Nuo pat pavasario visą kelionių rinką neregėtais mastais sukrėtusios krizės pradžios, savo planus atšaukti priversti oro linijų, viešbučių ir kitų šioje industrijoje veikiančių įmonių klientai ne kartą buvo priversti iš naujo pasitikrinti savo vartotojų teisių apsaugos žinias, rašoma pranešime žiniasklaidai. Prieš pusmetį tai galėjo pasirodyti gana dėsninga – ieškant kuo efektyvesnių būdų apsaugoti labiausiai nukentėjusius verslus, teisės aktus neretai būdavo linkstama koreguoti būtent jų, o ne vartotojų naudai. Vis dėlto, masinių kelionių organizatorių ar oro vežėjų bankrotų išvengta neregėto dydžio valstybių paramos dėka. Tačiau, nors ir išsilaikę, šie verslai vis dar atkakliai kovoja su bet kokiu pinigų nutekėjimu ir to pasekmes neretai savo kailiu pajaučia būtent pinigų už neįvykusias keliones niekaip negalintys susigrąžinti keliautojai.

Pozityvumo įgavo ne visos prognozės

Iš esmės ši situacija gana dėsninga – po trumpo pozityvumo pliūpsnio vasaros mėnesiais, kai kelionės oru suaktyvėjo įsisiūbuojant atostogų sezonui, dauguma oro linijų vėl susidūrė su drastišku keleivių skaičiaus kritimu, o nauja valstybių sienų uždarymo ir skrydžių apribojimų banga, regis, dar tik pradeda kilti. Ne į naudą oro vežėjams ir paskutinės Tarptautinės oro transporto asociacijos paskelbtos prognozės, skelbiančios, kad dar vasaros pabaigoje sumodeliuotas naujasis realistinis scenarijus nukėlė oro transportu besinaudojančių keleivių srautų sugrįžimą į prieškrizinį lygį visiems metams – nuo 2023 m. iki 2024 m.

Tad net ir tos oro linijų bendrovės bei kelionių organizatoriai, kuriems valstybinė parama padėjo išsilaikyti iki vasaros atostogų sezono pradžios jau gali matyti vėl artėjančios likvidumo krizės ženklus – pasaulinei oro keleivių skaičiaus 2020 m. prognozei pablogėjus nuo anksčiau numatytų 46 proc. iki 55 proc. kritimo, lyginant su 2019 metais, kiekvienas nutekėjęs centas dar sparčiau artina tokius verslus prie galimo bankroto. Rinką stebintys ekspertai yra pastebėję ir augančią tendenciją, pagal kurią oro linijos pardavinėja bilietus į skrydžius, kurie tuo metu dar net negali būti vykdomi dėl kelionių apribojimų. Skrydžiai siūlomi už itin patrauklią kainą, tačiau galiausiai jie yra atšaukiami, to priežastimi nurodant būtent tuos pačius valdžios įvestus apribojimus, nors pradėjus bilietų prekybą jie jau galiojo, o apie draudimų atšaukimą dažniausiai nebuvo net užuominos. Taip surinktus keleivių pinigus, oro linijos, žinoma, po to visais įmanomais būdais vengia grąžinti.

Skrydis
Foto: Shutterstock

Teisiniame reguliavime vis dar apstu neapibrėžtumo

Būtent todėl, dėl kelionių apribojimų daugėjant atšaukiamų skrydžių, kuriuos vežėjai buvo suplanavę vykdyti, oro linijų nenoras grąžinti pinigus už nepanaudotus bilietus, siūlant kelionės čekius ar vadinamuosius „vaučerius“ ateities kelionėms, vėl tampa vis aktualesne problema keliautojams, kurie toli gražu nepradėjo vertinti savo finansinės situacijos perspektyvų pozityviau nei metų pradžioje.

Skrydžių kompensavimo bendrovės „Skycop“ operacijų vadovas Sigitas Kačiušis pastebi, kad, nors nuo pandemijos pradžios būta ne vienos iniciatyvos nustatyti aiškesnes teisines gaires pinigų už neįvykusias keliones ir atšauktus skrydžius grąžinimo procesui tiek ES, tiek nacionaliniu atskirų valstybių mastu, neapibrėžtumo šioje srityje, kurį oro linijos išnaudoja bandydamos išvengti apyvartinių lėšų stygiaus, vis dar apstu – ir klientui tai dažniausiai nėra į naudą.

