Laisvėjant karantinui visi sektoriai laukia verslui išgyventi būtinų atlaisvinimų. Ne išimtis – ir atvykstamojo turizmo sektorius, kuris pranašauja gana prastus metus, jei nesikeis dabar galiojanti atvykimo į šalį tvarka. Šiuo metu tiek Lietuvos gyventojams, tiek užsieniečiams atvykus iš užsienio taikoma 10 dienų izoliacija, kuri gali būti sutrumpinta, ne anksčiau kaip 7-ą izoliacijos dieną savo lėšomis atlikus COVID-19 (PGR) tyrimą ir gavus neigiamą rezultatą. Jeigu asmuo paskiepytas pagal vakcinos apraše nurodytą skiepijimo schemą arba sirgo COVID-19 ir nuo diagnozės patvirtinimo (kai buvo gautas teigiamas tyrimo rezultatas) praėjo ne daugiau kaip 180 dienų, izoliuotis atvykus iš užsienio nereikės, taip pat neprivalės turėti neigiamo tyrimo rezultato. Visą išimčių dėl tyrimų ar izoliacijos sąrašą galite rasti ČIA.

Taigi kyla klausimas, kodėl turint neigiamą tyrimo rezultatą būtina izoliuotis? Anot NVSC, inkubacinis COVID-19 ligos periodas trunka 14 dienų, todėl net ir gavus neigiamą rezultatą visiškai nusiraminti grįžus iš užsienio negalima, nes rizika, kad liga pasireikš vėliau, išlieka. Tokių atvejų, kai grįžusiems su neigiamu tyrimo rezultatu vėliau diagnozuota COVID-19, NVSC duomenimis, nuo šių metų pradžios užfiksuota 466. Daugiausia susirgusių lankėsi Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Švedijoje. Kas savaitę užfiksuojama nuo 13 iki 37 įvežtinių COVID-19 atvejų. Pastarosiomis savaitėmis galima įžvelgti tokių atvejų mažėjimo tendenciją, kuri matoma šiame grafike:

Foto: NVSC nuotr.

Anot Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentės ir „Estravel“ direktorės Žydrės Gavelienės, duomenys rodo, kad įvežtinių atvejų kiekis sudaro apie tik apie 1–2 proc. visų atvejų. Be to, įvestas reikalavimas atvykstantiems, kurie nėra pasiskiepiję ar persirgę, turėti neigiamą testo rezultatą. Todėl vakar ekonomikos komiteto posėdyje, kuriame buvo aptariami atlaisvinimai su Galimybiu pasu, ji teigė, jog Lietuva diskriminuoja į šalį atvykstančius turistus.

„Jei Galimybių pasas suteikiamas turintiems neigiamą testo rezultatą asmenims ir jie laikomi saugiais, kyla klausimas, kodėl į Lietuvą atvykęs asmuo, turintis neigiamą testo atsakymą, vistiek privalo izoliuotis 10 dienų. Ar tai nėra diskriminacija? Daugybė ES šalių netaiko reikalavimo izoliuotis asmenims, atvykusiems su neigiamu testo rezultatu, pvz., Graikija, Ispanija, Lenkija, Kipras, Prancūzija ir kitos. Mūsų siūlymas būtų į Lietuvą atvykusiems ne tik bet kuria vakcina paskiepytiems ar persirgusiems, bet ir turintiems neigiamą testo rezultatą asmenims netaikyti izoliacijos reikalavimo“, – teigė Ž. Gavelienė.

Žydrė Gavelienė

Remiantis apgyvendinimo įstaigų statistika, 2019 metais 40 proc. Lietuvos atvykstamojo turizmo srauto sudarė ne iš ES šalių atvykę asmenys – daugiausia iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Ž. Gavelienė atkreipė dėmesį, jog šiose valstybėse dažniausiai skiepijama vakcinomis, kurios Lietuvoje nėra laikomos pakankama sąlyga atvykti be testo ir izoliacijos.

„Galime sakyti, kad iš esmės šiuo metu esame visiškai nepatraukli šalis atvykti šių šalių gyventojams. Kai kurios ES šalys, pavyzdžiui, Estija, Graikija, paskiepytus šių šalių gyventojus įsileidžia be saviizoliacijos. Be to, net ir ES šalyse šiuo metu visiškai vakcinuota mažiau nei 20 proc. populiacijos. Tad vien skaičiuojant matematiškai atvykstamojo turizmo srautų potencialas, vertinant dabartinius taikomus reikalavimus, šią akimirką sudaro apie 10 proc. 2019 metų srauto“, – Delfi sakė Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė.

