Paveiktomis teritorijomis laikomos šalys, kuriose sergamumo rodiklis per paskutines 14 dienų viršija 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Ir nors Kretos bei Rodo salose epidemiologinė situacija geresnė nei Lietuvoje (Kretoje 100 tūkst. gyventojų tenka 9 atvejai, Rodo saloje – 6,5, Lietuvoje – 12,8), jos priklauso Graikijai, kurios žemyninėje dalyje situacija prastesnė.

Vis dėlto, nepaisydami būtinybės saviizoliuotis, dalis lietuvių vis tiek nežada atsisakyti atostogų saulėtuose kraštuose. Žmonės, įvertinę epidemiologinę situaciją ir patrauklias kainas, renkasi paskutinės minutės pasiūlymus ir džiaugiasi ne tik sutaupę, bet ir pailsėję daug ramesnėmis sąlygomis. Salose kur kas mažiau žmonių nei įprasta, todėl, pasak poilsiautojų, jie čia jaučiasi saugiau nei perpildytuose Palangos paplūdimiuose.

Ar patys kretiečiai džiaugiasi atvykstančiais turistais, kaip atrodo šių metų turizmo sezonas ir kokių atostogų šiemet tikėtis Kretoje – apie visa tai Delfi papasakojo Audrius A. Morkūnas.

– Audriau, papasakokite, kaip atrodo šių metų turizmo sezonas Kretoje.

– Pirmiausia jis – trumpas. Vietoj įprastinių 7 mėnesių nuo balandžio pradžios iki spalio pabaigos, geriausiu atveju bus 4 mėnesiai, nes Graikija poilsiautojams atsivėrė tik nuo liepos 1 d. Antra, sezonas šiemet – gerokai ramesnis: vien tik liepos mėnesį per Herakliono oro uostą į Kretą atvyko 64 proc. mažiau keleivių nei pernai tuo pačiu metu – ir tas sumažėjimas akivaizdžiai matomas gerokai tuštesnėse kurortų gatvėse. Kita vertus, dauguma atostogaujančiųjų, su kuriais tenka bendrauti, atostogas be minios žmonių supranta kaip privalumą.

– Šį sezoną jau turėjote ne vieną turistų grupę iš Lietuvos. Ar pastebėjote pasikeitusį turistų elgesį, nuotaikas nei ankstesniais metais?

– Ypatingų pasikeitimų nepastebėjau – kaip ir anksčiau visi su pozityvia atostogų nuotaika ir šypsenomis. Tik susipažįstant linksmai pasideriname, kaip geriau sveikintis: ar spaudžiant rankas, ar bakstelint alkūnėmis, ar susimušant pėdomis. Ir dažniau rankas plaunam bei naudojamės dezinfekciniais skysčiais, kurių Kretoje netrūksta, kad ir kur benueitum. Didžiausias skirtumas jaučiasi planuojant atostogas: jei ankstesniais metais poilsiautojai dėl veiklos per atostogas saloje derindavosi iš anksto, šiemet dėl susidariusios situacijos ir galimai numatomų pasikeitimų netrūksta besikreipiančių prieš pat kelionę.

Foto: Audrius A. Morkūnas

– O patys kretiečiai džiaugiasi atvykstančiais turistais? Ar nežvelgia į juos kaip į potencialius viruso platintojus?

– Kretiečiai yra nepaprastai svetingi žmonės, todėl bent jau man per ekskursijas neteko susidurti su kažkokiomis neigiamomis reakcijomis. Be abejo, kaip ir visur yra skirtingų žmonių: tarp tūkstančio besidžiaugiančių visada atsiras keletas su kitokia nuomone, kitokiu nusistatymu, tačiau bendra atmosfera – svetinga kaip ir ankstesniais metais.

