų labiau pažįstama ir aiški. Pasak K. Graužinienės, keliones į Meksiką, Tailandą ar Balio salą pakeitė išvykos į Europos Sąjungos šalis – Tenerifę, Graikiją, Portugaliją.