Anot pašnekovės, svarbu ir tai, kad kai kurios valstybės jau yra aiškiai paskelbusios, kada atsiveria turistams, laukia jų bei vykdo aktyvias reklamines kampanijas (pavyzdžiui, Kipras, Graikija), taip pat planuoja kompensuoti (pavyzdžiui, Prancūzija) ar jau kompensuoja (Madeira) PGR testus turistams.

„Šiame kontekste Lietuva tampa dar labiau nekonkurencinga atvykstamojo turizmo aspektu. Pernai mūsų atvykstamąjį turizmą didele dalimi gelbėjo Baltijos burbulas, tačiau šiemet ir jo nėra, o derybos dėl jo vyksta lėtai. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje atvykstamojo turizmo sezonas itin trumpas (iš esmės gegužė–rugsėjis), tad, skubiai nesušvelninus reikalavimų ir garsiai apie tai nepaskelbus, rizikuojame šį sezoną turistų iš užsienio beveik nesulaukti“, – įspėjo Ž. Gavelienė.

Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas Udrius Armalis vakar ekonomikos komiteto posėdyje teigė, jog atvykstamojo turizmo srautų visiškai neturėsime, nes pralaimėsime konkurencinę kovą prieš kitas šalis.

„Atvykstamojo turizmo nėra ir greičiausiai nebus šiais metais, nes niekas nenorės važiuoti į Lietuvą, jei reikės karantinuotis. Kas norės važiuoti į ne pirmo prioriteto šalį, kuri net neduoda signalo, kad laukia turistų? Daug šalių atšaukia saviizoliacijos reikalavimą, be to, skelbia aiškią žinutę, kad jeigu turistas koronavirusu susirgs atvykęs į šalį, bus padengtos visos jo saviizoliacijos, maitinimo, o prireikus ir gydymo išlaidos. Prašome ministerijos parengti planą, numatantį, kas bus, jei atvykęs turistas susirgs Lietuvoje, – kas padengs gydymo, saviizoliacijos išlaidas“, – sakė U. Armalis.

Udrius Armalis
Foto: DELFI / Rafael Achmedov

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis posėdyje teigė, kad visi sprendimai priklauso nuo epidemiologinės situacijos: „Sukūrėme grupę, kuri peržiūri saviizoliacijos reikalavimus, bet reikia bendro, o ne tik skirtingų ministerijų sutarimo. Iš ekonominės pusės, žinoma, reikia atlaisvinti atvykimo reikalavimus, iš epidemiologinės pusės – yra tam tikrų grėsmių.“

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė teigė, jog atvykstamasis turizmas yra auka saugantis nuo mutacijų plitimo.

„Kalbant apie PGR testą ir kad nereikalaujama izoliuotis, epidemiologiškai tai yra pats rizikingiausias aspektas, nes atvykdamas žmogus dar gali neturėti simptomų ir net testas gali neužfiksuoti, o atvykus iš užsienio gali būti įvežtas mutavęs virusas. Pasaulyje atsiranda vis daugiau naujų viruso mutacijų, vakcinos jas mažiau veikia, todėl mes turime maksimaliai saugotis, nes išplitus mutacijoms galime turėti gerokai nejuokingą situaciją, kai nebeveiks vakcinos ir dėl turizmo vėl turėsime smarkiai riboti visą ekonomiką. Turime susitaikyti. Skirtingų valstybių ekonomikos skirtingai priklauso nuo atvykstamojo turizmo, Lietuvoje ta priklausomybė yra šiek tiek mažesnė, ir tai yra auka saugantis nuo mutacijų, kurios labai intensyviai plinta ir yra gerokai pavojingesnės“, - posėdyje sakė viceministrė.

Delfi kalbintas Udrius Armalis į šį viceministrės teiginį atsakė retoriniu klausimu: „Jeigu pasakyta, kad turizmas aukojamas dėl visuomenės sveikatos, tai kur tada parama merdinčiam turizmo verslui?“

Živilė Simonaitytė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas