Pandemijos metu atšaukus tūkstančius skrydžių, oro linijos skubėjo nuraminti savo keleivius – teigė, kad visi už bilietus sumokėti pinigai jiems bus grąžinti, o, norėdami perkelti savo kelionę, jie gali atlikti tai be papildomo mokesčio. Tačiau atnaujinus skrydžius bendrovių geranoriškumas baigėsi – jei keleivis nėra laukiamas valstybėje, į kurią vykdomas skrydis, tai nėra bendrovės problema.

Pavyzdžiui, pirmadienį „Wizz Air“ atnaujino skrydžius į Daniją ir dar kelias šalis, tačiau ši šalis turistams dar neatvėrusi durų. Į Daniją leidžiama atvykti tik su svaria priežastimi: lankantiems kritiškai sergantį šeimos narį, dalyvaujantiems laidotuvėse, esant šaukimui į teismą, turintiems lankyti nepilnamečius, teisėtiems nepilnamečių atstovams, asmenims, kuriems jau pradėtas gydymas, dirbantiems Danijoje, keliaujantiems tranzitu ar jungiamaisiais skrydžiais, jei pateiks kelionės bilietą, taip pat keleiviams, galintiems įrodyti dokumentais, kad Kopenhagos oro uoste paliko automobilį ir automobilis reikalingas tęsti kelionę iš Danijos.

Dar vasario mėnesį, prieš pandemiją, bilietus į Daniją įsigijusi Lina jaučiasi patekusi į beviltišką situaciją. Birželio 13 dieną su šeima į Legolendą turėjusi vykti moteris į Daniją nebus įleista. Nors šeima skristi negali ne dėl jų kaltės, galimybės perkelti skrydžio datą ar atgauti už bilietus sumokėtus pinigus nėra.

„Siunčiau užklausą oro linijų bendrovei, deja, nieko paguodžiančio nesulaukiau. Jie tiesiog siūlo pagal jų standartines procedūras atšaukti skrydį, o tai reiškia, kad, taikant jų standartinius atšaukimo mokesčius, man vis tiek nieko negrąžins. Kitaip sakant, turėčiau savo noru tiesiog atsisakyti skrydžio ir jokios kompensacijos negaučiau. O juk vykti negaliu ne dėl savo kaltės... Man, kaip mamai, planavusiai nuskraidinti vaiką mokslo metų baigimo proga į Legolendą ir likusiai be nieko, pikta ir apmaudu…“, – Delfi pasakojo moteris.

Lina kreipėsi į bendrovę dėl skrydžio datos perkėlimo, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo. „Jie absoliučiai jokios atsakomybės neprisiima. Galima suprasti, bet juk aš, kaip turistė, kokias nors teises irgi turiu turėti, įsigijus paslaugą, neturi būti atimta galimybė ja pasinaudoti. Juolab kad kompensacijos net nebesitikiu, viskas, ko norėjau, kad „Wizz Air“ bent jau suteiktų galimybę perkelti skrydį tada, kai aš juo galėsiu pasinaudoti, t. y. kai bus panaikinti valstybės apribojimai. Apeliavau į geranoriškumą, bet sulaukiau atsakymo, kad jie niekuo negali padėti“, – sakė Lina ir svarstė, kad, matyt, ne ji viena yra patekusi į tokią keblią situaciją.

Kad situacija išties sudėtinga, sutinka ir teisininkas Aleksandras Kovalevskis. Pasak jo, ES keleivių teisių reglamentuose neaptariami atvejai, kai keleiviai negali keliauti arba nori atšaukti kelionę savo iniciatyva.

„Ar keleivis tokiais atvejais gali atgauti sumokėtą sumą, priklauso nuo bilieto rūšies (grąžinamas bilietas, galimybė užsisakyti naują bilietą), kaip nurodyta vežėjo sąlygose. Panašu, kad įvairūs vežėjai siūlo kuponus keleiviams, kurie dėl COVID-19 protrūkio daugiau nenori (arba neturi leidimo) keliauti. Keleiviai gali šiuos kuponus panaudoti kitai kelionei, kurią vykdo tas pats vežėjas, pervežėjo nustatytą laikotarpį. Šią padėtį reikia atskirti nuo padėties, kai vežėjas atšaukia kelionę ir pasiūlo tik kuponą, užuot leidęs pasirinkti, ar atgauti sumokėtą sumą ar būti nukreiptam kitu maršrutu. Jei vežėjas pasiūlo kuponą, toks pasiūlymas negali daryti poveikio keleivio teisei vietoj kupono pasirinkti atgauti sumokėtą sumą“, – komentavo A. Kovalevskis.

