Šiaip džiugina, kad tokių viskuo nepatenkintų piliečių yra vos keletas, skirtingai nuo pavasario ir pirmosios COVID-19 bangos, kuomet buvo manoma, jog būtent keliautojai ir kalti dėl šio viruso platinimo bei atvežimo į Lietuvą. Ir iš dalies tuomet jie buvo teisūs. Tačiau, skirtingai nei žiema kelininkus, pandemija pasaulį užklupo tikrai netikėtai bei nepasiruošusį. Vieni dėjo skersą ir pasileido bėgti lūžtančiu ledu į jau seniai suplanuotas savo atostogas, nors tuomet valstybių sienos jau užsidarinėjo ir po to teko tik verkti prašant Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos kažkaip juos iš ten pargabenti. Tuo tarpu kiti, įskaitant mane, į kelionę jau buvo išvykę gerokai prieš virusui išplintant už Kinijos ribų arba dar nepasiekus Europos. Bet kažkaip grįžome patys, sienos užsidarė ir prasidėjo aviacijos sektoriaus krachas.

Pasaulis dar niekada nebuvo matęs tiek nutupdytų lėktuvų bei izoliuotų valstybių. Kiekviena iš jų su virusu tvarkėsi ir tebesitvarko skirtingai. Vienos jų yra labiau priklausomos nuo turistų, kitos mažiau. Vienų tautų mentalitetas vienoks, kitų kitoks. Vienos turi stiprią sveikatos apsaugos sistemą, kitos – vos stovinčią ant kojų. Todėl kiekviena skirtingai sprendė ir tebesprendžia sienų atidarymo klausimą.

Kadangi gerai susitvarkėme su pirmąja banga, vasarą lietuviams nevaržomai buvo galima keliauti vos keleta krypčių Europoje – ten, kur sergamumas yra žemesnis arba bent jau panašus į mūsų. Toks sprendimas buvo gana logiškas ir tokiu būdu turistai didelės grėsmės savo šaliai nekėlė. Juolab, kad tuomet ir Lietuvoje vyko renginiai su daugiau nei 1000 žmonių, tai pavieniai keliautojai čia mažiausiai kliudė.

Tačiau tuomet Lietuvoje prasidėjo tikras šou ir rudenį virusas jau aktyviai cirkuliavo viduje. Dėl to kaltas tapo mūsų pačių judėjimas, būriavimasis, atsipalaidavimas bei prastas Sveikatos ministerijos reagavimas. Bet dabar ne apie kaltų ieškojimą.

Rugsėjį-spalį vis daugiau ir daugiau šalių, kurios sėkmingiau tvarkėsi su pandemija, pradėjo atdarinėti savo sienas. Viena iš tokių tapo Meksika, kuri iš turistų neprašė ir iki šiol neprašo nieko – nei neigiamo testo, nei karantino, nei sveikatos draudimo. Žodžiu, keliauji taip, lyg senais gerais laikais. Tuo tarpu Lietuva palengvino sąlygas keliautojams ir sutrumpino karantiną grįžus nuo 14 iki 10 dienų, o jeigu nenori karantinuotis – užtenka pasidaryti testą ir gauti neigiamą atsakymą.

Taigi išvykau į Meksiką ir ten pabuvęs dvi savaites nuskridau į JAV, kur irgi neprašė jokio testo bei nereikėjo karantinuotis. Grįžau gruodžio 3 dieną, iš karto pasidariau testą privačioje klinikoje už 75 eurus ir per pusdienį gavau neigiamą atsakymą. Taigi mano karantinas baigėsi.

Gruodžio 20 d. vėl sugalvojau išmauti iš Lietuvos ir atradau dar vieną nuostabią kryptį, kuri nieko nereikalauja – Turkiją.

Ir būtent čia sunervinau gana daug lietuvių. Nežinau, gal todėl, kad visiems neblogai pažįstama šalis ar dauguma jau pavargo nuo karantino bei tapo pikti. Baigdamas šitą ilgą litaniją galiausiai paaiškinsiu, kodėl kelionės yra pakankamai saugus reikalas.

• Kiekvieną dieną, net ir šiuo metu, pasaulyje įvyksta apie 70 tūkst. skrydžių. Prieš pandemiją buvo apie 100 tūkst. Tokio stipraus mechanizmo kaip aviacija nesustabdys net ir jokios pandemijos. Pasaulis kaip skraidė, taip ir toliau skraidys. Tik mums dabar atrodo, kad niekas nekeliauja. Keliauja dar ir kaip. Turkijoje kyla pilni lėktuvai, Meksikoje ir JAV, kiek mačiau, taipogi. Todėl nereikia smerkti pavienių keliautojų, nes skirtingai nuo pavasario, problema jau tapo kiekvienos valstybės vidiniu reikalu, o ne turistų atvežtomis lauktuvėmis.

• Keliautojai dažniausiai turi įveikti nemažai saugumo kriterijų, norėdami kažkur nuvykti. Arba grįžus į savo šalį įrodyti, esą sveiki.

• Situacija visame pasaulyje yra daugiau mažiau visur geresnė nei Europoje bei Lietuvoje. Europa šiuo metu yra labiausiai degantis regionas. Kituose žemynuose padėtis gerėja arba nėra tokia tragiškai pavojinga.

• Lėktuvai yra viena saugiausių transporto priemonių koronaviruso laikais. Visi ekspertai vienbalsiai sutinka, jog tai yra „very safe“. Oras lėktuvuose yra puikiai filtruojamas H.E.P.A filtrų, kurie naudojami ligoninėse. Taip pat žmonės sėdi vienas už kito. Daug kur (tai pastebėjau Meksikoje ir JAV) iš pradžių sodinami paskutinių eilių bilietus turintys asmenys, o paskutiniai – sėdintys priekyje. Išleidžiami taip pat pagal eiles ir jeigu neišgirsti savo eilės numerio, negali net atsistoti. Taip susidaro mažesnės eilės. Tuo tarpu visuose oro uostuose laukimo salėse yra palikta kas antra laisva kėdė, kad žmonės išlaikytų atstumus.

• Jeigu pykstame ant keliautojų, kad šie nesolidarizuojasi su visais kartu ir nesėdi tarp keturių sienų, tai pritariu. Aš, manau, kad elgiuosi gana egoistiškai bei savanaudiškai, tačiau tokiu atveju turėtume laikyti pyktį ant Uhano gyventojų, kurie paskleidę virusą visam pasauliui, dabar linksminasi klubuose taip, lyg nieko nebūtų įvykę.

• Ir galiausiai. Silpniausias argumentas, tačiau vis tiek teisingas – jeigu jau kas sugalvoja išvykti iš Lietuvos, tai turėtumėte tik džiaugtis, jog jie mažiau trinsis po Akropolius ir nelegaliai švęs Naujuosius metus ar Kalėdas, o tokių mačiau buvo nemažai.

Taigi, keliaukite žmonės, nes pasaulis su pandemija nepasibaigė. Žinoma, dabar tai daryti sunkiau, nes kelionių agentūros kol kas laukia geresnių laikų, nerizikuoja, o savarankiškas keliavimas tapo kiek sunkesnis ir daugiau žinių ar pastabumo reikalaujantis dalykas.

Tik dėl vieno dalyko pritariu pykstantiems – jeigu jau keliauji šiais laikais, tai susitarkime, kad visą riziką prisiimame sau, neverkšlename ir nekaltiname valstybės, jeigu netyčia kažkur kažkas užsidarys, atšauks skrydžius ir t.t. Tokie jau laikai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (200)