– Po Lietuvą keliaujate jau daugiau nei dešimt metų. Kas padeda neprarasti entuziazmo? Ar dar yra, kas jus nustebintų?

Lietuva nėra tokia maža, kaip gali pasirodyti pažiūrėjus į žemėlapį. Pirmuosius metus tiesiog magėjo apvažiuoti kuo daugiau lankytinų vietų, nufotografuoti ir turėti jas savo fotografijų „kolekcijoje“. Vėliau pastebėjau, kad objektai keičiasi: atvykęs į tą patį miestelį po trejų ar penkerių metų randi atnaujintas viešąsias erdves, įrengtą paplūdimį ar sporto aikštyną, senas apgriuvęs dvaras pasipuošęs restauruotais fasadais ir jį jau galima apžiūrėti iš vidaus, o į piliakalnį pakloti nauji laiptai ir pastatytos informacinės lentos. Smagu stebėti šiuos pokyčius ir juos fiksuoti.

– Ką tik išleidote trečiąjį atnaujintą bestseleriu tapusio kelionių vadovo „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“ leidimą. Kaip manote, kur slypi jo sėkmė?

– Sėkmė slypi detalėse. Pirmiausia, šis leidinys – išsamiausias kelionių vadovas, jame publikuojama informacija apie 1500 lankytinų vietų. Yra iš ko rinktis! Kiekviena iš šių vietų priskirta konkrečiam maršrutui ir pažymėta jo žemėlapyje. Kiekviename maršrute – nuo 20 iki 30 ar daugiau objektų. Todėl skaitytojai gali atsirinkti, kuriuos maršruto objektus aplankyti.

Antra, daugelis objektų iliustruoti geros kokybės nuotraukomis, šalia teksto matomas ir objekto vaizdas. Tai padeda „keliauti“ dar namuose, o nuvykus – lengviau surasti ir atpažinti knygoje aprašytą vietovę.

Trečia, leidinys yra modernus – prie objektų aprašymų pateikti QR kodai su aktyviomis interneto nuorodomis ir GPS koordinatėmis. Taip keliautojai gali gauti daugiau informacijos tiesiai iš objekto valdytojo svetainės, o suvedę koordinates – neklaidžiodami atvykti į reikiamą vietą. Todėl leidinio informacija greitai nesensta ir juo galima naudotis tiek kaip enciklopediniu žinynu namuose, tiek kaip ekskursijos gidu kelionėje. Teko girdėti, kad šia knyga noriai naudojasi ir televizijos viktorinų, protmūšių klausimų kūrėjai.

Foto: Asmenininis albumas

– Ar sudėtinga parengti tokį kelionių vadovą? Akivaizdu, kad reikia suvaldyti labai didelį kiekį informacijos.

– Taip. Gal todėl ir konkurentų jis neturi... Prie leidinio parengimo vienaip ar kitaip prisideda labai daug žmonių – ne tik leidyklos darbuotojai, bet ir savivaldybių specialistai, turizmo informacijos centrų, saugomų teritorijų atstovai, pačių objektų valdytojai. Aš labai dėkingas visiems, kas geranoriškai bendradarbiauja, būdami „vietoje“ patikslina faktus ir informuoja apie tuos pokyčius, kuriuos jau minėjau. Pastaraisiais metais Lietuva itin sparčiai keičiasi: daug objektų remontuojama, pritaikoma lankyti turistams, atidaromi nauji muziejai, pažintiniai takai, apžvalgos aikštelės. O kai kurie objektai išnyksta iš turizmo žemėlapio...

– Kaip nusprendėte, kad laikas „Įdomiausias keliones po Lietuvą“ pristatyti ir stalo žaidimo formatu?

– Iš tiesų žaidimas turėjo pasirodyti dar pernai, bet 2020 metų pavasarį užklupus koronaviruso pandemijai tapo visiškai neaišku, kaip gyvensime ir keliausime. Tad pernai išleidau tik nedidelės apimties „kišeninį“ stalo žaidimą. Žmonės jį noriai pirko ir žaidė, tad šiemet jau buvau padrąsintas išleisti ir didelį pažintinį geografinį stalo žaidimą.

