Ką bendro turi Arabijos Lorensas, Mata Hari, Levas Tolstojus ir Marlene Dietrich? Jie buvo vieni garsiausių XX amžiaus figūrų – ir jie visi yra važiavę garsiuoju Rytų ekspresu. Traukinys „Orient Express“ XIX amžiaus pabaigoje sujungė Paryžių ir Stambulą, savo puošniuose vagonuose veždamas aukštuomenę, prezidentus, menininkus ir... šnipus. Kodėl traukinys tapo toks garsus, apipintas intrigomis ir apgaubtas paslapties šydu? Vien ištaręs „Rytų ekspresas“ nusikeli į kelionę laiku, į auksinį kelionių amžių, į nespalvotą kiną, kur savo kupė cigarečių dūmuose skęsta Marlene Ditrich, dar vieną šampano taurę užsisako Honore de Balzacas.
Romanas su traukiniu
Rytų ekspreso istorija prasidėjo 1860-aisiais, kai visuotinis turizmas dar vargiai egzistavo. Daugelį metų tik itin turtingi žmonės galėjo sau leisti keliauti per Europą. Nors geležinkeliai buvo pradėti eksploatuoti XIX amžiaus pirmoje pusėje, jie buvo purvini, nepatogūs ir vyko trumpais maršrutais, nekirsdami valstybių sienų. Žmonėms vis daugiau keliaujant, pradėjo rastis prabangių viešbučių. Turtingos Belgijos bankininkų Nagelmackersų šeimos atžalai George’ui kilo geniali mintis į vieną stebuklą sujungti viešbučius ir... traukinius. Neplanuotai George’ą šeima išsiuntė į JAV, kad jaunasis milijonierius pamirštų nesėkmingą romaną, ir tai padėjo – per ilgas atostogas Amerikoje George’as įsimylėjo. Tačiau jo meilės objektas buvo ne moteris. Tai buvo traukiniai.
Kol Europos keliautojai glaudėsi suodinuose traukiniuose, amerikiečiai jau pradėjo keliauti „Pullman“ vagonais, pavadintais jų kūrėjo George’o Pullmano garbei: jie buvo panašūs į viešbučio kambarį, čia dirbo draugiški darbuotojai, kurie rūpinosi keleivių patogumu. Ir juose buvo tai, ko neturėjo europiniai traukiniai, – lova. Grįžęs į Europą Nagelmackersas nepasitenkino vien nukopijuoti miegamųjų traukinių idėjos. Jis norėjo sukurti ką nors visiškai naujo: prabangią kelionių patirtį ir traukinį, kuris iš Paryžiaus nuvežtų iki tuomečio Konstantinopolio, dabar Stambulo, nesustodamas ties sienomis. Norėdamas tai įgyvendinti, jis kreipėsi į Belgijos karalių Leopoldą II. Karalius buvo pagarsėjęs kaip geležinkelio entuziastas, turėjo šeimos ryšių su galingiausiais Europos monarchais ir padėjo traukiniui be trukdžių kirsti karalysčių sienas.
Šnipų ekspresas
1883 metais traukinys išvyko į pirmąją kelionę, spaudos pakrikštytas „Orient Express“ pavadinimu. Jis nebuvo panašus į jokį kitą traukinį, kuris kada nors važiavo Europoje. Vietoj suodžių ekspresas blizgėjo nupoliruotu medžiu, inkrustuotu prancūzų stiklo dizainerio René Lalique kurtais ornamentais naujuoju „art nouveau“ stiliumi, sienų apmušalais iš „Gobelins“ manufaktūros (geriausia, kas tuo metu buvo Prancūzijoje), aksominėmis užuolaidomis iš Italijos, pliušinėmis sėdynėmis, turėjo lovas su šilko paklodėmis, o šampanas buvo pilstomas į krištolo taures. Traukinio restorane buvo tiekiamos austrės ir ikrai, o muzikantai keleiviams dainuodavo serenadas Rytų ekspresui kertant sienas. Tai buvo svaiginanti naujovė, tiesa, viena kelionė traukiniu kainavo ketvirtadalį vidutinių prancūzų metinių pajamų.
