Pasaulis ir ypač Kinija jau žinojo apie SARS-CoV-2 greitai plintantį virusą ir skelbė grėsmingus skaičius bei perspėjimus, bet europiečiai dar nejautė jokios grėsmės ir tikėjo, kad ši pandemija mūsų nepasieks ir nepalies. Tokios buvo iliuzijos, tačiau realybėje žaibiškai į mūsų kasdienybę papildė žodžiai: koronavirusas, pandemija, karantinas ir gyvenimas pasikeitė iš esmės, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Visame pasaulyje įvedus didžiulius apribojimus, keliautojai suprato, kad išvykas į tolimas egzotines šalis teks atidėti. Kad keliavimas tarp Europos šalių nebėra toks paprastas ir savaime suprantamas dalykas, kad pasaulis ir aplinka diktuoja naujas sąlygas.
Apie tai, kaip keičiasi turizmas Lietuvoje dalinasi „Windbiketours.com“ gidė ir įkūrėja Vilmantė Matutienė.
– Kaip manote, ar keisis keliautojų įpročiai po pandemijos?
– Jau praėjęs sezonas parodė, kad pasibaigus karantinui lietuviai iš karto pradėjo keliauti. Kelionių aistra išlieka. Keičiasi kelionių kryptys ir laikas. Birželio viduryje pasibaigus pirmojo karantino laikotarpiui dauguma norėjo pakeisti aplinką, pakeliauti ir atsikvėpti po patirto streso. Kelionių krypčių nebuvo daug, tad atidarius Baltijos šalių kelionių burbulą turistai atrado artimiausius kaimynus, jų paplūdimius ir kultūrinį paveldą.
Lietuviai mielai vyko į Latviją, Estiją, Lenkiją. Pavyzdžiui, Jūrmaloje vasarą aplink girdėjosi tik lietuviškai kalbantys žmonės. Tą teigia ir patys latviai. Nemažai kaimyninių šalių gyventojų atostogas leido pas mus Lietuvoje. Šios tendencijos išliks ir šias metais, nes saugių kelionių krypčių kol kas nėra daug. Reikia tikėtis, kad bus saugu keliauti ES viduje. Dar kurį laiką tolimos, egzotinės šalys nebus pirmame kelionių sąraše.
– Kas dar keičiasi kelionių industrijoje?
– Dominuojanti tema tampa darnus turizmas. Jau ir anksčiau buvo aptariamas darnaus turizmo būtinumas. Tam daug dėmesio skyrė išsivysčiusių turtingų vakarų Europos šalių visuomenės, kurių piliečiai ypač daug keliavo. Organizuojamų kelionių parodų metu tai yra viena iš aktualiausių temų. Ir šiemet numatomoje vienoje didžiausioje tarptautinėje turizmo parodoje Berlyne pagrindinis dėmesys sutelktas į darnų turizmą. Lietuvoje dar nėra daug diskusijų apie tai, bet spaudoje ir internetiniuose portaluose rasite pasvarstymų šia tema.
– Ar galite apibrėžti kas yra darnus turizmas?
– Trumpai apibūdinat, tai yra turizmas, kuris daro minimalų poveikį aplinkai ir gamtai, tačiau teikia darbo galimybes vietiniams gyventojams. Pas mus labiau yra žinomas ekologinis turizmas, tačiau darniojo turizmo sąvoka yra žymiai platesnė ir apima visą turizmo industriją. Šis laikotarpis yra tinkamas atkreipti dėmesį į darnaus turizmo problematiką ir aktualumą mūsų visuomenei.
– Gal galite pateikti konkrečių darnaus turizmo pavydžių?
– Keliaujant pirmiausia reikėtų atsisakyti skubėjimo ir noro kuo daugiau aplankyti ir pamatyti per trumpiausią laiką. Dažnai užsienio turistai skiria vos porą dienų pamatyti Lietuvai. Jie aplanko Vilnių, stabteli Kaune, dieną praleidžia Kuršių nerijoje ir toliau tęsia kelionę Latvijoje. Tokios kelionės metu svečiai neturi daug galimybių giliau pažinti kraštą, jo išskirtinumą, kultūrinį ar kulinarinį paveldą. Mažoms vietinėms bendruomenėms tai nekuria naujų darbo vietų ir pridėtinės vertės.
