Skycop“ operacijų vadovas Sigitas Kačiušis laidoje „Delfi rytas“ papasakojo, su kokiais sunkumais vartotojai susiduria mėgindami sugrąžinti pinigus už negautas turizmo paslaugas ir kaip išvengti oro linijų spąstų keleiviams.

– Pinigų grąžinimas už neįvykusią kelionę niekada nebuvo paprastas procesas, tačiau pandemijos akivaizdoje tai tapo dar sunkiau įveikiama užduotimi. Su kokiais sunkumais šiandien susiduria keleiviai?

– Išskirčiau tris pagrindines problemas. Visų pirma – sudėtinga atgauti grynuosius pinigus už neįvykusią kelionę. Oro linijos siūlo skrydžio kuponus arba keisti kelionės datą. Kita problema – keleiviai ne visada bilietus perka tiesiogiai iš vežėjo. Įsigijus bilietus iš bilietų platintojo pinigų grąžinimas užtrunka dar ilgiau. Kita dalis problemų susijusi su terminų nesilaikymu. Dėl visų šių dalykų pirmiausia nukenčia keliautojai, todėl jiems prireikia net ir teisinės pagalbos.

– Ar per šį pusmetį pasikeitė teisinis reguliavimas turizmo srityje? Galbūt keliautojams atsirado daugiau būdų užtikrinti savo teises?

– Per šį pusės metų laikotarpį esminių pasikeitimų nėra įvykę. Turizmo sektorius yra ganėtinai inertiškas ir sudėtinga per ganėtinai trumpą laikotarpį priimti esminius pakeitimus. Iki pandemijos Lietuvoje už neįvykusią turistinę kelionę pinigų grąžinimui galiojo 14 dienų terminas. Vėliau jis buvo pratęstas iki 90 dienų, tačiau šiam pakeitimui prieštaravo Europos Komisija ir vėl buvo sugrįžta prie 14 dienų termino. Ši situacija iliustruoja mūsų įstatymų leidėjų pasimetimą.

Keliautojams netapo lengviau susigrąžinti pinigus. Net pakeitus įstatymus tai taptų lengviau tik teoriškai, bet praktiškai tai vis tiek būtų sudėtinga procedūra. Juk įstatymai ir dabar galioja – teoriškai po neįvykusio skrydžio keleivis turėtų atgauti pinigus per 7 dienas, bet tai yra parašyta popieriuje ir realybėje negalioja.

– Situacija sudėtinga – turizmo verslas skaičiuoja milžiniškus nuostolius, o keliautojai nori atgauti savo sunkiai uždirbtus pinigus. Ar šioje situacijoje įmanomas kompromisas?

– Oro linijos siūlo kompromisą – atšaukto skrydžio bilietus kompensuoti kuponu, kurio nominali vertė didesnė nei pirkto bilieto. Galbūt kažkam tai yra tinkamas kompromisas. Bet daug kas priklauso nuo išleistos sumos. Jeigu kelionę planavusi šeima skrydžių bilietams išleido keturženklę sumą, ji norės juos atgauti ir kartais tam prireikia ne tik profesionalų pagalbos, bet ir teismo įsikišimo.

– Pastebime, kad oro linijos pardavinėja bilietus į skrydžius, kurie tuo metu dar net negali būti vykdomi dėl kelionių apribojimų. Kaip keliautojams apsisaugoti nuo tokių spąstų?

Taip, tokių situacijų, kai oro linijos pardavinėja skrydžius kryptimis, kuriomis jau žinoma, kad nebus galima skristi, pasitaiko. Žinoma, tai gali būti klaida, bet klausimas, ar visi šie atvejai atsirado dėl klaidos, ar tai yra tyčinis veiksmas.

Keliautojams patarčiau nepasitikėti vien tik oro linijų tinklalapiuose teikiama informacija. Atsakymus į turistams rūpimus klausimus galima rasti oficialioje ES svetainėje. Interneto platformoje „Re-open EU“ arba adresu reopen.europa.eu keliautojai gali įrašyti šalies, kurią norėtų aplankyti, pavadinimą ir sužinoti praktinės informacijos apie joje dėl koronaviruso pandemijos taikomas visuomenės sveikatos ir saugos priemones.

Informacija šioje platformoje ir atitinkamoje programėlėje yra nuolat atnaujinama, keičiantis epidemiologinei situacijai.

– Ką patartumėte keleiviui šiandien svarstančiam apie bilietų ar kelionės paketų pirkimą?

– Patarčiau nebijoti keliauti. Tyrimais jau įrodyta, kad lėktuvas nėra ta vieta, kur užsikrečiama koronavirusu. Žinoma, dabar atostogas geriau planuoti ES šalyse. Šios šalys turi aiškesnį reguliavimą, mėgina vienodinti reikalavimus, todėl kelionės Europoje yra daug paprastesnės nei į trečiąsias šalis. Na, o skrydžius verčiau rinktis ES šalyse registruotomis oro linijomis, nes jei iškils kažkokių nesklandumų, tokiu atveju išspręsti juos gerokai paprasčiau.