„GuideLines Academy“ gidų kursų rengėjai taip pat prisideda prie prognozių ir žvalgosi į kelionių bei turizmo ateitį, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. O ji Lietuvai, kaip atokesnei, gamtos, kulinarinio ir istorinio paveldo turinčiai valstybei, turizmo srityje šviečiasi ne tokia ir bloga. Tereikia ruoštis ir prisitaikyti prie naujų tendencijų.
„Dabar prognozuojama, kad atsigavimas po pandemijos iki tokio turistų piko, koks buvo 2019 metais, gali užtrukti nuo 1 iki 5 metų. Vietos turizmas gali atsigauti gana greitai, o štai aviacijos rinkai gali reikėti ir 5-rių metų. Vis dėlto, per tą laiką daug kas keisis ir turų organizatorių, ir turistų galvose. Atsiras naujos kelionių tendencijos arba atgis primiršti keliavimo būdai“, – sako prof. dr. Brigita Žuromskaitė, viena iš „GuideLines Academy“ kursų dėstytojų.
Turistų srautai Europoje persiskirstys
Vienas įtakingiausių JAV portalų „The Wall Street Journal“ pateikia ekspertų įžvalgas, kad turistai Europoje po pandemijos gali labiau susikoncentruoti ne į pačias turistiškiausias vietas, bet į mažesnius ar mažiau garsius miestus ar regionus. Noras išvengti minių ir masinio turizmo keliautojus gali atginti ir į dar mažai ištyrinėtas Baltijos šalis.
„O kai turistai sugrįš, turime būti pasiruošę jiems pasiūlyti ne tik Vilniaus senamiesčio turus ar kelionę į Trakus, tačiau ir daug daugiau patirčių, susitikimų su įdomiais žmonėmis, gero maisto ragavimo. Ir tai vienas pagrindinių gero gido uždavinių – kūrybingai pažiūrėti į ekskursijas. Su išradingo gido ir kelionių vadovo pagalba Vilnius, Lietuva ir Baltijos šalys gali pasirodyti tokios pat įdomios, kaip Italija ar Prancūzija“, – įsitikinusi „GuideLines Academy“ įkūrėja ir lektorė Monika Auksutytė.
Didesnis dėmesys gamtai
Pasaulyje populiarėjančio kelionių pardavimo portalo „Bookmundi“ įkūrėjas Rasmusas Juulas-Olsenas mano, kad pagrindinis pandemijos efektas visgi bus žaliasis ir atsakingas turizmas. Nors nėra ir abejonių, kad daugelis žmonių, kai tik galės, sugrįš prie senų keliavimo įpročių.
Vis dėlto, mažesnis pinigų skaičius turistų kišenėse skatins vietos turizmą, dėl to mažės tarša. Be to, šis pandemijos laikotarpis privertė daugelį turų operatorių ir kelionių startuolių mąstyti išradingai, ir neabejotinai ateityje atsiras naujų priemonių keliauti atsakingai, tausojant gamtą. O ir patys keliautojai, pamatė, kad nekontroliuojamas vartotojiškumas veda į pasaulines krizes, todėl vis daugiau žmonių kelionėse rinksis gal mažiau turistines, tačiau atsakingas ir gamtą tausojančias patirtis ir vietas.
„Tai ir vėl gera proga Lietuvai. Mes turime viską, ko reikia būti ekoturizmo šalimi. Tereikia atsakingo keliavimo principus išmanančių gidų, kelionių vadovų, kelionių organizatorių, kurie pasitiktų turistus, norinčius palikti kuo mažiau taršos savo kelyje ar investuoti į vietos bendruomenių kuriamas pramogas bei patirtis“, – Lietuvos galimybes vertina M. Auksutytė.
Dar viena ryškėjanti tendencija – atsiranda naujų gamtos parkų. Ypač Afrikoje, kur vis daugiau valstybių mato safarių naudą ir įkūrinėja saugomas teritorijas, sugrąžina daug raganosių, dramblių, liūtų į kažkada jų gyventas teritorijas. Tai intensyviai daro Ruanda, Malavis ar net parkais ir taip garsėjanti Kenija.
„Lietuvoje taip pat vertėtų pagalvoti apie laukinių gyvūnų stebėjimo turizmą, intensyvesnį gamtos gidų ruošimą. Lūšių veisimo, stumbrų ar vilkų programos dabar jau gali daug pinigų surinkti ne tik iš įvairių fondų, bet ir iš privačių turistų, kurie vien už galimybę stebėti ir nufotografuoti išskirtinį gyvūną per savo atostogas moka didelius pinigus“, – galimybių gamtos turizmui ir Lietuvoje mato kelionių vadovas Afrikoje ir „GuideLines Academy“ kursų lektorius, žurnalistas Mykolas Vadišis.
Nišinio turizmo suklestėjimas
Nišinio turizmo rūšių pasaulyje suskaičiuojama net keli šimtai. Nuo fabrikų lankymo iki sveikatingumo kelionių, nuo savanorystės išvykų iki karo turizmo, kur adrenalino mėgėjai gali sudalyvauti mūšio lauke ar moka pinigus, kad būtų pagrobti talibų kovotojų. Lietuvoje tokių ekstremalių pojūčių turbūt niekas kol kas nesiūlys, tačiau nišiniam turizmui vietos taip pat yra.
„Lietuvoje labai palanki terpė „lėtajam“ turizmui. Ir praėjus pandemijai žmonės jį tikrai rinksis. Keliautojas nebeskubės pamatyti visų žymiausių objektų, o savo atostogas skirs patirtims gamtoje ar kaime, ilgiau užsibus vienoje vietoje, aplankys mažesnę dalį šalies ar regiono, bet darys tai nuosekliai ir norės pajusti, kaip gyvena vietiniai“, – tendencijas vardija dėstytoja prof. B. Žuromskaitė.
Dar viena nišinio turizmo galimybė Lietuvoje pasislėpusi sovietinių laikų istorijoje. Lietuvoje su Grūto parko įkūrimu ši istorijos dalis po truputį buvo pradėta pasakoti atvykstantiems turistams. HBO serialas „Černobylis“ taip pat prisidėjo prie susidomėjimo Ignalinos atomine elektrine ir Fabijoniškių mikrorajonu. Atsiranda privačių iniciatyvų – nakvynė sovietiniame bute ar ekskursijos po sovietmečiu statytus mikrorajonus, tačiau šiai specifinei turizmo šakai vis dar yra kur plėstis.
„Sovietmečio temos turizmas – mums palanki niša. Vos ne absoliuti dauguma Vakarų turistų viešėdami Lietuvoje nori išgirsti ir kaip žmonės gyveno už Geležinės uždangos ir kaip vyko transformacija į modernią Europos valstybę. O ir lietuviai tikrai norėtų papasakoti atvykėliams apie sovietmetį“, – sako M. Vadišis.
Vis dėlto, anot gidų kursų lektoriaus, nė vienas turistas per atostogas nenori mirkti liūdesio ir baimės atmosferoje, todėl, norėdami pasakoti apie sovietinius laikus, gidai turėtų išmokti šią temą pateikti lengviau, tačiau nepamiršti ir mums svarbių istorijos akcentų, juos protingai įpinti, ypač jei norime, kad kuo daugiau svečių sužinotų mūsų istoriją ir ją tikrai atsimintų vėliau bei pasakotų draugams.
Psichologiškai daugeliui lietuvių vis dar sunku peržengti šį barjerą, o būtent už jo slypi naujos turizmo galimybės.