– Turizmo sezonas Kretoje gali pasibaigti vos tik prasidėjęs. Vėlų pirmadienio vakarą sveikatos apsaugos ministras A. Veryga pranešė, jog nuo šiol grįžus iš Graikijos bus privaloma izoliuotis dviem savaitėms – šios valstybės įtrauktos į koronaviruso paveiktų šalių sąrašą. Kaip šią žinią priėmėtė jūs ir lietuviai poilsiaujantys Kretoje? Galbūt ir kitos šalys nebesiūlo savo piliečiams vykti į Kretą?

– Aiškus galutinis sprendimas visada geriau negu tvyranti nežinia. O tos nežinios pastarąją savaitę netrūko. Visi matė, kad Graikijoje daugėja užfiksuotų Covid-19 atvejų. Kadangi palaikau ryšius su turizmo verslo atstovais Lietuvoje, žinau, kad Lietuvos turizmo verslo asociacijos vadovai ir nariai buvo susitikę su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga bei jo kolegomis ir kalbėjosi dėl galimybės sudarant paveiktų šalių sąrašą atskirti tam tikrus regionus – ypatingai salas, kuriose epidemiologinė situacija yra kur kas geresnė negu žemyne. Kiek žinau, buvo kalbėta ne tik apie Kretą ir kitas Graikijos salas, bet ir apie Ispanijai priklausančius Kanarus, Portugalijos sudėtyje esančią Madeirą bei pan. Buvo atkreiptas dėmesys, kad išimtis daro vadinamojo Baltijos burbulo narės: Latvijos ir Estijos turizmo organizatoriai gali skraidinti į Tunisą, Estija leidžia keliones į Kiprą.

Foto: Audrius A. Morkūnas

Todėl Lietuvos Vyriausybei paskelbus apie tai, kad įprastinio paveiktų šalių sąrašo atnaujinimo penktadienį nebus, buvo viltis, kad pirmadienio neeiliniame posėdyje šalies ministrai vis dėlto atsižvelgs į Lietuvos kelionių organizatorių ekonominę padėtį ir saloms padarys išimtį, juolab nuo sprendimo priklauso ne tik sveikatos apsauga, bet ir mokesčių surinkimas bei darbo vietų išsaugojimas Lietuvos turizmo sektoriuje. Bet sprendimas priimtas toks, koks priimtas. Saloje poilsiaujančius lietuvius jis kiek šokiravo – ypač tuos, kuriems tai buvo paskutinės atostogų dienos: sprendimas įsigaliojo nuo rugpjūčio 18 d. be jokių išimčių tiems, kas į Graikiją buvo išvykę anksčiau – jie nesitikėjo, kad grįžus teks saviizoliuotis.

Į visų Europos šalių vyriausybių sprendimus dar nespėjau įsigilinti, bet, sekdamas informacinį srautą, matau, kaip dėl situacijos Graikijoje elgiasi kitų šalių kelionių organizatoriai. Vakar apie savo sprendimą pristabdyti kelionių pardavimą į Kretą ir kitas Graikijos vietas paskelbė suomių „Finnair“ įkurta turizmo paslaugų grupė „Aurinko“, o štai TUI atstovybė Švedijoje pasielgė atvirkščiai: visiems savo keliautojams, kurie kelionės kryptimi pasirenka Graikijos salas, kartu su kelionės paketu garantuoja ir papildomai nekainuojantį Covid-19 testą, likus 72 valandoms iki skrydžio.

Foto: Audrius A. Morkūnas

– Ar daug žmonių atšaukė suplanuotas ekskursijas? O galbūt ne visi baiminasi saviizoliacijos ir vis tiek planuoja atvykti?

– Labai optimistiškai nuteikė tokios iš keliautojų gautos žinutės kaip: „Visgi mes atvažiuojame atostogų į Kretą! Nors ir labai nesmagu, kad reikalinga bus saviizoliacija, bet kaip nors“. Arba: „Nepaisant mūsų valdžios sprendimo, mes skrendame ir rugpjūčio 25 dieną vykstame į Santorinį su jumis“.