„Istoriškai tiek kelionių organizatoriai, tiek ypatingai oro linijos visada buvo linkusios sumažinti savo finansinius nuostolius keleivio sąskaita, – pasakoja S. Kačiušis. – Tačiau prasidėjus šiai krizei nemažai daliai jų tai tapo tiesiog išgyvenimo klausimu. Vis dėlto, pavasarį stebėjome, kaip Seimo inicijuoti Civilinio kodekso pakeitimai, pratęsiantys pinigų grąžinimo už neįvykusią kelionę terminus nuo 14 dienų iki 6 mėnesių, sulaukė Prezidento veto. Tačiau tai, kad mūsų šalyje veikiančios įmonės turi laikytis konkretaus ir ganėtinai trumpo pinigų grąžinimo termino, iš kitos pusės skatina jas imtis dar išradingesnių ir kartais net agresyvesnių būdų atkalbėti klientą nuo sprendimo pasinaudoti savo kaip vartotojo teise susigrąžinti už kelionę sumokėtus pinigus. Kelionių kuponai ir yra vienas iš tokių būdų.“

Foto: Orijus Gasanovas

Tiki, kad bendrovės patirtis padės keleiviams apginti savo teises

Ekspertas pažymi, kad tarptautiniu mastu veikiančios oro linijų bendrovės naudojasi daug didesniu teisinio reguliavimo neapibrėžtumu. „Šioje vietoje teisiniame reguliavime iš esmės trūksta konkrečių įpareigojimų ne tik dėl terminų, bet ir dėl paties proceso, kaip turėtų vykti pinigų grąžinimas ar bilietų keitimas. Dėl to kai kurios oro linijos imasi visų įmanomų būdų atgrasyti klientą nuo pasinaudojimo savo teise į pinigų grąžinimą, kas ypač ryškiai pastebima šiomis dienomis – klientų aptarnavimo centrams prisiskambinti tampa praktiškai neįmanoma, o užklausos elektroniniais ryšio kanalais ignoruojamos, neretai keleiviui netgi tampa itin sudėtinga tiesiog rasti elektroninio pašto adresą, kuriuo galėtų kreiptis į oro linijų bendrovę. Žinoma, visada išlieka galimybė kreiptis į teismą, tačiau vienetai keleivių išdrįsta leisti sau pradėti šį procesą, kuris neretai gali reikšti tik dar didesnes išlaidas.“

Todėl iki šiol kompensacijas pagal ES reglamentą (EB) 261/2004 skrydžio vėlavimo, atšaukimo ar perpildymo atveju keleiviams iš oro linijų atgauti padėjusi „Skycop“ nuo šio rudens padeda ir su pinigų susigrąžinimu iš kelionių organizatorių ir oro linijų bendrovių. Keleiviui užpildžius trumpą formą įmonės puslapyje, bendrovės specialistai susipažįsta su jo atveju ir per keletą dienų su „Skycop“ bendradarbiaujantis advokatas pateikia oficialią rašytinę pretenziją oro linijų atstovams.

„Manome, kad ši paslauga tokiu sudėtingu metu yra itin naudinga ir suteiks keliautojams daugiau galimybių apginti savo teises, – pasakoja advokatas Nerijus Zaleckas. – Kasdien bendraujame su dešimtimis skirtingų oro linijų bendrovių ir kelionių organizatorių, tad dažniausiai puikiai žinome, kaip apeiti tas barikadas, kuriomis jie yra apsistatę. Esame puikiai žinomi šiame sektoriuje veikiantiems verslams, kai vien 2018 - 2020 metais laimėjome beveik 400 bylų skirtingose Europos Sąjungos valstybėse. Kai kuriose bylose esame net nuginčiję skrydžių bendrovių nesąžiningas sąlygas, kuriomis buvo ribojama pinigų atgavimo galimybė.“