Daugiabučiai, parduotuvė, sporto salė, mokykla – Lietuvos Černobylyje viskas palikta ir niekam nereikalinga

Lietuvos pakraštyje, visai netoli sienos su Latvija yra mažytė gyvenvietė, kurios oficialus pavadinimas – Konstantinava. Tačiau taip ją vadina tik likę vietiniai gyventojai. Visiems kitiems važiuojantiems pro šalį ši vieta primena vaiduoklių kaimą. Kodėl klestėjusi vietovė šiandien niekam nereikalinga?

Rokiškio rajone esančio Kazliškio kaimo seniūnė Justina Šarkauskaitė yra bene jauniausia Lietuvoje kaimo seniūnė. Ir būtent jos vadovaujamai seniūnijai paskirta globoti šią išskirtinę vietą – Konstantinavą. „Nėra čia ko slėpti – ši vietovė nyksta“, – sako Justina ir rodo į griūvančius namus, ant kurių sienų želia samanos, o ant stogų pradėjo augti medžiai.

Ilgus dešimtmečius šis 25 kilometrai nuo Rokiškio esantis kaimas garsėjo dėl jame veikusios didžiulės Žemės ūkio profesinės mokyklos. Konstantinavoje gyveno ne tik daug mokytojų, bet ir studentų. Bendrabučiai buvo perpildyti, mažytėse gatvėse nuolat vyko judėjimas, klestėjo net kelios parduotuvės, veikė medicinos punktas, kultūros namuose skambėjo koncertai ir diskotekos, didžiuliame sporto salės pastate buvo organizuojamos varžybos. Konstantinava nuolat augo, žmonės statė naujas sodybas. Tačiau 2008-ais, kai valdžia nutarė uždaryti mokyklą, viskas ėmė griūti. Po mokyklos uždarymo dauguma išsibėgiojo į didesnius miestelius ir buvusių namų nebeaplanko.

Butą šiame kaime galima būtų nusipirkti mažiau nei už tūkstantį eurų, tačiau niekas jų nenori. Kai kas nors išsikrausto – jie lieka tušti ir po truputį nyksta.

Seniūnė Justina susitikti su manimi sukvietė kaimo senbuvius, tuos, kurie matė, kaip Konstantinava klestėjo ir dabar mato, kaip ji merdi. Svečiai čia atvyksta retai, todėl kaimo žmonės pasitiko ypatingai – ant žolės pastatė šventinį stalą ir iškepė kiaušinienės su kaimiškomis dešromis.

Daugiausiai apie nykstantį kaimą gali papasakoti Konstantinavos bibliotekininkė ir bendruomenės pirmininkė Irena Žindulienė. Savo stalčiuose ji kaupia didžiulį archyvą, todėl gali parodyti kaip viskas atrodė anksčiau.

Kaimo bendruomenės pirmininkė Irena guodžiasi, kad Konstantinavoje liko tik biblioteka – daugiau nėra jokios įstaigos. O vienintelė pramoga gyventojams – bibliotekoje esantys kompiuteriai. Atsisėda senjorai ir senjorės ir naršo naujienų portaluose, ieško visokių įdomybių.

Kaip atrodo griuvėsiais virtęs Lietuvos Černobylis ir kaip pramogauja vietiniai – žiūrėkite laidoje „Orijaus kelionės“.