Ši koncepcija visiškai nauja, ji atsirado dėl koronaviruso, šalims ieškant būdų, kaip atgaivinti ekonomiką. Daugelio valstybių sienoms esant uždarytoms, įvedus įvairius ribojimus, kelionių burbulai išties galėtų atgaivinti kelionių industriją nedideliu, vietiniu mastu.
Kas yra vadinamieji kelionių burbulai?
Tai susitartos bendros kelionių zonos tarp regionų ar šalių. Oficialiai jie dar nėra patvirtinti, tarp pasaulio šalių vyriausybių vyksta diskusijos, kaip tuos vadinamuosius kelionių burbulus pateikti.
Kelionių burbulai laikomi ne kraštutine priemone ar trumpalaikiu sprendimu, o ilgalaikiu sprendimu.
Burbulą sudaro šalys, kuriose viruso protrūkis buvo gana nestiprus. Kelionių burbulo susitarimai gali apimti įvairių lengvatų – pvz., supaprastintą vizų režimą, karantino panaikinimą.
Kokie potencialių kelionių burbulų pavyzdžiai?
Ši idėja pirmiausia kilo Naujajai Zelandijai ir Australijai. Abiem šalims pavyko anksti pažaboti viruso protrūkį, įvedus visuotinį karantiną. Kelionių burbulas tarp Naujosios Zelandijos ir Australijos būtų suprantamas dalykas, ypač turint omenyje tai, kokius griežtus reikalavimus abi šalys kelia atvykstantiems į jas žmonėms. Apskritai kol kas jos neįsileidžia atvykėlių.
Australija ir Naujoji Zelandija leistų keliones tik tarpusavyje. Australija yra sakiusi, kad anksčiausiai užsienio keliones leis spalį, taigi turėtų suklestėti vietinis turizmas. Naujajai Zelandijai susitarimas būtų naudingas, nes daugiausia turistų ji sulaukdavo būtent iš Australijos.
Lietuva, Latvija ir Estija nuo gegužės 15 dienos naikina ribojimus šalių piliečiams, keliaujantiems tarp Baltijos valstybių. Nuo penktadienio naikinami ribojimai Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojams keliauti tarp Baltijos valstybių.
Baltijos šalių gyventojai, jeigu per pastarąsias 14 dienų nebuvo išvykę iš Lietuvos, Latvijos ar Estijos, gali keliauti į šias valstybes ir jiems nereikės 14 dienų privalomai saviizoliuotis. Tačiau išliks dokumentų patikros procedūros. Tai pirmas toks šalių bendradarbiavimo pavyzdys visoje Europos Sąjungoje. Ateityje į bendro judėjimo zoną svarstoma įtraukti Lenkiją ir Suomiją.
Tailandas ir Vietnamas – šios valstybės suvaldė virusą kur kas sėkmingiau nei kitos Pietryčių Azijos šalys. Pasak Tailande gyvenančio Ramiojo vandenyno regiono ir Azijos kelionių asociacijos vadovo Mario Hardy, per kelis ateinančius mėnesius šios dvi valstybės galėtų sukurti koridorių. Atsigavus ekonomikai ir visiškai panaikinus karantino ribojimus, jos galėtų suformuoti nedidelį aljansą.
Prancūzija ir Anglija. Kur kas prieštaringiau vertinamas kelionių burbulas tarp šių dviejų Europos šalių, kurios – vienos iš labiausiai nukentėjusių nuo koronaviruso valstybių. Iš JK atskrendantys į Prancūziją žmonės neturėtų praleisti dviejų savaičių karantine ir atvirkščiai. Šis kelionių burbulas, regis, labiau orientuotas į ekonomiką, o ne į sveikatos saugojimą.
Graikija, Kipras ir Izraelis nori sukurti saugią turistinę zoną, kurioje jų gyventojai galėtų laisvai keliauti tarp šių trijų valstybių. Visos trys gana sėkmingai pažabojo virusą, tiesa, sienų atidarymas tarp trijų šalių kelia naujų grėsmių.
