Šią vasarą dauguma turistų renkasi poilsį savo šalies kurortuose, todėl didmiesčių viešbučiai, į kuriuos dažniausiai atvykdavo svečiai iš užsienio, liko pamiršti. Šiuo metu jie mėgina pritraukti daugiau vietinių svečių, kurie 4 ar 5 žvaigždučių viešbutyje galėtų apsistoti maždaug už 100-200 eurų per naktį. Svečių saugumą užtikrinančias apsaugos priemones, modernias dezinfekavimo procedūras ir kitokius pokyčius žadėję aukštesnės klasės viešbučiai jau veikia, tad apsilankiau viename iš jų ir patikrinau, kas iš tiesų pasikeitė.
Žinoma, po karantino pirmą kartą nuvykus į viešbutį nereikia tikėtis tokios pačios viešnagės, kokia galėjo būti prieš pandemiją. Puikiai tai suvokdama sekmadienio pavakarę įžengiau į „Hotel Pacai“ vestibiulį ir akimis ieškojau pirmųjų pokyčių. Viduje pasitiko tvyranti ramybė ir administratorė Solveiga. Jai užregistravus mano atvykimą paklausiau, kodėl ji nedėvi kaukės ar skydelio.
„Anksčiau dėvėjome, esame aprūpinti viskuo, tačiau pasibaigus karantinui šio reikalavimo nebeliko. Stovėdama už registratūros stalo jaučiuosi esanti saugiu atstumu nuo viešbučio svečių, tačiau, kai atvyksta užsieniečių ir priimu jų dokumentus, užsimaunu pirštines“, – pasakojo darbuotoja.
Eidama į trečiame aukšte esantį kambarį koridoriuose nesutikau nė vieno žmogaus. Nesutikau jų ir eidama į viešbutyje įsikūrusį SPA bei restoraną. Numaniau, kad taip gali būti, ir baiminausi, jog bus nejauku, tačiau, kaip ir įprasta, bendrose erdvėse grojo maloni muzika, visur degė šviesos, todėl nesijaučiau apsigyvenusi visiškai tuščiame viešbutyje. Paaiškėjo, kad, poilsiaujant viešbutyje, kuriame nėra daug svečių, galima įžvelgti ir savų pliusų, bet apie tai – vėliau.
Vaikštinėjant tuščiais koridoriais atėjo užsakyto masažo metas. Nuėjus į SPA mane pasitiko dvi darbuotojos. Viena jų palydėjo į persirengimo kambarį ir įspėjo, jog tai – bendras moterų persirengimo kambarys, todėl čia gali užeiti ir kita lankytoja. Tačiau niekas neužėjo, o SPA laukiamajame nebuvo nė vieno žmogaus. Masažą dariusi moteris pasakojo, kad ne visada čia taip tuščia, tiesiog sekmadienio vakarą būną mažiau klientų. Ji teigė nesitikėjusi, jog po karantino bus daug lankytojų, tačiau būna dienų, kai užrašymų pilna nuo ryto iki vakaro. Tiesa, darbuotoja pabrėžė, kad riboja lankytojų srautus, todėl vienu metu SPA centre negali būti daugiau nei 3–4 žmonės.
Po SPA malonumų buvau susitarusi susitikti su viešbučio restorano „Muros“ vadovu Simonu Gudeliu. Vakarieniaujant jis papasakojo, kaip pasikeitė valgytojų įpročiai po karantino ir kokių pokyčių tikėtis restorano svečiams. Restorane buvo užimtas dar vienas stalas, prie kurio sėdėjo maždaug 8 viešbučio svečiai, todėl dėl padavėjų dėmesio konkuruoti tikrai nereikėjo.
Nors daug kavinių ir restoranų duris atvėrė jau gegužės mėnesį, viešbutyje įsikūręs restoranas atsidarė nuo birželio 4 dienos. „Karantino metu darbuotojai buvo prastovose, o gegužės mėnesį restoranui pavyko gauti valstybės paramą. Jei ji būtų suteikta kiek vėliau, tikrai būtų buvę sunkiau. Nesiskundžiame, juk visus restoranus karantinas palietė, bet tai tikrai nebuvo blogiausias variantas. Pavyzdžiui, Latvijoje veikiantiems restoranams ir kavinėms buvo leista dirbti ir karantino metu, tačiau jie nesulaukė nė vieno kliento. Šiuo atveju, manau, Lietuvoje priimti sprendimai racionalesni“, – sakė S. Gudelis.
