Tikrai reikėtų paploti suomiams, nes jie labai stipriai kovoja su maisto švaistymu ir skatina suvartoti viską, net ir padžiūvusią duoną, pradėjusį gižti pieną, ar kiek papuvusį pomidorą. Suomiai įsitikinę, kad kiekvienas produktas gali būti sunaudotas, tik tam reikia šiek tiek fantazijos.

Pas juos net yra leidžiamos specialios patarimų knygos, kuriose rašoma kaip atgaivinti, pavyzdžiui, papelijusį moliūgą. Beje, būtent Helsinkyje atsidarė pirmasis pasaulyje prekybos centras, kuriame parduodami tik iš galiojimo išeinantys produktai. Pirkti jame daug pigiau.

O dabar noriu papasakoti, kodėl Helsinkyje gera gyventi net ir tiems žmonėms, kurie neturi daug pinigų. Neturtingi žmonės čia yra labai remiami. Mes Lietuvoj turime „Maisto banką“, o jie tokių organizacijų turi dešimtis.

Žmonės neturi gyventi gatvėje ar badauti, kad sulauktų paramos. Tai gali būti tiesiog šeima, kuri per mažai uždirba. Jeigu žmogus jaučia, kad turi per mažai, jis tiesiog ateina į tokią organizaciją, stoja į eilę ir gauna maisto produktų.

Nereikia registruotis, nereikia gauti kažkokių leidimų ar dokumentų. Tiesiog jeigu stovi šitoje eilėje, reiškia tau reikia maisto. O maisto yra visokio: nuo razinų pakelių iki salotų, dešrų, kumpių, miltų, makaronų.

Foto: Orijus Gasanovas

Verslininkai aukoja, labdaros organizacijos dalina, o visi, kas nori ima tiek, kiek gali panešti. Ir taip, kelis kartus per savaitę, skirtingose miesto vietose.

Maistą dalinančių savanorių vadovas Markusas man aiškina, kad maistas, kurį duoda žmonėms yra labai geros kokybės, patikrintas ir tikrai saugus vartoti. Tik žmones jie įspėja, kad suvartoti reikia kuo greičiau.

Markusas sako, kad dažniausiai pasiimti produktų ateina benamiai, bedarbiai ir migrantai. Ar tarp jų būna ir lietuvių, jis atskleisti, deja, negali, nes tai būtų neetiška.

Kokie produktai populiariausi ir ką gauna nemokantys gaminti - žiūrėkite laidoje „Orijaus kelionės“.