Tai ne ta šalis, kur tikėtumeisi rasti tokias naujoviškas išimtis itin griežtoms įvažiavimo taisyklėms.
Tačiau būtent tokia tvarka galioja Vengrijoje nuo rugsėjo pradžios. Ji leidžia įvažiuoti į šalį tiems asmenims, kurie gali įrodyti pasveikę nuo „Covid-19“ viruso. Tokie asmenys privalo pateikti tiek teigiamus, tiek neigiamus testo rezultatus, gautus per pastaruosius šešis mėnesius.

Islandijoje jau įvesta panaši politika. Be to, šioje šalyje pasveikusiems gyventojams leidžiama nedėvėti veido kaukių.

Ekspertai tokias išimtis vadina savotiškais imuniteto pasais. Tačiau ar įveikus virusą, tikrai susiformuoja imunitetas? Įrodymai liudija, kad daugumai žmonių – taip.

„Teoriškai tikrai įmanoma, kad kai kurie žmonės, turintys antikūnų, nėra apsaugoti“, - CNN sakė daktarė Ania Wajnberg prie savo laboratorijos Sinajaus kalno ligoninėje Niujorke.

„Bet manau, kad dauguma žmonių, kurių antikūnų testas yra teigiamas, kurį laiką bus saugūs“.

Būdas atverti visuomenę

A.Wajnberg vadovauja plataus masto tyrimui, kurio metu stebima daugiau kaip 30 tūkst. žmonių, sirgusių švelnia ar vidutine „Covid-19“ forma. Jos naujausiame straipsnyje, kuris pasirodė spalio mėnesį, rašoma, kad daugiau kaip 90 proc. tokių žmonių turi pakankamai antikūnų, kad jie apsaugotų nuo viruso daugelį mėnesių po šios infekcijos ar net ilgiau.

Taigi tikimybė, kad pagal šią politiką į Vengriją patenkantys asmenys apsikrės iš naujo ar apkrės kitus žmones, yra tikrai maža, pažymi ji. Nors mokslas dar nėra tiksliai ištyręs, kiek trunka toks imunitetas, iki šiol yra užfiksuota labai mažai pakartotinės infekcijos atvejų.

„Tai gali būti pagrįstas būdas iš naujo atverti visuomenę ir leisti keliauti bei pradėti verslą“, - teigė ji.
Islandijos vyriausiasis epidemiologas Thorolfuras Gudnasonas, remdamasis savo šalies duomenimis ir užsienio studijomis, priėjo tokios pačios išvados.

„Manau, kad tai yra pakankamai saugu. Turiu galvoje, kad viskas, ką darome, turi šiek tiek netikrumo. Nieko nėra 100 proc.“, - sakė jis.

Testų ir karantino išimtys pasienyje įsigaliojo nuo gruodžio 10 dienos. Islandija reikalauja pateikti dokumentus, įrodančius teigiamą polimerazinės grandininės reakcijos (PCR) testą, atliktą bent prieš dvi savaites, arba antikūnų kiekį matuojantį ELISA testą, atliktą patvirtintos Europos laboratorijos.
T. Gudnasonas sako, kad islandai, kurie persirgo virusu, taip pat gali nebedėvėti veido kaukių – jiems būtina turėti savo gydytojo pažymą. Tačiau dauguma tokių žmonių, pasak jo, vis tiek nešioja kaukes dėl socialinės stigmos.

„Kodėl žmonėms, kurie jau persirgo virusu, nereikėtų leisti laisvai keliauti? – svarstė jis. – Manau, kad tai teisingumo klausimas. Jei tu neturi ir neplatini viruso ir nekeli jokio pavojaus aplinkai, tau galima taikyti išimtis“.

„Covid-19“ šuolio pavojus

Islandija taip pat derasi su kitomis Skandinavijos šalimis – Švedija, Danija, Suomija ir Norvegija, kad „Covid-19“ persirgę žmonės galėtų keliauti be apribojimų. Tačiau T. Gudnasonas pažymi, kad šiose derybose padaryta mažai pažangos, ir jis nesitiki, kad kitos šalys paseks Islandijos pavyzdžiu.
Apie Vengrijos politiką jis nebuvo girdėjęs.

Ši Vidurio Europos valstybė iš tikrųjų nieko neskelbia apie savo unikalios išimties sėkmę ar nesėkmę, kokiais moksliniais duomenimis ji remiasi ir kaip ji pasvėrė visus minusus ir pliusus.

Vengrijos vyriausybė nesutiko atsakyti į nusiųstus klausimus ir atsiuntė tik pačios politikos aprašymą. Daug ekspertų, kuriuos kalbino CNN, nežinojo, kad Vengrijoje galioja tokia tvarka. Apie ją plačiai nekalbama net pačioje Vengrijoje.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) balandžio mėnesį pasisakė prieš imuniteto pasus. „Šiuo metu nėra įrodymų, kad nuo „Covid-19“ pasveikę ir antikūnų turintys žmonės būtų apsaugoti nuo antrosios infekcijos“, - rašė ji.