Aleksandras Kovalevskis

Šiuo atveju šeimai, deja, nepriklauso ir kompensacijos, teigia Sigitas Kačiušis, „Skycop“ operacijų vadovas.

„Situacija pastaruoju metu gana dažnai keičiasi, valstybės nuolat skelbia apie skrydžių atnaujinimus ar sienų atvėrimą vienos ar kitos valstybės piliečiams. Tačiau keleiviams reikia suprasti, kad faktas, jog skrydis vykdomas, nesuteikia garantijos, jog keleivis bus įleistas į konkrečią valstybę. Keleiviai prieš kelionę turėtų labai atidžiai išstudijuoti konkrečios valstybės, į kurią planuoja keliauti, skelbiamą informaciją apie jų skrydžio dieną galiosiančią sienos kirtimo tvarką. Jeigu dėl atvykimo apribojimų keleivis nėra įleidžiamas į lėktuvą, kompensacija keleiviui pagal Reglamentą (EB) 261/2004 nepriklauso“, – teigia S. Kačiušis.

Dėl šio atvejo Delfi kreipėsi į Europos vartotojų centrą ir domėjosi, ar šioje situacijoje nėra pažeidžiamos keleivio teisės, jei paslauga negali būti suteikta ne dėl turisto kaltės, tačiau jie taip pat siūlė apeliuoti į bendrovės geranoriškumą.

Europos vartotojų centras Lietuvoje kreipėsi į Europos vartotojų centrą Vengrijoje („Wizz Air“ – Vengrijos oro transporto bendrovė) dėl esamos situacijos išaiškinimo. Kaip informavo Europos vartotojų centras Vengrijoje, šiuo metu šalyje naujų teisės aktų pakeitimų dėl minėtų aplinkybių nėra, todėl keleivis turėtų vadovautis sudarytos vežimo sutarties sąlygomis. Jeigu skrydis yra vykdomas, tokiu atveju pinigų už skrydį grąžinimas keleiviui nepriklauso.

„Šiuo atveju keleiviams siūloma kreiptis į oro vežėją dėl galimybės gauti kuponą arba nuolaidą, kuriuos būtų galima panaudoti kitai kelionei, tačiau tokios alternatyvos nėra privalomos ir gali būti suteiktos tik oro vežėjo gera valia“, – rašoma Europos vartotojų centro pateiktame atsakyme.

Dėl šios situacijos Delfi kreipėsi ir į „Wizz Air“ atstovus, kurie tikina, jog skrydžiai reikalingi keliaujantiems darbo reikalais, tačiau apie keliones turistiniais tikslais neužsimena.

„Bendrovė „Wizz Air“ veikia su visapusiška vyriausybės parama ir vykdo ribotą maršrutų skaičių, kad suteiktų būtiniausias paslaugas tiems, kuriems reikia grįžti namo ar keliauti darbo tikslais. Kol kas bendrovė operuoja 15 proc. pajėgumų ir palaipsniui atnaujina skrydžius tais maršrutais, kuriems yra poreikis. Kadangi visoje Europoje galioja kelionių apribojimai, jais dažniausiai naudojasi tie, kuriems kyla būtinybė keliauti. Dalis „Wizz Air“ skrydžių leido sugrįžti namo užsienio šalyse įstrigusiems keleiviams.

Taip pat bendrovė siūlo „WIZZ Flex“ paslaugą. Įsigiję ją kartu su bilietų rezervacija, keleiviai gali būti tikri, kad pasikeitus aplinkybėms ar prireikus keisti skrydžio datą ar tikslą, jie tai gali padaryti bet kuriam pasirinktam skrydžiui. Esant nenuspėjamoms aplinkybėms, dėl papildomos bilietų apsaugos keleiviai gali jaustis užtikrintai“, – rašoma bendrovės atsakyme.

Papildomai informuojame, kad tais atvejais, kai paslaugos teikėjas registruotas kitoje ES šalyje, Norvegijoje, Islandijoje ar Jungtinėje Karalystėje, vartotojai turi teisę kreiptis nemokamos pagalbos į Europos vartotojų centrą Lietuvoje.