Panašių žinučių gavau ne vieną. Dar daugiau optimizmo pridėjo Lietuvos kelionių organizatorių sprendimas neatšaukti kelionių į Kretą ir kitas Graikijos salas – jos ir toliau bus vykdomos. Iš jų paskelbtų pranešimų žinau, kad apie 12 tūkst. žmonių iki sezono pabaigos yra suplanavę keliones į Graikiją. Kiek iš jų atšauks savo keliones, parodys laikas.

– Ko tikėtis lietuviams, kurie nuspręs vykti į Kretą? Ką patartumėte daryti dvejojantiems tautiečiams?

– Tie, kas keliaus į Kretą, tikrai gali tikėtis daug saulės, šiltos jūros, tuštesnių paplūdimių, kretiečių svetingumo, šviežio derliaus gėrybių – kokie dabar pomidorai, figos ir vynuogės! Dvejojantiems patarčiau pasverti visus „už“ ir „prieš“, ir tada priimti galutinius sprendimus, priklausomai nuo besikeičiančios situacijos.

Foto: Audrius A. Morkūnas

– Pavasarį savo tinklaraščio įraše pasakojote, kaip pavyzdingai graikai tvarkosi su koronavirusu. Kas pasikeitė, jog atvejų ėmė daugėti? Galbūt vietiniai per daug atsipalaidavo kaip ir lietuviai, o gal tai lėmė įvežtiniai atvejai?

– Kaip savaitės pradžioje paskelbė ir pabrėžė Graikijos civilinės saugos viceministras Nikos Hardalias (jis kartu su epidemiologu Sotiriu Tsiodru vadovauja pandemijos suvaldymo grupei Graikijoje), turizmas nėra atsakingas už koronaviruso atvejų augimą šalyje. Pasak viceministro, iš viso Graikijos pasienio zonose ir oro uostuose jau padaryta 319 000 testų atvykstantiems į šalį keliautojams, iš jų tik 615 pasitvirtino teigiamas Covid-19.

Daugiausiai koronoviruso atvejų užfiksuota šiaurės Graikijoje – pasienio zonose su Albanija, Šiaurės Makedonija, Bulgarija, todėl viena iš suprastėjusios situacijos priežasčių – nepakankamai griežta žemyninių sienų kontrolė. Kita priežastis – be jokios abejonės, atsipalaidavimas jaunimo pasilinksinimo vietose: baruose, naktiniuose klubuose, nes daug naujų atvejų fiksuojama tarp jaunimo, todėl Kretoje ir daugelyje kitų regionų visų viešojo maitinimo ir pasilinksminimų vietų laikas ribojamas: jos negali dirbti naktį nuo 00:00 val. iki 07:00 val.

Registruotų atvejų skaičių padidino ir masinės šventės, kurios įprastos rugpjūčio pradžioje visoje Graikijoje, nes rugpjūčio 15-oji – religinė Dievo Motinos šventė, dar kitaip vadinama vasaros Velykomis – viena svarbiausių švenčių šalies gyventojams. Įprastai iki rugpjūčio 15 d. ir po jos visoje Graikijoje vyksta daug koncertų su ilgomis užstalėmis, rengiamos krikštynos, vestuvės, o pastarosios čia itin gausios – iki 1000 žmonių, o kartais ir daugiau. Buvo užfiksuotų atvejų ir tokiose šventėse, todėl jos irgi pradėtos riboti iš pradžių iki 100 žmonių, dabar – iki 50 žmonių.

Foto: Audrius A. Morkūnas

– Kokių šalių turistų saloje šiemet daugiausiai?

– Kol kas nėra oficialios statistikos, bet iš to, kokias pasaulio kalbas dažniausiai girdžiu kurortuose, galiu daryti išvadą, kad kaip ir ankstesniais metais taip ir šiemet Kretoje dominuoja vokiečiai, anglai, prancūzai, saloje daug besiilsinčių graikų iš žemyno. Yra lenkų, italų, taip pat poilsiautojų iš Baltijos ir Skandinavijos šalių.

