Tačiau kad ir kokia niūri bebūtų realybė, juk aišku, kad kada nors ir vėl galėsime keliauti. Greičiausiai, kaip prognozuojama, po Aziją. Nors niekas dar nepasakys, kokie kelionių požiūriu bus 2021-ieji, rinkos tyrimų įmonė „Euromonitor International“ paskelbė naują tyrimą ir išskyrė 5 dominuojančias tendencijas, matyt, nulemsiančias miesto turizmo specifiką ateityje.
Maršrutai saugiais „kelionių koridoriais“
COVID-19 pandemijos padiktuotos sąlygos paragino šalių vyriausybes imtis labiau integruotų ir bendradarbiavimu pagrįstų kelionių strategijų įgyvendinimo. Atsiveriant valstybių sienoms, pirmaisiais žingsniais kuriant saugius „keliavimo koridorius“ tapo maršrutų išplėtojimas po regioną. Regioniniai partneriai, įprastomis aplinkybėmis laikydavę vieni kitus konkuruojančiomis šalimis, šiuo metu siekia atgaivinti tarptautinių kelionių infrastruktūrą, todėl intensyviai ieško būdų, kaip išplėsti tarptautinio bendradarbiavimo galimybes. Jų tikslas, reikia pasakyti, – ne tik palaikyti ryšį su turistų srautus užtikrinančiomis šalimis, bet ir užkirsti kelią viruso plitimui.
Pavyzdžiui, Honkongo vyriausybė intensyviai diskutuoja „kelionių burbulų“ kūrimo tema: šis klausimas dabar aptarinėjamas su 11 šalių. Neseniai buvo paleista spartaus susisiekimo linija Singapūras–Kinija, skirta itin svarbioms dalykinėms (verslo) kelionėms, kuria naudotis galima tik gavus vietos valdžios leidimą, o prieš išvykstant būtina pasidaryti testą.
Šie ir panašūs projektai rodo, kaip, pritaikius įvairias priemones ir pakoregavus bendrą tvarką, galima sukurti ir poilsinėms kelionėms palankią terpę. Belieka viltis, kad sėkmingai įgyvendinti sumanymai jau greitai taps sektinais pavyzdžiais.
Kelionės po gimtąją šalį
Kadangi artimiausiu gana nesunkiai apibrėžiamu laikotarpiu atvykstamasis turizmas (t. y. kelionės į kitas valstybes) išliks gerokai sutrikdytas, savivaldybių dėmesį patraukė vietinio turizmo (t. y. kelionių po gimtąją valstybę) teikiamas potencialas. Daugelyje turizmo platformų randasi vietos turistams prieinamų nuolaidų, dedamos pastangos juos sudominti. Vietinis turizmas skatinamas ir mažinant mokesčius.
Honkongo gyventojus geriau pažinti gimtąjį miestą kviečia kampanijos „Hello Hong Kong – Holiday at Home“ iniciatoriai. Jie pateikė per 10 tūkst. pasiūlymų, susijusių su mažmeninės prekybos vietų, viešbučių, restoranų, pramogų parkų, taip pat sveikatingumo centrų teikiamomis paslaugomis.
Pietų Korėjoje vietinis turizmas skatinamas per organizuojamas programas, suteikiančias galimybę keliauti poromis arba nedidelėmis grupėmis. Programų sudarytojai orientuojasi į konkrečias amžiaus grupes ir stengiasi pasiūlyti turistams saugių bei turiningų kelionių planų.
Dar didesnis skaitmeninių technologijų įsigalėjimas
Netenka abejoti, kad skaitmeninė pertvarka taps pagrindine atgysiančio turizmo sektoriaus ašimi. Lig šiol skaitmeninės technologijos daugiausia buvo vertinamos kaip patogi kelionės rezervavimo per internetinę platformą priemonė ir agentūros diegė jas kaip inovacijas, leidžiančias lyderiauti rinkoje.
Dėl COVID-19 pandemijos perėjimas prie skaitmeninių technologijų tapo tiesiog neišvengiamu. Be to, kad gerokai supaprastina kelionių planavimo bei rezervavimo procesus, skaitmeninės technologijas leidžia išvengti nebūtinų kontaktų, gerina atliekamų operacijų atsekamumo galimybes, didina išmaniųjų priemonių ir virtualiosios aplinkos teikiamus pranašumus. Štai kodėl pagrįstai manoma, kad jos padės užtikrinti kelionių saugumą.
Kelionių tikslais galinčių tapti miestų kontekste ypač palankiai vertinami Pietų Korėjos miestai. Žinutės, kurią siekia pasiųsti Pietų Korėjos turizmo organizacijos kampanijos „Feel The Rhythm of Korea“ rengėjai, esmę puikiai nusako frazė „mūsų širdys visada atviros“. Stebint jų darbą, tampa akivaizdu, kad Pietų Korėjos miestai laukia, kada pasaulis taps saugus, ir yra pasirengę priimti turistus, kai tik kelionės bus įmanomos.
Atsakingas ir darnusis turizmas taps prioritetiniu tikslu
Globalus sąstingis turizmo sektoriuje suteikė galimybę persvarstyti strategijas ir prioritetus. Pandemija padėjo pamatyti, kad kai kurie ligšiolinės turizmo infrastruktūros aspektai nepasiteisina ilgalaikėje perspektyvoje, ypač didėjant visuotiniam supratimui apie masinio turizmo įtaką klimato kaitai. Vis didesnės svarbos įgyja ekologiniai veiksniai, todėl, sektoriui atsigaunant, centrinę vietą turėtų užimti tokia turizmo plėtros ir planavimo koncepcija, kurią įgyvendinat turizmą pavyktų plėtoti išsaugant natūralią gamtos bei kultūros aplinką.
Atsigavimas per atsparumą
COVID-19 gerokai supurtė turizmo sektorių. Dėl pandemijos teko atšaukti arba nukelti ne vieną grandiozinį renginį, pavyzdžiui, pasaulinę parodą „Expo2020“ ir Tokijo olimpines žaidynes. Tokie megarenginiai tampa galingais ekonominio augimo varikliais, kadangi nuo jų priklauso žmonių pajamos, darbo vietos, įmonių plėtra ir t. t. Štai kodėl prie išryškėsiančių tendencijų tenka priskirti ir atsigavimo per atsparumą strategiją, leisiančią ir vėl organizuoti megarenginius, bet taip, kad jų rengėjams ir dalyviams būtų garantuotas atsparumas išoriniams sutrikdymams.
