Skiepai nuo koronaviruso yra ne tik pirmo būtinumo apsauga nuo koronaviruso, bet ir puikus pagalbininkas, norint prikelti visuomeninio maitinimo, nakvynės ir prekybos vietas. Tą suprato Jungtinių Arabų Emyratų verslininkai ir tuo stengiasi pasinaudoti.

„Gali manęs nebijoti, aš jau paskiepytas“, – reklamuojasi pardavėjas Abdul-Basir iš legendinio Aukso turgaus Dubajuje. Ir kviečia užeiti į savo nedidelę papuošalų parduotuvę, kurioje dar ir kvepalais prekiauja. Man nespėjus prisėsti, vyras jau traukia savo medicinos knygelę, kiša rodyti gydytojos parašą ir antspaudą, kad jau tikrai gavo abu skiepus. Jis toks laimingas, tarsi būtų laimėjęs loterijoje ir rankose laikytų laimingąjį bilietą.

Bet panašiai ir yra. Beveik metus pono Abdul parduotuvėlė merdėjo, trūko klientų, nebuvo pajamų, o reikėjo mokėti už nuomą ir maitinti savo šeimą. Visos santaupos baigėsi, nebėra ką nusiųsti giminaičiams į gimtąjį Afganistaną. Reikia iš naujo užsidirbti. Pardavėjas sako, kad daug šiuo metu į turgų atvykstančių turistų bijo eiti į mažas parduotuves, prašo pardavėjų prekes išnešti į lauką. Ir net pačiupinėti rankomis papuošalus atsisako, neuosto kvepalų mėginėlių. Viskas dėl baimės užsikrėsti, todėl Abdul ir giriasi tuo skiepu. „Tai būdas privilioti žmones, ir jis labai veiksmingas“, - sako jis.

Panašiai nutiko ir tinkliniame libaniečių restorane „Al Safadi“, kur gėrimus atnešęs padavėjas puolė puikuotis, kad jis ir jo kolegos jau paskiepyti nuo koronaviruso. „O jūs, ar jau gavote skiepus?“ - šis paklausė manęs. Teko gėdingai nusukti akis į šoną ir prisipažinti: „Ne, dar ne, mano šalyje ilgos eilės, tenka laukti“.

Vaikinas itin sudėtingu vardu Ubaidualahas (rašyboje gali būti paklaida) sako, kad girtis skiepais sugalvojo ne jis pats, tai restorano vadovų sumanymas. Tokiu būdu bandoma parodyti, kad šioje vietoje valgyti saugu. „Labai daug žmonių klausdavo, ar pas mus niekas neserga, ar visi gerai jaučiamės. Klientai nenori vakarienės metu užsikrėsti, tai normalu. Todėl dabar iškart pasakome, kad mes nebebijome viruso“, - aiškina jis.

Dubajaus viešbučiai taip pat imasi panašios taktikos. Visų pirma jie reklamuojasi, kad yra nuolat dezinfekuojami – ne tik bendrosios patalpos, bet ir kiekvienas kambarys atskirai. Tai pažymima specialiais lipdukais, kuriuos atvykę svečiai randa ant durų. Tai tarsi kokia banderolė ant butelio. Atskirai apie dezinfekavimą pažymimi ir tam tikri daiktai kambariuose. Pavyzdžiui, televizoriaus distancinio valdymo pultelis, stiklinės, klozeto dangtis.

Priimdami svečius apie gautus skiepus pasigiria ir viešbučių darbuotojai. „Dalis mūsų virėjų ir kambarių tvarkytojų jau paskiepyti, visi kiti eilėje“, - didžiuodamasis sako prabangaus viešbučio „TAJ Dubai“ administratorius. Tarp viešbučių vyksta tyli konkurencinė kova, kurie bus pirmieji, paskiepiję visą personalą – tie galės girtis, kad yra patys saugiausi. „To klausia labai daug klientų, todėl skubame, kaip tik galime“, - paaiškino mane priėmęs viešbučio atstovas.

