Kartais išsimaudyti baseine arba retkarčiais jūroje – ir vėl valgyti valgyti valgyti. Tokie tie žmonės, jų svajonės paprastos.
Mano tikslas – parodyti jums kaip atrodo ir kiek kainuoja tokios amerikietiško stiliaus „viskas įskaičiuota“ atostogos šiame mieste ant Karibų jūros kranto.
Bene labiausiai iškarto sukrečia automobilių nuomos kainos. Štai kodėl daug kas čia visur važinėjasi taksi, arba visai niekur nevažinėja, tiesiog neišlenda iš viešbučio.
150 eurų viena para, 300 eurų už savaitgalį. Tiek kainuoja mažo „Mitsubishi Mirage“ nuoma. Brangokos mašinos čia, Kankune. Bet dar brangesni didieji įspūdingieji viešbučiai.
„Panama Jack Resorts“ – taip vadinasi net ne viešbutis, taip vadinasi visas atostogų pasaulis, į kurį patenki, įžengęs pro vartus. Registratūroje visus atvykusius svečius suženklina specialiomis apyrankėmis, su kuriomis tampama visagaliu svečiu.
Kankuno viešbučiai tikrai primena didelius miestus: turi savo ženklus, žiedines sankryžas, atstumai ir plotai yra milžiniški. Labai daug palmių, baltų pastatų, vieni didesni, kiti mažesni, ir ženklai, ženklai, ženklai.
Sutikta Amerikos lenkė Vanda į šį viešbutį atvyksta jau trečius metus iš eilės, ji be galo patenkinta kaip čia viskas tobula. Vanda ne tik man parodė kelią, kur ieškoti artimiausių valgymo vietų, bet ir atskleidė, kad čia jau buvo sutikusi ne vieną lietuvį.
Kaip mane įspėjo viešbučio personalas – Kankuno viešbučiuose labai daug maisto ir visi poilsiautojai priauga papildomo svorio. Kaip pajuokavo administratorė – kai kas čia tik tam ir atvyksta – daug pavalgyti.
Jau atrodė, kad ir aš nersiu į meksikietišką maisto rojų, bet ne taip viskas greitai. Paaiškėjo, kad pusryčiauti šiame viešbutyje galima bent trijose skirtingose vietose, bet prie įėjimo driekiasi žmonių eilės – nėra laisvų staliukų. Turkijoje to matyti niekada neteko. Darbuotoja ramina nekantruolius, sako, kad laukimo laikas vidutiniškai apie dešimt minučių. Kai kurie svečiai apsisuko ir nuėjo valgyti į kitą vietą. Bet patys atkakliausi toliau stovi ir laukia. Laiko čia visi turi daug, juk visos dienos planas – daug valgyti ir gulėti.
Kai jau gauna savo staliuką, kai jau pagaliau gali patekti artyn maisto, žmonės čia praranda sveiką protą. Braunasi vienas per kitą, stumdosi, kad tik greičiau gautų išsvajotą pusryčių lėkštę.
Kai kurie Kankuno viešbučiai gauna negailestingų atsiliepimų apie tragiškus pusryčius. Amerikiečiai labai priekabūs turistai, jeigu jiems pasirodo, kad maisto buvo per mažai, ar kad porcijos nedidelės – jie iš karto supyksta. Bet apie šitą viešbutį dauguma atsiliepia labai gerai. Vadinasi ir yra gerai, netrukau ir pats tuo įsitikinti.
Valgymas žinoma nuostabus dalykas, daug kam Kankune pats pagrindinis. Tačiau man vis tik labiau rūpi, o kaip atrodo tokios, „viskas įskaičiuota“ vietelės kambariai. Už ką ponai ir ponios moka didelius pinigus. Ar tikrai čia kažkoks stebuklas, kaip rašoma kelionių agentūrų kataloguose. 300 eurų už 1 naktį. Ką už tai gausite? Pamatysite naujausioje „Orijaus kelionės“ laidoje.