Kas keliauja – žino, kad ne mažesnį malonumą nei pati kelionė teikia jos planavimas ir laukimas. Paprastai šeimoje kelionę suplanuoja vienas iš tėvų, o vaikai nekantraudami laukia išvykos dienos. Tad stalo žaidimas leidžia visai šeimai smagiai „pakeliauti“ po Lietuvą dar neišėjus iš namų, o gal net ir pasirinkti naują kelionės kryptį.

– Papasakokite apie savo sukurtą stalo žaidimą. Kuo jis išskirtinis?

– Žaidimą kūriau kelionių vadovo pagrindu, norėjau, kad jis taip pat būtų solidus, informatyvus. Pavyko pagaminti didžiulę, net 68 × 47 cm formato, lentą su Lietuvos žemėlapiu, kuriame pavaizduota 400 miestų ir miestelių bei lankytinų vietų. Jie sujungti tikrą Lietuvos kelių tinklą atspindinčiais žaidimo takeliais – čia rasite ir autostradas, ir paprastus kelius, ir tris šalyje veikiančius vandens keltus. Žaidimo lenta moko pažinti savo kraštą, įsiminti, kur yra vienas ar kitas miestelis, objektų kortelėse publikuojama vietovės nuotrauka ir trumpas aprašymas.

– Kaip vertinate dabartinį Lietuvos turizmą? Kokia šiuo metu yra situacija jūsų, kelionių po Lietuvą eksperto, akimis?

– Rengiant šių metų kelionių vadovą, teko daug bendrauti su lankytinų vietų šeimininkais. Smagu, kad koronaviruso pandemiją, karantiną atlaikė daugelis turizmo objektų ir vasarą pasiruošę vėl priimti turistus. Liūdnesnė tuos objektus supančios infrastruktūros situacija – susitraukė nakvynės ir maitinimo, pramogų paslaugos. Ypač gaila smulkių šeimų verslų provincijoje: mažų kavinaičių, kepyklėlių, suvenyrų ir rankdarbių parduotuvėlių, kurios labai pagyvindavo to miestelio ar lankytinos vietos veidą. Ne visos jos išgyveno. Žinoma, puodelį kavos galima nusipirkti pakelės degalinėje, maisto prekių parduotuvėje ir net miestelių aikštėse per karantiną pastatytuose automatuose, bet tai ne tas pats. Sugrįžti į prieš pandemiją buvusį lygį prireiks ne vienų metų: vėl iš miestų keliausime į provinciją, negalėdami palikti vietiniams gyventojams pinigų, kurių ten labai trūksta.

Foto: Asmenininis albumas

– Į kurias šalies vietas norisi vykti laisvalaikiu? Kas yra jūsų „perliukai“ Lietuvoje?

Šiais metais stengiuosi pasiekti atokius, Lietuvos pasienyje esančius rajonus, neskubėdamas apvažiuoti jų lankytinas vietas, pasivaikščioti po etnokultūrinius kaimus, paieškoti pasislėpusių gamtos paminklų. Pastaroji mano kelionė – į toliau nuo Trakų miškuose snaudžiančius Kalvių, Klepočių, Lieponių, Tiltų kaimus.

O vietovės, į kurias norisi grįžti vėl ir vėl, – Dreverna, Svencelė, Ventės ragas. Taip pat Vištytis ir jo apylinkės – kasmet gruodžio pradžioje su draugais ten važiuojame pasitikti žiemos. Ir, žinoma, vaizdingos gimtinės apylinkės aplink Jiezną – nuo Aukštadvario besidriekiantis kalvotas ir ežeringas kraštovaizdis, baidarininkų pamėgta Verknės upė ir visai šalia esantis Birštono kurortas. Čia miela sugrįžti bet kuriuo metų laiku.