Mokoma, kad Kolumbas, vadovaudamas ispanų ekspedicijai, plaukusiai trimis laivais „Nina“, „Pinta“ ir „Santa Maria“, atsitiktinai atrado dabartines Jungtines Amerikos Valstijas.

Jis ieškojo naujo kelio į Vest Indiją ir siekė paneigti tuo metu paplitusį tikėjimą, kad žemė nėra plokščia, rašoma „Washington Post“.

Jau nuo 6 a. pr. Kristų būta teorijų, kad Žemė – apskrita, o tuo metu, kai gyveno Kolumbas, išsilavinę žmonės žinojo – žemė apvali, o laivai nenugarmės nuo jos krašto į prarają.

13 a. pradžioje parašyta knyga „Žemės rutulys“ buvo įtraukta į Europos universitetų programą 14 a. ir vėliau. Galbūt Kolumbas nesuvokė, kokio dydžio vandenyną perplaukė, ieškodamas naujų kelių, tačiau jis puikiai suprato, kad Žemė yra apvali, rašoma jo biografijoje. Antras dalykas – laivų pavadinimai buvo ne „Nina“, „Pinta“ ar „Santa Maria“.

Kaip rašoma leidinyje „History“, laivas „Santa Maria“ vadinosi „La Gallega“, „Nina“ buvo laivo „Santa Clara“ pravardė, o „Pinta“ veikiausiai jūreiviai tarpusavyje vadino trečią laivą, kurio tikrasis pavadinimas nežinomas.

Galiausiai Kolumbas ne tik neatrado Amerikos (ten jau tūkstančius metų gyveno vietos gyventojai), bet ir nebuvo iškėlęs kojos į Amerikos žemyną. Jis plaukė keturis kartus. Pirma, garsioji kelionė vyko 1492 m. Kelionių metu jis buvo išlipęs įvairiose salose, kurios dabar yra Bahamų salos, Haityje, Didžiuosiuose Antiluose ir Puerto Rike. Jis tyrinėjo Centrinės ir Pietų Amerikos pakrantes. Kaip rašo „Washington Post“, savo atrastose salose jis buvo negailestingas, žiaurus valdytojas, įvykdęs žvėriškų nusikaltimų prieš vietos gyventojus.

Kai legendomis dangstyta tiesa iškyla į paviršių, darosi aišku, kodėl kai kur kasmetinę Kolumbo dieną pakeitė Vietos gyventojų diena, kuri pirmą kartą buvo švenčiama Berklyje, Kalifornijos valstijoje 1992 m. Pietų Dakota buvo pirmoji vieta JAV, 1990 m. pervadinusi Kolumbo dieną į Vietos amerikiečių dieną.