Per daugelį metų keitėsi traukinio maršrutai, bet visuomet kelionė juo žadėjo žavesį ir intrigą. Tai iš dalies lėmė savotiška klientūra – šnipai. Bėgant metams traukinys buvo pramintas Šnipų ekspresu, nes agentams buvo labai patogu juo keliauti per įvairias šalis, šiuo traukiniu per savo europines gastroles keliavo ir šokėja, žymioji Vokietijos šnipė Mata Hari. Traukinys traukė ir išgalvotus šnipus, pavyzdžiui, Džeimsas Bondas traukinio stogu laipiojo filme „Iš Rusijos su meile“.
Kelionė, kurioje žmogžudystė įskaičiuota į kainą
Šiandien šis traukinys yra žinomas kaip Agathos Christie romano „Žmogžudystė Rytų eksprese“ siužeto vieta, beje, autorė šiuo traukiniu keliavo 1928-aisiais ir tai buvo jos pirma solo kelionė į užsienį. Traukinyje tikrai įvyko bent viena žmogžudystė, kai 1950-aisiais, kirtus tunelį, jame buvo aptiktas Amerikos jūrų atašė kūnas, tačiau žmogžudystė taip ir liko neišnarpliota. Parašyti garsųjį detektyvą A. Christie įkvėpė garsus incidentas, kai dėl pūgos traukinys įstrigo Turkijos kalnuose ir stovėjo šešias paras! Tai buvo ilgiausias vėlavimas visoje traukino istorijoje ir, sakoma, skirtingai nei dabar, niekas neprašė kompensacijų, nesipiktino, o mėgavosi gyvenimu ir puikia kompanija traukinyje. Juk traukinys ir išgarsėjo dėl savo išskirtinių asmenybių, kurių buvo galima čia sutikti. Karalius Leopoldas jame turėjo asmeninį vagoną, skirtą tik savo meilužei, o dainininkė Josephine Baker sykį surengė improvizuotą koncertą sužeistiems keliautojams, kai traukinyje buvo detonuotas sprogmuo. Čia Rytų ekspreso istorija turėtų baigtis. 1977 metais jis grįžo iš paskutinės savo kelionės – legendinę ikoną ant ratų nužudė vis pingantys lėktuvų skrydžiai. Bet tai nėra prabangiosios pasakos pabaiga.
Vieno turiningiausių pasaulio žmonių rankose
Toliau Rytų ekspreso istorija tęsėsi vos pernai mirusio amerikiečių milijonieriaus Jameso Sherwoodo iš garsių aludarių Ginesų šeimos dėka. Iš pradžių ponas Sherwoodas įsigijo garsųjį „Hotel Cipriani“ viešbutį Venecijoje, o minties apie prabangų turizmą įkvėptas Monte Karlo aukcione už daugiau nei 113 tūkst. dolerių – du pirmos klasės 1920-ųjų miegamuosius vagonus. Jam prireikė penkerių metų ir 31 milijono dolerių, kad surinktų 23 originalius traukinio vagonus, kurie priklausė garsiems traukiniams, tokiems kaip „Le Train Bleu“ ar „Rome Express“, ir buvo išsibarstę visoje Europoje. Sherwoodui pavyko atstatyti 18 vagonų, likusius panaudojo dalims. Apie tai, kaip ieškojo garsiojo Rytų ekspreso traukinio pėdsakų ir sukūrė visą turizmo imperiją, verslininkas 2012-aisiais išleido knygą.
Atgaivintas „Orient Express“ vėl atgimė 1982-aisiais, kai pirmą sykį po pertraukos išvažiavo iš Viktorijos stoties ir vežė romantikos pasiilgusius keliautojus iš Londono į Veneciją. Atgaivintas traukinys pavadintas „Venice Simplon-Orient-Express“. Sherwoodo kompanijai, vėliau pasivadinusiai „Belmond“, priklausė geriausi pasaulio traukiniai, viešbučiai, jachtos ir kruizai, ir ji neseniai buvo parduota Prancūzijos prabangos prekių koncernui „LVMH Moët Hennessy Louis Vuitton“ už maždaug 3,2 mlrd. dolerių. Taip Rytų ekspresas atiteko turtingiausiai Prancūzijos šeimai Arnault, valdančiai garsiausius prekių ženklus, tokius kaip Givenchy ar Hermès.