Pristatęs 5 žvaigždučių viešbučio lankytojų lūkesčius atitinkantį meniu ir užsakęs pirmuosius patiekalus, restorano vadovas pasakojo, kad valgytojai grįžo reiklesni kokybei, todėl daugeliui restoranų reikia pasitempti. „Mūsų meniu dar prieš karantiną buvo ištobulintas, bet žmonių vis tiek dar nėra daug, tikrai trūksta užsienio turistų. Be to, žmonės vakarieniauja greičiau. Anksčiau klientai užsisakydavo kelis patiekalus, mėgaudavosi lėta vakariene 3–4 valandas. Dabar dažniausiai ateina vieno patiekalo ir kelių gėrimų, tad užtrunka daugiausiai dvi valandas.“
Paklaustas, ar tai lemia žmonių taupumas, ar kitos priežastys, restorano vadovas svarstė, kad tai lėmė pandemijos metu pajaustas nesaugumo jausmas. „Mūsų restoraną renkasi ne tie, kurie taupo, tiesiog žmonės dar nėra iki galo atsipalaidavę.“
Savaitgaliais čia galima atvykti vėlyvųjų pusryčių, o darbo dienomis siūlomi verslo pietūs, tačiau, anot S. Gudelio, klientų, ateinančių valgyti verslo pietų, taip pat sumažėjo. „Tai nestebina – juk daug žmonių dar negrįžo dirbti į biurus arba į juos vyksta rečiau. Darbo dienomis pietaujančių tikrai mažiau, be to, pastebėjome, kad žmonės pradėjo vėliau pietauti. Galbūt jiems nebereikia atvykti į darbą griežtai nustatytu laiku, todėl ir pusryčiauja, ir pietauja šiek tiek vėliau. Dėl šios priežasties dienos pietų laiką pratęsėme iki 15 val.“
Atsidarius viešbučiui svečiams į kambarius buvo pristatomos pusryčių dėžutės, bet švelnėjant reikalavimams jų atsisakyta. „Valgymas iš dėžutės viešbučio kambaryje neprilygsta pusryčiams restorane – čia visai kitokia atmosfera, be to, svarbi ir indų, ir maisto patiekimo estetika. Maistą dėžutėse tieksime tik tiems svečiams, kurie karantinuosis viešbutyje, jei tokių bus.“
Anot restorano vadovo, dar vienas svarbus pokytis, kad restorane nebenaudojamos staltiesės ir cukrinės. „Naudojame stalo padėkliukus, nes juos lengviau dezinfekuoti nei staltieses. Anksčiau restoranas buvo dezinfekuojamas porą kartų per dieną, dabar tai daroma kur kas dažniau. Cukrus taip pat paduodamas nebe gražioje cukrinėje, o vienkartinėse pakuotėse.“
Po gardžios vakarienės S. Gudelis aprodė restorano virtuvę ir visame viešbutyje dirbančių darbuotojų įėjimą, prie kurio stovi specialūs vartai su įmontuotu termometru. Prieš darbą viešbučio ir restorano darbuotojams matuojama temperatūra. Tik pasitikrinę temperatūrą darbuotojai gali eiti ruoštis darbui, tačiau, pavyzdžiui, padavėjai pirštinių ar veido skydelių nebedėvi.
Pavakarieniavusi grįžau į savo kambarį ilsėtis, o ryte manęs laukė dar vienas svarbus pokytis viešbutyje apsistojantiems svečiams. Tai – pasikeitusi pusryčių tvarka. Švediško stalo principu veikusio bufeto nebėra, vietoj jo siūlomas a le carte meniu. Tai reiškia, kad, atvykus į restoraną, patiekalus reikės pasirinkti iš valgiaraščio.
Skubu nuraminti bijančius, kad vienu patiekalu jie nepasisotins, – iš meniu galima užsisakyti tiek patiekalų, kiek telpa, nors man užteko vienos porcijos. Štai čia ir įžvelgiau pirmąjį pliusą poilsiaujant viešbutyje po pandemijos. Buvo malonu sulaukti gražiai patiektų pusryčių tiesiog sėdint prie staliuko, o ne pačiai bet kaip kraunantis ar laukiant eilėje prie populiariausių patiekalų.
Ankstyvų pusryčių metu restoranas buvo tuščias, bet vėliau, apie 10 val., keli staliukai jau buvo užimti. Įprastai šis metas viešbučių restoranuose vadinamas piko valanda, kai susirenka daugiausia valgytojų, bet po karantino piko valandos grįžo tik į gatves. Prieš išvykdama namo puodelio kavos susitikau su viešbučio vadove Rūta Pulkauninkaite-Macike. Ji sutiko atvirai papasakoti apie šiandieninius iššūkius, tenkančius apgyvendinimo paslaugas teikiančiam sektoriui.