– Papasakokite, kaip jūs pats atsiradote Kretoje ir kodėl ten likote? Ar prasidėjus pandemijai nebuvo noro grįžti į Lietuvą?

– Kartu su žmona Jurgita pirmą kartą į Kretą atskridome 1999 metais – tuo metu ji dirbo kelionių agentūroje „Baltic Clipper“, kuri pirmoji Lietuvoje pradėjo organizuoti keliones tiesioginiais skrydžiais iš Vilniaus į Heraklioną Kretoje. Todėl nuo tada vos ne kasmet atvykdavome į Kretą pusiau darbo reikalais, pradėjome tyrinėti salą ir ji mus sužavėjo tiek savo unikalia gamta ir gilia istorija, tiek svetingais žmonėmis ir jų pasaulėžiūra. Norėdami dar labiau pažinti Kretą, pradėjome Lietuvoje mokytis graikų kalbos, kuri atvėrė dar daugiau nematomų durų. Taip vienu metu nusprendėme keliems mėnesiams pasilikti Kretoje – pabandėme dirbti per atstumą Lietuvai ir tuo pačiu vykdyti kitus darbus saloje. Pavyko.

Prasidėjus pandemijai, norėjosi grįžti į Lietuvą ne visam laikui, o padėti artimiesiems. Abu esame deklaravę išvykimą iš Lietuvos, Graikijoje esame įkūrę kelionių agentūrą: organizuojame asmenines ekskursijas, keliones į Santorinį ir kitas Graikijos salas, siūlome pažintinius ir poilsinius maršrutus savarankiškoms kelionėms po Kretą. Tad viską palikti ir keliauti į nežinią būtų nelogiška.

Foto: Audrius A. Morkūnas

– Kaip jūsų paties gyvenimą pakeitė ši pandemija? Galbūt sumažėjus turistų srautui radote daugiau laiko ilgai lauktam poilsiui, o gal atvirkščiai – ėmėtės naujų projektų?

– Prasidėjus karantinui netrūko darbų su kelionių pakeitimais, o paskui atsirado laiko pradėti naują projektą – taip gimė darnių atostogų projektas „KretaMorfozės“. Tai kvietimas ilsėtis graikišku ritmu: žodžiais „siga-siga“ (lėtai-lėtai) kretiečiai dažnai sustabdo bėgančius poilsiautojus, kviesdami pasimėgauti dabarties akimirka – ir tas sustabdymas dažnai tampa stimulu ilgesniam laikui pasibūti Kretoje arba į ją sugrįžti vėl ir vėl.

Darnus, tvarus, atsakingas turizmas – tai ne ekoturizmas, tai kur kas daugiau. Jis apima ekologiją, ekonomiką, socialinius ryšius, kultūrą visomis prasmėmis. Darnios atostogos – tai turiningai praleistas laikas, praplečiant savo akiratį, atrandant ir sužinant kažką naujo, užuot laksčius iš vienos vietos į kitą tam, kad galėtumei kažkur parašyti ar kažkam pasakyti „ir aš ten buvau“.

Kadangi šis atostogų sezonas nepalankus išankstiniam planavimui, kol kas organizuojame tik 2-3 dienų ekskursijas „KretaMorfozių“ principu, po kurių keliautojai sako: „Nors kartu keliavome tik dvi dienas, atrodo, kad praėjo savaitė“. Kitam sezonui jau ruošiame ištisas atostogų programas – savaitei ar daugiau dienų: jas būtinai pristatysime, kai bus daugiau aiškumo dėl 2021 metų kelionių.

– Ką patartumėte pasiryžusiems dar šiemet atostogauti Kretoje?

– Patarčiau nusiteikti ramesnėms, lėtesnėms atostogoms be šurmulingų vakarėlių ir masinių renginių. Juos geriau keisti į turiningas pažintines keliones po salą – ar su ekskursijomis (joms, kaip ir anksčiau, formuoju mažas grupes), ar su išsinuomotu automobiliu. Ir – svarbiausia – atostogaujant mėgautis dabarties akimirka.