Traukinio vadovas Bruno Janssensas pasakoja, kad pastaruoju metu traukinyje matė rašytoją JK Rowlingą, Julią Roberts, Johną Travoltą, ir, aišku, legendinio Erkiulio Puaro vaidmens atlikėją Davidą Suchetą. „Amelijos iš Monmartro“ režisierius šį traukinį pasirinko garsiųjų „Chanel Nr. 5“ reklamai, kurioje nusifilmavo prancūzų kino žvaigždė Audrey Tatou. Iki šiol šio garsiojo traukinio vardas traukia filmų kūrėjus – priešų porą metų prasirodė nauja „Žmogžudystės Rytų eksprese“ ekranizacija su Johnny Deppu ir Penelope Cruz.
Trys nauji „art deco“ stiliaus šedevrai
Pasak „Boutique Travel“ įkūrėjos, kelionių dizainerės Ajos, „Venice Simplon-Orient-Express“ šiemet važiuos iki lapkričio ir siūlys keliolika maršrutų. Kartą per metus vykdoma ir garsioji istorinė šešių dienų trukmės kelionė Paryžius–Stambulas. Dar galima suskubti į išvažiuojantį šių metų traukinį garsiuoju maršrutu rugpjūtį, yra likusios kelios kajutės, kitaip teks kelionę atidėti 2022-iesiems.
Tačiau kiti, trumpieji maršrutai, rengiami dažniau, ir juose vietų galima gauti lengviau, tik šias keliones taip pat reikia užsakyti iš anksto. Populiariausias maršrutas – vieną naktį trunkantis iš Londono į Veneciją. „Art deco“ prabanga alsuojantis traukinys keleivius veža per svaiginančius Europos kraštovaizdžius, neaplenkdamas tikrų miestų legendų – Paryžiaus, Insbruko ir Veronos. Keleiviai, vykstantys kryptimi iš Italijos į Londoną, nustemba, kai Paryžiuje į traukinį pakraunamos neįprastos dėžės. Pasirodo, jose asmeniškai Paryžiaus platformos vadovui pristatomi šviežiai sugauti omarai, kurie patiekiami vėlyviesiems keliautojų pusryčiams. Tai – ne tik paprasta kelionė traukiniu, bet ir visas ritualas: šampanas įlipus, trijų patiekalų pietūs, prabangi keturių patiekalų vakarienė, pusryčiai į lovą, o atsisveikinant – popiečio arbatėlė ir putojantis angliškas vynas.
Šių metų sausį „Belmond“ kompanija pranešė apie keturis naujus traukinio maršrutus visoje Europoje, kurie drieksis per Italiją, Šveicariją, Belgiją ir Olandiją. Pirmą kartą į traukinį bus galima įlipti Romoje, Florencijoje, Ženevoje, Briuselyje ir Amsterdame. Europos „Grand Tours“ pavadinti maršrutai po koronaviruso lemtos metų pertraukos keliautojus sugrąžins į legendines aukso amžiaus keliones. Naująjį sezoną pristatomi ir trys nauji „grand suites“ numeriai (iš viso jų traukinyje bus šeši). Jie pavadinti miestų, įkvėpusių jų „art deco“ dizainą, – Vienos, Budapešto ir Prahos – pavadinimais ir įkurti seniausiame traukinio vagone, pastatytame 1926 metais. „Grand suites“ numeriai spinduliuoja prabanga, turi savo vonios kambarius su dušais, dvigulėmis lovomis ir svetainę su grindų šildymu. Be abejo, kiekvienas iš didžiųjų numerių turi savo liokajų ir jame be ribų liejasi šampanas.
Pasak kelionių dizainerės Ajos, Kelionei Rytų ekspresu teks pasiruošti – vakarienei privalomas kostiumas ir suknelė, tačiau daugelis nesikuklina ir pasipuošia „black tie“ kodu. „Traukinyje niekada nesijausite persipuošę, dažnai keliautojai jį renkasi iškilmingai progai – vestuvių metinėms, medaus mėnesiui ar gimtadieniui. Ir, tiesa, džinsai traukinyje uždrausti, nors jie ir vyresni už Rytų ekspresą visu dešimt metų“, - atskleidžia išskirtinių kelionių organizatoriaus „Boutque Travel“ įkūrėja Aja.