Šią vasarą, kai Lietuvos kurortuose apgyvendinimo paslaugas teikiančios įstaigos nesiskundžia poilsiautojų stygiumi, be užsienio turistų likusiems didžiųjų miestų viešbučiams išgyventi ganėtinai sunku. R. Pulkauninkaitė-Macikė neslepia – šiuo metu viešbutis dirba nuostolingai, tačiau tikisi, kad liepą–rugpjūtį pavyks įsivažiuoti.
„Atsidarėme tik gegužės pabaigoje ir pati pradžia, sakyčiau, buvo baisoka. Gegužės–birželio mėnesiai turizmo srityje yra patys geriausi mėnesiai. Paprastai tokiu metu galvojame, ne kaip parduoti kambarius, o kaip svečius sutalpinti. Šie metai yra visiškai kitokie – dabar turime labai daug kambarių ir labai mažai svečių. Viešbučio užimtumas šiuo metu tesiekia 10–15 procentų, o praėjusią vasarą užimtumo vidurkis buvo 85 proc., kartais – ir 100 proc.“, – pasakojo viešbučio vadovė.
Šiuo metu viešbutis sulaukia tik pavienių svečių, visos grupės yra atšaukusios savo viešnagę. Dabar dažniausiai apsistoja lietuviai, kurie nori pailsėti, o gal tiesiog pakeisti aplinką. Taip pat jau sulaukiama ir estų bei latvių.
„Dabar pažįstame kiekvieną svečią – žinome, iš kur jis atvykęs ir kiek laiko bus apsistojęs. Sprendžiame, kokį įdomesnį kambarį jam parinkti, kaip nustebinti. Norėdami paskatinti lietuvius atvykti savaitgaliui parengėme pasiūlymų 2–3 dienoms, adaptavome kainas.
Anksčiau mes niekada nesiekėme konkuruoti kainomis. Viešbutis įsikūręs istorinėje vietoje, yra unikalus ir autentiškas, tai – mūsų išskirtinumas. Vis dėlto stebime, kas vyksta rinkoje, ir kainas sumažinome maždaug 15 proc.“, – pasakojo pašnekovė.
Paklausta, ar tikrinama informacija, iš kur atvyksta svečiai, R. Pulkauninkaitė-Macikė teigė, kad dabar padaugėjo spontaniškai atvykstančių klientų, tačiau jų vis tiek prašoma pateikti visus reikalingus duomenis dar prieš atvykstant.
„Prieš karantiną žmonės viską planavo iš anksto, o dabar atsirado labai daug ekspromto. Jaučiame paskutinės minutės rezervacijų augimą. Ir nors užsakymas vykdomas staigiai, susirašome su kiekvienu svečiu, kad sužinotume, iš kur atvyksta, ar karantinavosi, ar turi atliktus testus, – pasakojo vadovė ir pridūrė, jog spontaniškų kelionių tendencija apgyvendinimo verslui padiktavo dar vieną naujovę – nemokamą rezervacijos atšaukimą iki pat paskutinės minutės. – Suvokdami visą situaciją, kuri bet kada gali pasikeisti, turime būti itin lankstūs.“
Dar vienas turistų elgesio pokytis po karantino – tai išpopuliarėjęs keliavimas automobiliu. „Dabar beveik visi važiuoja automobiliais, o ne skrenda lėktuvais. Iš 10 svečių 7 atvyksta automobiliais. Neseniai viešėjo trys estų šeimos, jos atvyko automobiliais. Paklausiau, kodėl nesirinko skrydžių, atsakė, kad nenori rizikuoti lankydamiesi oro uostuose.“
Trumpai apžvelgsiu pliusus ir minusus, kuriuos galima pastebėti šiuo metu apsistojus didžiųjų miestų viešbučiuose.
Pliusai:
Dėl nedidelio svečių kiekio galima sulaukti išskirtinio dėmesio kiekvienam klientui.
Daugiau privatumo ir ramybės.
A le carte pusryčiai patiekiami tiesiai prie staliuko, patiekalų galima užsisakyti, kiek tik širdis geidžia.
Šiuo metu nėra didelių turistų grupių, todėl einant pusryčiauti neverta baimintis, kad grupės bus užėmusios visus staliukus ir teks laukti eilėje.
Mažesnės viešnagės kainos.
Minusai:
Viešint viešbutyje mėgote pabendrauti ir pasidalyti įspūdžiais su iš užsienio atvykusiais turistais? Šiuo metu tai padaryti bus gana sunku, nes svečių nėra daug ir juos sutikti dideliame viešbutyje nelengva.
Švediško stalo nebeliko, todėl mėgstantys pusryčius susikomplektuoti patys turės nusivilti.
Restorane nėra staltiesių.