Todėl noriu paskatinti žmones keliauti lėčiau, ne tik mašina ar autobusu, bet dalį kelionės tęsti dviračiu ar pėstute. Išvykos metu užsisakyti vietinio gido paslaugas, apsilankyti vietiniuose restoranėliuose, kavinėse ar užsukti pas žveją kiekvieną dieną rūkantį žuvį, ragauti tipinius krašto patiekalus ir gėrimus. Aplankyti krašto muziejus, išbandyti vietinių gyventojų siūlomas pramogas.
– Ar Jūs teikdami turizmo paslaugas įgyvendinate darniojo turizmo principus ?
– Mes jau daugiau kaip dešimtmetį organizuojame išvykas dviračiais ir aktyvias keliones. Dauguma pirmą kartą išgirdę apie tokias keliones mano, kad jos skirtos tik jauniems ir labai sportiškiems žmonėms. Tokių išvykų dalyvių amžius nuo 4 iki 90 metų. Dalis kelionės vyksta dviračiais arba pėstute, dalis autobusu. Taip keliaudami svečiai labai geriau pažįsta kraštą, gamtą, pabendrauja su vietiniais žmonėmis.
Praėjusią vasarą vieno turo metu nusileidžiant nuo molingo kalno taip apsivėlė dviračių ratai, kad negalėjome vykti toliau. Užsukus į artimiausią sodybą mūsų laukė maloni staigmena. Vietinis gyventojas, ne tik pasirūpino vandeniu ir visom priemonėm nusiplauti dviračius, bet ir aprodė savo ekologinį ūkį, mus visus pavaišino savo užaugintu melionu, o turistai įsigijo medaus, ir dabar žiemą gerdami arbatą su medumi, prisimena smagų lietingos vasaros dienos nuotykį.
– Kaip manote ar darnus turizmas jau yra išvystytas Lietuvoje?
– Manau, kad einama ta linkme. Pandemija keičia mūsų supratimą apie supančią aplinką ir būtinybę ją tausoti. Lietuvoje apie 50 procentų turizmo sudaro vietinis turizmas. Keliautojai nori pažinti savo kraštą ir jos istoriją. Idėjų kur keliauti ir kaip prasmingai praleisti laiką galime rasti kelionių organizatorių arba turizmo informacijos centrų svetainėse. Yra sukurti nauji pėsčiųjų ir dviračių maršrutai, edukacinės programos, kultūriniai keliai, paslaugų paketai. Kaip pavyzdį galiu paminėti „Vėtrungių kelią“, kuris apjungia visą paslaugų paketą ir išsamiai pristato Klaipėdos kraštą. Kviečiu atrasti naujus keliavimo būdus, remti vietinius verslus bei bendruomenes, pažinti savo krašto istoriją, kultūrinį paveldą bei čia gyvenančius žmones.
– Trumpai apibendrinant, kokie yra darnaus turizmo tikslai?
– Turizmas yra viena sparčiausiai augančių ūkio šakų pasaulyje, kai kuriose valstybėse tai sudaro net iki 40 procentų bendrojo vidaus produkto. Ši ūkio veikla daro poveikį aplinkai ir nebūtinai teigiamą. Galvojant apie pasekmes nustatomi pagrindiniai darnaus turizmo tikslai: tausoti aplinkos išteklius, saugoti kultūrinį paveldą ir kurti socialinę bei ekonominę naudą vietos bendruomenėms patenkinant turistų poreikius. Paimkime paprastą pavyzdį. Grupė turistų autobusu atvykusi į Kuršių neriją gali pietauti vietiniame restorane ar ragauti rūkytos žuvies, bet gali parko aikštelėje valgyti savo atsivežtas dešreles.