Tai tik keli iš daugybės epizodų nutikusių naujajame Dubajuje. Sakau „naujasis“, nes miestas stojasi ant kojų ir dideliais žingsniais atsigauna po visų per praėjusius metus pasauliui tekusių iššūkių. Turtingoji Emyratų valdžia puikiai supranta, kad norint iš ligos patalo prikelti pagrindinį jų maitintoją – turizmą, teks nemažai pavargti. Bet atrodo, kad jie nenusiteikę delsti ir imasi veikti iškarto. Skiepai – puikus to pavyzdys. Dešimtys didelių ir mažų Dubajaus klinikų dirba tuo klausimu, skiepija visus savo rezidentus ir piliečius. Ne vienas vietos lietuvis jau taip pat giriasi nemokamai gavęs skiepus.

Oficialiais kovo 25 dienos duomenimis, Jungtiniuose Arabų Emyratuose jau suleista beveik 7,5 milijonų dozių, o pilnai paskiepyti yra 2,2 milijonų žmonių. Tai sudaro daugiau nei 22 procentus visų šalyje reziduojančių ir gyvenančių asmenų.

Šiuo metu šioje šalyje naudojami trijų rūšių skiepai: kiniškas „Sinopharm“, rusiškas „Sputnik V“ ir mums jau puikiai pažįstamas „Pfizer-BioNTech“.

Kaip man aiškino skiepytis jau buvę lietuviai – daugeliu atvejų klinikose yra leidžiama pasirinkti, kurio gamintojo skiepo žmogus pageidauja. „Pasiskambini, užsirašai, nueini ir viskas. Paprasčiau nebūna“, - pasakojo Dubajuje gyvenanti stiuardesė Agnė, jau gavusi abi dozes.

Jai antrina ir kita tautietė, privati sporto trenerė Aistė. „Labai paprasta su tais skiepais, gauna visi, kas nori, bet aš atsisakiau“, - neslepia ji. „Kol darbui netrukdo, kol klientai priima ir niekas nevaržo laisvės – nesiskiepysiu“, – sako užsakymų kiekiu nesiskundžianti lietuvė. Jos nuomone, daug Emyratuose reziduojančių ir čia dirbančių žmonių buvo tiesiog priversti vakcinuotis dėl darbo pobūdžio. „Mano žiniomis, didelės įmonės darbuotojams iškėlė tokias sąlygas: arba privalomai kiekvieną savaitę darytis PCR testus, arba pasirašyti skiepui. Todėl daugelis ir rinkosi nesikankinti su tais testais“, - aiškina Aistė, dirbanti pati sau ir nepriklausoma nuo didelių įmonių. Beje, lietuvė pastebi, kad daugelis jos klientų – jau taip pat turi skiepus. „Jie jaučiasi apsaugoti, todėl iš manęs neprašo“, – džiaugiasi ji.

Emyratai apskritai koronaviruso pandemijos metu bando sukurti labai saugios šalies įvaizdį. Ir tai jiems visai neblogai išeina, nepaisant to, kad užsikrėtimų skaičius šalyje vis tiek išlieka gana žymus. Tai viena iš nedaugio pasaulio vietų šiuo metu masiškai priimanti atvykėlius. Tačiau, kaip pabrėžia šalies valdžia, jie tai daro atsakingai – iš kiekvieno šalį aplankyti sumaniusio žmogaus yra reikalaujama neigiamo COVID-19 testo. Tą testą reikia parodyti prieš sėdant į lėktuvą bet kurioje pasaulio vietoje. Ar jūs skrisite iš Lietuvos, aš ir Frankfurto, ar iš Stambulo – paprašys tokio dokumento. Jeigu neturite – į lėktuvą nepateksite.

Įdomu tai, kad atvykus į Dubajaus oro uostą – to dokumento jau niekam nereikia, nes čia jums privaloma tvarka atliks dar vieną, papildomą testą, kaip saugumo, kad nesergate garantą. Geras dalykas – jis visiškai nieko nekainuos. Ir padarytas testas niekaip nevaržys jūsų laisvės. Oro uoste padaro, užsirašo jūsų telefono numerį ir pasako, kad atsakymas ateis po dienos. „O kol gausiu atsakymą, turiu sėdėti viešbučio kambaryje?“, - paklausiau testą atlikusio vaikino. „Ne, gali daryti ką nori“, - atsakė šis. Po dienos, kaip ir buvo žadėta, į telefoną atkeliavo SMS žinutė, su pranešimu, kad mano testo atsakymas yra „neigiamas“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (189)