1. Plastikinės kupiūros

Pirmą kartą atvykę į Vietnamą, Kanadą, Australiją, Naująją Zelandiją žmonės nustemba, pamatę, kad vietos valiuta čia plastikinė. Pinigus gamina iš plastiko, nes ši medžiaga ilgalaikė, nebijo purvo, drėgmės, ją lengviau perdirbti, ji ne taip greitai nusidėvi. Bet neverta tikėtis, kad visas pasaulis pereis prie plastikinių pinigų.

Foto: Shutterstock

2. Šviečiančios kupiūros

Pietų Korėjos dizaineriai sugalvojo palengvinti žmonėms mokėjimą tamsoje, pvz., naktį taksi, ir sukūrė šviečiančias kupiūras. Tiksliau, šviečia viršutinė jų dalis, kur specialiais dažais užtepta juostelė – kad ši juostelė šviestų, nereikia nė ultravioletinių spindulių. Skirtingo nominalo kupiūros šviečia skirtingomis spalvomis: 1000 vonų – mėlynai, 5000 – raudonai, 10 000 vonų – žaliai.

3. Monetos su skyle

Danijoje nuo praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio yra monetų su skylute centre. Jas gamina tam, kad neregiai galėtų suprasti monetų vertę. 1, 2 ir 5 daniškų kronų monetos turi skirtingo diametro skylutes.

Foto: Shutterstock

4. Kvadratinės monetos

Aruba ir Bahamų salos – vienintelės pasaulio valstybės, kuriose iki šiol yra kvadratinių pinigų. 50 Arubos centų ir 15 Bahamų centų yra kvadratinės monetos, kurių kampai kiek suapvalinti.

5. Disnėjaus doleriai

Disnėjaus doleriais iš tiesų galima atsiskaityti, nors jie ir atrodo labai žaismingai (ant 1, 5, 10, 50 dolerių kupiūrų pavaizduoti peliukas Mikis, pelytė Minė, šuo Plutas ir kiti, patys suprantate kokie, personažai). Šią valiutą priima pramogų parkuose, specializuotose parduotuvėse, „Disney“ kompanijos laivuose JAV.

Foto: Shutterstock

6. Rojaus akmenys

Šie pinigai beveik išėjo iš apyvartos, naudojami tik kai kurių Mikronezijos genčių. Tai – akmens skridinėliai su skylute per vidurį, jie gali būti nuo 8 cm iki 3,5 m skersmens (toks pinigas svertų apie keturias tonas). Kaip nešiotis šitokio svorio pinigus? Jų nešiotis nereikia. Japo salose tikima žmogaus žodžiu, taigi paprasčiausiai susitariama, kad ponas A sumokės ponui B vienokio ar kitokio dydžio Rojaus akmeniu.

7. Universali tarpgalaktinė kvazivaliuta

Kad ir kaip keistai skambėtų, Nacionalinio kosminio centro ir Lesterio universiteto mokslininkai sukūrė valiutą „Quid“ būsimiems keliautojams po kosmosą. Tarpgalaktiniai pinigai – apvalios monetos iš perregimo polimero su spalvotu centru. Jiems neturi pakenkti didžiulis slėgis, o jie patys irgi niekam nepakenks. 2007 „Quid“ monetos vertė – apie 8,68 euro.