PSO patvirtino, kad ji savo pozicijos nepakeitė. Tačiau regioninis patarėjas, daktaras Siddhartha Sankaras Datta teigė, kad jis stengsis padėti šalims įvesti elektroninius vakcinacijos sertifikatus. Kiti ekspertai taip pat išsakė abejones dėl imuniteto pasų.

„Manau, kad blogiausias scenarijus būtų tuomet, jei pamatytume „Covid-19“ atvejų šuolį, kuris įvyktų dėl to, kad žmonės bandytų tyčia apsikrėsti „Covid-19“, kad įrodytų turį imunitetą“, - CNN sakė Harvardo universiteto bioetikos ir sveikatos teisės ekspertė Carmel Shachar.

„Taigi staiga žmonės galėtų pradėti nebenešioti kaukių, nesilaikyti saugaus atstumo, nes norėtų apsikrėsti „Covid-19“. Ypač jei vis daugiau ir daugiau šalių patvirtintų panašias schemas“.

Ekspertai keliuose pripažintuose medicinos žurnaluose taip pat įspėjo, kad imuniteto pasai gali paskatinti sveikus žmones tikslingai vaikytis infekcijos. Ar kažkas bandė specialiai apsikrėsti „Covid-19“, kad patektų į Vengriją, neaišku, bet Oksfordo universiteto etikos specialistė Rebecca Brown sako, kad tuo patikėti būtų sunku.

„Taip elgtis būtų gana ekstremalu. Manau, kad didžioji dauguma žmonių to nedarytų“, - teigė ji, paaiškindama, kad „Covid-19“ gali turėti ilgalaikių pasekmių net ir jauniems bei sveikiems žmonėms.

„Bloga mintis“

C. Shachar taip pat tvirtina, kad vadinami imuniteto pasai taptų savotišku apdovanojimu tiems neatsargiems žmonėms, kurie apsikrėtė virusu, nesilaikydami saugumo taisyklių, arba pažeistų medicininį privatumą.

„Kuo daugiau informacijos būtų reikalaujama ten pateikti, tuo labiau būtų normalizuojamas žmonių privatumo pažeidimas“, - tvirtino ji.

Harvardo bioetikos specialistė Natalie Kofler imuniteto pasų atžvilgiu buvo kategoriška. „Tai bloga mintis“, - teigė ji.

N. Kofler sakė, kad tai dar labiau išryškintų egzistuojančią nelygybę.

„Jeigu tu prieš tai sirgai („Covid-19“), etiniu požiūriu tai nėra tas pats, kas vakcinacija. Tai reiškia, kad tu turėjai būti pakankamai sveikas ir pakankamai privilegijuotas, kad gautum sveikatos priežiūros paslaugas, kurių, galbūt, tau reikėjo, ir pakankamai turtingas, kad pasidarytum testą ir taip pasveiktum nuo viruso“, - aiškino ji.

R. Brown iš Oksfordo universiteto parašė straipsnį, analizuojantį imuniteto pasų privalumus ir trūkumus. Galiausiai ji padaro išvadą, kad potenciali nauda nusveria minusus.

„Daugybė žmonių, kurie būgštauja dėl imuniteto pasų, iš tikrųjų pateikė mažai pasiūlymų, kaip būtų galima išspręsti problemas, kurios neatrodo neįveikiamos. Panašu, kad yra variantų, kaip galėtume spręsti potencialius sunkumus“, - teigė ji.

Teigiama nauda

Gali būti, kad idėja įvesti imuniteto pasus atgims po to, kai prasidės žmonių vakcinacija. Tarptautinė oro transporto asociacija, atstovaujanti šimtams oro linijų bendrovių, ragina įvesti saugius, skaitmeninius „kelionių pasus“, kad keleiviai galėtų įrodyti, jog yra pasiskiepiję.

Australijos oro linijų bendrovės „Qantas“ generalinis direktorius Alanas Joyce`as jau pasiūlė, kad ateityje, kai vakcinos taps plačiai prieinamos, keleiviai turėtų įrodyti, jog yra pasiskiepiję – kitu atveju jie nebūtų įleidžiami į lėktuvą.

R. Brown tvirtina, kad nuo šio viruso pasveikę asmenys turėtų būti traktuojami taip pat, kaip ir pasiskiepiję nuo viruso. Netgi skeptiškoji C. Shachar atsargiai yra atvira tokiai idėjai.
„Iš tikrųjų būtų naudinga traktuoti juos vienodai. Juk mes nenorime švaistyti vakcinos dozių. Taip būtų galima elgtis bent jau tol, kol turėsime pakankamai vakcinų absoliučiai kiekvienam žmogui planetoje“, - teigė ji.

Paklausta, ar nuo viruso pasveikę žmonės turėtų būti statomi į vakcinacijos eilės galą, A. Wajnberg atsakė, kad teoriškai tai yra gera idėja. Tačiau praktikoje, jos teigimu, tokiems žmonėms pirmiausia reikėtų atlikti tuos pačius tikslius, aukštos kokybės ELISA testus, kuriuos ji naudoja savo laboratorijoje.
„Gali būti, kad yra prasmės... kol kas neskiepyti žmonių, kurių antikūnų kiekis yra labai didelis, bet manau, kad praktiškai tai įgyvendinti būtų sudėtinga“, - sakė ji.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (60)